M.Montessori ugdymo sistema - viena iš netradicinio ugdymo sistemų, kurioje žmogus suvokiamas kaip nedaloma visuma. M. Montessori ugdymas tai pagalba asmenybei, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą. Čia akcentuojamas žmogaus individualumas, savarankiškumas, pagarba.
Ryto Rato Svarba Montessori Grupėje
Ryto ratas montessori grupėje - mūsų geros, ramios ir turtingos dienos pradžia. Ratas suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai, naujų įgūdžių įgijimui, sužinojimui kažko naujo, kai susėdame ratu, kad pasidžiaugtume visais atėjusiais, kad pagalvotume apie tuos, kurie neatėjo, kad pasikalbėtume apie tai kaip jaučiamės, apie tai kas gero ir svarbaus įvyko ar dar įvyks grupėje, namie ir pasaulyje.
Ryto rate aptariame, kokia diena mūsų laukia, keliame klausimus ir ieškome atsakymų į juos, diskutuojame, kuriame, atliekame grupines užduotis, tai puiki dienos pradžia, kai mokomės ne tik išgirsti, bet ir tyliausią prakalbinti.
Pirštukų Žaidimai - Smulkiosios Motorikos ir Kūrybiškumo Lavinimas
Neatsiejama „Ryto rato“ dalis - pirštukų žaidimai. Pirštukų žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybinę vaizduotę, kalbą, dėmesingumą.
Pusiausvyros Pratimai - Judesių Koordinacijos Gerinimas
Tarp daugelio prasmingų užsiėmimų ir veiklos sričių montessori grupėje ryto rato metu - pusiausvyros pratimai. M.Montesori susidomėjo tuo, kad viso pasaulio vaikai spontaniškai bando lavinti savo judesius tai eidami šaligatvio krašteliu, tai lipdami ant gulinčio rąsto ir t.t. Ji neabejojo, kad vaikai tai daro nesąmoningai, jausdami tokių pratybų poreikį.
Kad tą vidinį vaikų poreikį patenkintų M.Montessori parengė specialius pratimus vaikų judesiams lavinti. Pusiausvyros pratimai atliekami einant linija, kuri užklijuota ant kilimo. Jie atliekami kasdien, kaip vaikų gyvenimo ritmo dalis, lydimi skirtingo muzikos charakterio. Eiti ant grindų nubrėžta linija ir nuo jos nenukrypti vaikui nėra taip paprasta, tačiau šiuos pratimus vaikai labai mėgsta.
Tyla Montessori Grupėje - Vidinio Pasaulio Pažinimas
Tyla M.Montessori grupėje - kolektyvinis pasiekimas. Tyla yra tai, ką vaikai padaro valios pastangomis, suvaldydami savo judesius. Tyla - pasak M. Montessori, padeda suprasti, kad žmoguje yra vidinis gyvenimas. Tyloje su vaikais atliekame įvairius pratimus. Mokomės išgirsti garsus, kuriuos sukelia žmogaus judesiai, tyloje stengiamės atpažinti įvairių daiktų, kurie krito garsus. Išgirstame garsus, kurie girdimi plėšant, kerpant, glamžant popierių.
Emocinio Intelekto Ugdymas Ryto Rate
Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Emocinis intelektas apima keletą esminių komponentų: savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti.
Vilniaus miesto darželiuose, kaip šiame, pastebima vis didėjanti tendencija integruoti emocinio intelekto ugdymą į kasdienę veiklą. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos tapo savotiškais emocinio intelekto laboratorijomis, kuriose taikomi įvairūs metodai, pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms.
Vienas populiariausių - „Kimochis” programa, kurios metu vaikai supažindinami su minkštais žaislais-personažais, turinčiais skirtingus charakterius ir išreiškiančiais įvairias emocijas. „Kimochis” personažai padeda vaikams identifikuotis su skirtingomis emocinėmis būsenomis ir mokytis jas išreikšti žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais. Kitas inovatyvus metodas - „Emocijų kampelis”, kurį galima rasti tokiuose darželiuose kaip „Rūta” ar „Šypsenėlė”. Tai speciali erdvė, kurioje vaikai gali nusiraminti, kai jaučia stiprias emocijas.
Vilniaus darželiuose emocinio intelekto ugdymas vyksta ne tik per specialias programas, bet ir per kasdienę veiklą. Darželyje „Žiogelis” pedagogė Gintarė Vaičiūnienė sukūrė originalų žaidimą „Emocijų detektyvai”, kurio metu vaikai gauna užduotis atpažinti emocijas iš nuotraukų, situacijų aprašymų ar net muzikos kūrinių.
Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Darželyje „Gintarėlis” vyksta mėnesiniai „Emocinio intelekto vakarai”, kurių metu tėvai kartu su vaikais dalyvauja dirbtuvėse, mokosi žaidimų ir technikų, kurias gali taikyti namuose. Kita sėkminga iniciatyva - „Emocijų lagaminėlis”, kurį vaikai paeiliui parsineša namo savaitgaliui. Lagaminėlyje yra knygų, žaidimų ir veiklų, skirtų emocinio intelekto ugdymui šeimoje. Tėvų atsiliepimais, tokios iniciatyvos ne tik padeda vaikams, bet ir gerina šeimos mikroklimatą.
„Pradėjome namuose taikyti ’emocijų termometrą’ - paprastą būdą parodyti, kaip stipriai kažką jaučiame.
Nepaisant akivaizdžios naudos, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių - nevienodas pedagogų pasirengimas. Šiai problemai spręsti Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo projektą „Emociškai intelektualus pedagogas”, kurio metu per dvejus metus planuojama apmokyti visus miesto ikimokyklinio ugdymo specialistus. Kitas iššūkis - kultūriniai skirtumai požiūryje į emocijas. Kai kuriose šeimose vis dar vyrauja nuostata, kad berniukai neturėtų rodyti jausmų, o mergaitės - pykčio.
Darželio „Eglutė” psichologė Vaida Butkienė pasakoja: „Susidūrėme su situacija, kai tėtis buvo nepatenkintas, kad jo sūnus darželyje verkia. Šiai problemai spręsti darželiai organizuoja teminius tėvų susirinkimus, kviečia psichologus skaityti paskaitas apie emocinio intelekto svarbą ir lyčių stereotipų žalą.
Emocinio intelekto ugdymo nauda atsiskleidžia per konkrečias vaikų sėkmės istorijas. Darželio „Papartis” auklėtoja Ramunė pasakoja apie Luką, kuris į grupę atėjo būdamas 4 metų: „Berniukas sunkiai valdė pyktį, dažnai griebdavo žaislus iš kitų vaikų, stumdydavosi. Po pusės metų intensyvaus darbo su emocijų atpažinimu ir valdymu, Lukas išmoko sustoti ir įkvėpti prieš reaguojant, pradėjo naudoti žodžius savo jausmams išreikšti.
Darželyje „Pažinimo Medis” grupė vaikų, su kuriais buvo nuosekliai dirbama taikant emocinio intelekto ugdymo metodikas, parodė ženkliai geresnius rezultatus perėjus į priešmokyklinę grupę. Psichologė Jurgita Stankevičienė, dirbanti su keliais Vilniaus darželiais, pastebi: „Vaikai, kurie nuo mažens mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, paauglystėje rečiau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais.
Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo strategijoje 2023-2027 metams emocinio intelekto ugdymas įvardintas kaip vienas prioritetinių sričių. Pedagogai ir psichologai vieningai sutaria - investicija į vaikų emocinį intelektą yra investicija į visuomenės ateitį. Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose primena sodininko darbą - kantriai ir nuosekliai puoselėjant jaunus daigus, vieną dieną jie išaugs į tvirtus medžius.
Stebint Vilniaus darželių patirtį, aiškėja, kad sėkmingiausias emocinio intelekto ugdymas vyksta tuomet, kai jis nėra traktuojamas kaip atskira programa ar pamoka, bet tampa natūralia kasdienybės dalimi. Šiandien darželiuose ugdomi vaikai augs pasaulyje, kuriame emociniai įgūdžiai bus vertinami ne mažiau nei techninės žinios. Tad kiekvienas momentas, kai padedame vaikui pavadinti tai, ką jis jaučia, kai mokomės kartu kvėpuoti giliai susidūrus su frustracija, kai švenčiame empatiją ir gerumą - tai nėra tik emocinio intelekto pamokos.
Panašus:
- Neįtikėtina „Ryto“ Vaikų Globos Namų Transformacija: Nuo Sovietmečio Paslapčių Iki Šiuolaikinės Priežiūros
- Populiariausios vaikiškos dainelės su žodžiais ir melodijomis – atraskite geriausias melodijas vaikams!
- Ratas maudynėms kūdikiui: ar saugu ir patogu?
- Rimantė Kulvinskytė: Įkvepianti Biografija, Kūrybos Paslaptys ir Šeimos Gyvenimas
- Neįtikėtina! Atraskite, ką tikrai galima duoti 1 mėnesio kūdikiui mitybai