Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti, tačiau susitarto išlaikymo forma ir dydis turi užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Civilinis kodeksas, tačiau jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“, t.y. atsižvelgiama į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniausiems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
Teismui nustačius vaikui reikalingą išlaikymo dydį, dažnai teismų praktikoje iš nustatytos vaiko poreikių sumos atimama pagal Išmokų vaikams įstatymą teikiama išmokos suma, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje išaiškino, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas ne visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma - tuo atveju, jei šalys turi finansines galimybes vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Kadangi visus klausimus, susijusius su vaiko interesais, turi teisę spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Taikus susitarimas dėl išlaikymo keitimo
Taikus tėvų susitarimas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio keitimo turi keletą privalumų, kurie gali būti naudingi tiek tėvams, tiek vaikams:
- Greitesnis procesas: Taikus susitarimas leidžia išvengti ilgo teismo proceso, kuris gali užtrukti mėnesius ar net metus.
- Mažesnės išlaidos: Teisiniai mokesčiai ir kitos su teismo procesu susijusios išlaidos gali būti didelės.
- Didesnis kontrolės lygis: Tėvai patys gali nuspręsti, koks išlaikymo dydis yra tinkamas, atsižvelgdami į savo finansinę padėtį ir vaiko poreikius.
- Geriau vaikui: Tėvų bendradarbiavimas ir gebėjimas rasti kompromisą gali sukurti teigiamą aplinką vaikui.
- Lankstumas: Taikus susitarimas gali būti lengviau keičiamas, jei pasikeičia tėvų ar vaiko aplinkybės.
Taigi, taikus tėvų susitarimas ne tik palengvina procesą, bet ir prisideda prie geresnės vaiko gerovės.
Išlaikymo dydžio keitimas dėl augančių vaiko poreikių
Šalyje nuolat augant pragyvenimo lygiui, didėjant tiek prekių, tiek paslaugų kainoms, išsiskyrę tėvas arba motina, su kuriuo lieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, neretai susiduria su priteisto išlaikymo dydžio nepakankamumo problema, kai kito vieno iš tėvų mokamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į ilgainiui didėjančius vaiko poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje.
Ilgainiui išlaikymo dydis dėl didėjančių kainų bei augančių vaiko poreikių gali tapti neadekvatus. Pavyzdžiui, tėvai išsiskyrė 2012 metais, kai vaikui buvo 5 metai, nutraukdamas santuoką teismas nustatė 150 Eur išlaikymą, tačiau 2021 metais, kai vaikas yra paauglys, priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į per dešimtmetį ženkliai padidėjusias kainas bei išaugusius vaiko poreikius, patenkina tik mažąją dalį vaiko kasdieninių poreikių bei yra akivaizdžiai neadekvatus.
Gera žinia yra ta, kad priteisto vaikui išlaikymo dydis nėra kažkoks absoliutus ar nekeičiamas, atvirkščiai, jis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į kaip ne kartą minėta išaugusius vaiko poreikius, kainų kilimą, tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Tad aukščiau nurodytoje situacijoje vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo (padidinimo), savo prašymą grįsdamas išaugusiais vaiko poreikiais.
Teismui reikia pateikti tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Kai kurios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko kasdieninių poreikių arba kainų šalyje padidėjimas, gali būti savaime suprantamos ir nereikalauti papildomų įrodymų, o kai kurios individualios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko specialūs poreikiai, tėvų turtinės padėties pasikeitimas, reikalauja jų pagrindimo teikiamais įrodymais, kuriuos teismas kiekvienu atveju vertina individualiai kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais byloje.
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismai, vertindami išlaikymo pakeitimo būtinumą
Teismai, nagrinėdami bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pripažįsta, kad tais atvejais kai išlaikymo sumos dydis buvo nustatytas seniai, kai vaiko poreikiai buvo nedideli, priteisto išlaikymo neužtenka, nes viskas ženkliai pabrango. Išlaikymo dydis gali būti keičiamas ir pasikeitus tėvų pajamų lygiui.
Teismai savo praktikoje pažymi, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.
LR CK 3.192 str. 3 d. nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, o vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Kai vaiko poreikiai padidėja, o tėvų turtinė padėtis išlieka nepakitusi arba pablogėja, teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių prioritetą, gali padidinti išlaikymo dydį. Paprastai kalbant, byloje nustatyta aplinkybė, kad padidėjo vaiko poreikiai, tėvų pajamoms išlikus nepakitusioms arba joms net ir sumažėjus, sudaro vienareikšmišką pagrindą didinti vaiko išlaikymo dydį.
Teismai bylose dėl išlaikymo padidinimo akcentuoja tai, kad didinant išlaikymą būtina atsižvelgti į vaiko amžių, būtinas vaiko vystymosi sąlygas, užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, ir tik paskui į abiejų tėvų turtinę padėtį.
Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas
Šiuo atveju atsakymas slypi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
LAT taip pat pažymėjo, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos:
- 2016 m. Nustatyti mažamečio vaiko G. Ž. gyvenamąją vietą su vaiko motina V. Priteisti iš atsakovo T. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai G. Ž. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. vasario 15 d. iki dukros G. Ž. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- 2016 m. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimu iš atsakovo E. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. J. dydį, ir iš atsakovo E. J. priteisti nepilnamečiui vaikui E. J. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-05-13 iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
- 2016 m. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. Ž. dydį ir priteisti iš ieškovės N. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.
- 2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja priteisti iš I. T. materialinį išlaikymą E. M. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016-05-26, iki E. M. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
- 2016 m. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja priteisti iš V. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2016m.
Panašus:
- Vaiko Išlaikymo Dydis: Kaip Apskaičiuojamas?
- Vaikų išlaikymo fondas SODRA: kas tai ir kaip veikia?
- Išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo: kas gali pretenduoti ir kaip gauti?
- Naujagimio paraudusios akys: svarbiausios priežastys, efektyvi priežiūra ir patikimas gydymas
- Neįtikėtina Vaikiškų Žuvyčių Ant Baterijų Apžvalga – Atraskite Geriausią Žaislą Vaikams!