Rokas Zùbovas - lietuvių pianistas, pedagogas, gimęs 1966 m. liepos 31 d. Kaune. Jis - vienintelis iš tiesioginių M.K.Čiurlionio palikuonių, savo likimą susiejęs su muzika, o taip pat ir su M.K.Čiurlionio atminimo puoselėjimu.
Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia
- 1990 m. baigė Lietuvos konservatoriją (J. Karnavičiaus klasę).
- 1990-2000 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- 1993 m. magistro laipsniu baigė De Paulio universitetą Čikagoje (D. Paperno klasę).
- Tobulinosi Šveicarijoje (pas E. Yellin) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (pas A. Kuprevičių ir E. Auerį).
- 1993-2000 m. dėstė Čikagos Šv. Ksavero universitete.
Grįžimas į Lietuvą ir Pedagoginė Veikla
2001 m. grįžęs į Lietuvą, Rokas Zubovas dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos Koncertų skyriaus vedėju, 2003 m. vedė televizijos laidą „Melomanija“. Nuo 2001 iki 2012 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1992-2004 m. Lietuvos muzikos akademijoje), o nuo 2012 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Muzikos akademijos prodekanas ryšiams su užsieniu ir Fortepijono katedros vedėjas. 2013 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Koncertinė Veikla
Rokas Zubovas koncertavo kaip solistas, kaip fortepijoninis duetas Duo Zubovas (su žmona S. Zuboviene), su įvairiais kameriniais ansambliais Europos valstybėse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Indėlis į M. K. Čiurlionio Kūrybos Sklaidą
R.Zubovas siekia ne tik įamžinti M.K.Čiurlionį filme, bet ir užkopti į Čiurlionio viršukalnę (5794 m) Pamyro kalnuose. Kad jam patikėtas garsiausio visų laikų Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus vaidmuo - ne atsitiktinumas. Rokas ne tik nuo mažens gyvena su žymiojo prosenelio biografija, laiškais, jo muzika, paveikslais, bet ir yra paveldėjęs išorinį panašumą.
Rokas Zubovas atliko reikšmingus darbus, susijusius su M. K. Čiurlionio kūryba:
- Įrašė M. K. Čiurlionio visus fortepijoninius kūrinius (6 kompaktinių plokštelių rinkinys, 2011).
- Suredagavo jo fortepijoninių kūrinių 6 sąsiuvinius (2012).
- Sukūrė M. K. Čiurlionio vaidmenį meniniame kino filme „Laiškai Sofijai“ (2013, režisierius R. Mullanas).
Asmeninis Gyvenimas ir Įkvėpimai
Kaune augęs, Vilniuje ir Čikagoje (JAV) studijavęs, JAV dirbęs, o galiausiai vėl į Lietuvą sugrįžęs Rokas - vienintelis iš tiesioginių M.K.Čiurlionio palikuonių, savo likimą susiejęs su muzika. Tačiau pianisto planuose atsirado vietos ir kitiems užmojams, susijusiems su M.K.Čiurlionio atminimu.
Įtakos ir Panašumai
R.Zubovo kelias į muziką nebuvo tiesus. Nors mokiausi groti fortepijonu, ilgai nemaniau, kad būsiu muzikantas. Mama - architektė, tėvas irgi buvo architektas-inžinierius. Truputį piešdavau, tad maniau, kad eisiu jų keliu.
R. Zubovas prisimena:
„Mano kelias į muziką nebuvo tiesus. Mokytojas, patikrinęs mano klausą, pasakė, kad aš jos neturiu. Tai nuliūdino mano močiutę, vienintelę M.K.Čiurlionio dukterį Danutę. Ji labai norėjo, kad bent vienas jos anūkų pasuktų muziko keliu.“
Rokas ne tik nuo mažens gyvena su žymiojo prosenelio biografija, laiškais, jo muzika, paveikslais, bet ir yra paveldėjęs išorinį panašumą. Vis dėlto dėl vaidmens jam teko pasistengti - norėdamas dar labiau atitikti prosenelio paveikslą, jis nutarė numesti svorio.
„Nuo rugsėjo iki dabar pavyko sulieknėti penkiolika kilogramų. Numečiau apie du kilogramus per mėnesį. Man padeda du dalykai - bėgiojimas ir žaliavalgystė. Bet bandau netapti sektantu - stengiuosi viską daryti neprarasdamas džiaugsmo. O didžiausias džiaugsmas - kad kilogramai ištirpo”, - nusišypsojo R.Zubovas.
Šeimos Tragedijos
- M.K.Čiurlionis mirė būdamas 35-erių, net nespėjęs pamatyti gimusios savo dukters Danutės. Jo anūką Konstantiną, jūsų tėvą, taip pat užklupo tragiška lemtis - sulaukęs vos trisdešimties jis žuvo kopdamas į Tian Šanio kalnus.
- Tėvo, kurį visi vadino Kasčiu, beveik neprisimenu - netekau jo būdamas ketverių. Tėvo bendražygiai alpinistai sako, kad aš į jį labai panašus ir kartais net mane pavadina Kasčiu. Iš jų daug prisiklausiau apie tėvą.
Darbštumas ir Talentas
Sykį buvau išmestas iš vienos pianistų konkurso atrankos. Tai užgavo mano savimeilę - pradėjau groti kaip prisukamas kiškis. Grodavau nuo ryto iki vakaro.
Ir dabar studentams kartoju: joks mokytojas nepavers jūsų pianistu. Tik viena iš šimto valandų - šlovės valanda, kitas reikia skirti pasiruošti. Jei groji tik dėl aplodismentų, o 99 valandas esi nelaimingas, tai - ne tavo kelias.
Man galimybė būti su muzika - tai galimybė būti laimingam visas šimtą valandų. Kuo toliau, tuo brangesnės man valandos, kurias galiu praleisti prie fortepijono.
Nesu ir nenorėčiau būti keliaujantis artistas, kuris vien tik koncertuoja. Užsiimu skirtinga veikla, ir man tai patinka - be 50-60 koncertų per metus, dar dėstau Muzikos ir teatro akademijoje, organizuoju festivalius.
Veiklos iš tikrųjų daug, bet kai pajuntu, kad nebesusitvarkau, suprantu, jog per mažai groju. Tuomet sėdu prie fortepijono, pagroju kokias tris valandas, ir pasaulis vėl nušvinta gražiomis spalvomis.
Šeima ir Muzika
- Jūsų žmona Sonata - taip pat pianistė. Ar šiam pasirinkimui taip pat turėjo įtakos muzika?
- Taip. (Juokiasi.) Su Sonata susipažinome Konservatorijoje rūkydami tarp grojimų. Buvome iš tų studentų, kurie grodavo nuo ryto iki vakaro, bet tam reikėdavo sulaukti laisvos klasės. Sutapo, kad mūsų vardai - skirtingų muzikos žanrų pavadinimai. Jie netgi atspindi mūsų charakterio skirtumus. Sonata - labiau klasikinio, tradicinio požiūrio, o aš, Rokas, - besiblaškantis, kaip ir dera roko atstovui.
Bet tai mums labai padeda - daugelį dalykų gyvenime galime įvertinti iš skirtingų atskaitos taškų. Nesutarimų kampai pamažu nusibalnoja, o tada pradedi vertinti kitokį požiūrį.
O vienodi mes tuo, kad abu esame pamišę dėl muzikos. Kai susituokėme, išvažiavome savaitei atostogų į Palangą. Bet mūsų medaus mėnuo truko dvi dienas - jau antrą dieną grįžome į Vilnių, nes abu norėjome groti.
Gyvenimas JAV
- Dešimt metų praleidote JAV. Išvykote irgi dėl muzikos?
- Taip. Po to, kai su Sonata dalyvavome keliuose tarptautiniuose konkursuose, pamatėme, kiek skirtingų požiūrių į muziką egzistuoja ir kiek nedaug mes žinome.
Suradome galimybių studijuoti JAV, baigėme universitetą. Dirbome Čikagos operos teatre. Ne pianistais. Dalijome programėles.
Bet tai suteikė galimybę pamatyti daugybę operos spektaklių. Be to, pradėjome organizuoti savo koncertus. Per tą laiką laimėjome žaliąją kortelę. Ir netikėtai gavome darbą.
Šešerius metus dėsčiau Čikagos Šv.Ksavero universitete. Sonata taip pat dirbo. O po to aplankė jausmas: reikia grįžti namo. Nebuvo įvykio, kuris tai būtų paskatinęs, tik kažkurį vakarą susėdę kalbėjome ir nutarėme: grįžtame.
Jausmas Svetimoje Šalyje
- Ar visą tą laiką jautėte, kad ten esate laikinai?
- Amerikoje jautėmės svetimi. Man regis, žmogus gerai jaučiasi tuomet, kai jaučiasi savas aplinkoje, kurioje gyvena. Man gera gyventi Lietuvoje, nes čia mus visus sieja bendra patirtis.
Bendrauti su kitataučiais labai įdomu - daug sužinai apie juos, jie sužino apie tave. Bet įdomu tik iš pradžių. Po to supranti, kad yra gilių dalykų, kurių nesuprasi nei tu apie juos, nei jie apie tave. Galima su jais gyventi, bet vis tiek tarp jų jausiesi svetimas.
Grįžimas į Lietuvą
- Turėjote viską, dėl ko vykstama į Ameriką, - darbo kontraktus, namą, automobilius, sveikatos draudimą, kitas garantijas.
- Taip, dar turėjome kolektyvą, su kuriuo grodavome, savo klausytojų ratą. Bet pajutome, kad panaudojame tik mažą savo galimybių dalį. Ir Sonatai, ir man darbas nebebuvo iššūkis.
Kur kas prasmingiau dėstyti tą patį dalyką lietuviui nei amerikiečiui. Man svarbu, kaip Lietuva atrodys po 20-30 metų, ir aš galiu į tai įdėti savo plytą.
Bet man nebuvo svarbu, kaip po 20-30 metų gyvens Amerika. Ten buvau anoniminis darbuotojas, kuris ugdo ir moko studentus, skiepija jiems meilę muzikai. Žinojau, kad darau gerą darbą, bet didelės prasmės nemačiau.
Kai grįžome į Lietuvą, siekėme nelipti kitiems muzikams ant kojų ir nesigrūsti prie tos pačios lėkštės.
Sonata pradėjo panaudoti anglų kalbos žinias - specifinės muzikos srities vertėjų yra labai mažai. O aš pradėjau programas regionuose.
M. K. Čiurlionio Palikimas Šeimoje
- Visas jūsų prosenelio palikimas - muzikos ir dailės kūriniai, eskizai - Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje. Ar šeima pasiliko bent kokią relikviją?
- Sofija, viską atidavusi muziejui, pasiliko tiktai porą mažų kūrinėlių, kurie buvo jai piešti.
Brangiausia relikvija - M.K.Čiurlionio ir jo žmonos auksiniai vestuviniai žiedai. Po jo mirties Sofija visą likusį gyvenimą - beveik 50 metų - nešiojo abu žiedus.
Ką nors mąstydama, ji turėjo įprotį sukti tuos žiedus vieną į kitą, tarsi klaustų vyro patarimo. Tie žiedai tokie ir išliko - vienas kitame išsuko griovelį, ir dabar jie tarsi suaugę.
Tiesą sakant, net nežinau, kodėl mano proseneliai buvo palaidoti atskirai: M.K.Čiurlionis - Vilniuje, Rasų kapinėse, o Sofija - Kaune. Gal dėl to, kad prosenelė po vyro mirties Kaune praleido visą likusį gyvenimą.
Filmas "Laiškai Sofijai"
Filmą apie menininką kuria britas „Žvaigždžių sonata” - taip vadinsis vaidybinis filmas apie kompozitoriaus ir dailininko M.K.Čiurlionio (nuotr.) paskutinius gyvenimo metus, jo ir Sofijos Kymantaitės meilę, apie porą, kuri, anot kultūros tyrinėtojų, pralenkė laiką.
„Šis filmas turi visas prielaidas sulaukti sėkmės. Pagrindinis herojus - tragiška asmenybė, mirštanti 35 metų. O kokia nuostabi jo ir Sofijos meilės istorija! Pasaulis turi ją sužinoti”, - entuziazmu trykšta juostą kuriantis britas Bobas Mullanas.
Filmo scenarijui jį įkvėpė knyga „Laiškai Sofijai” - joje surinkti M.K.Čiurlionio laiškai žmonai. „Tai bus pasaulio žiūrovui skirtas filmas - manau, kad režisierius nusitaikė į žiūrovą, kuris negirdėjo M.K.Čiurlionio vardo, nematė jo tapybos, negirdėjo muzikos, galbūt net negirdėjo Lietuvos vardo. Šis filmas, manau, taps puikia proga ją pažinti”, - taip apie brito kūrinį kalba R.Zubovas.
Vaidmuo Filme
Priėmęs pasiūlymą atlikti genialaus prosenelio vaidmenį Rokas Zubovas nepuoselėja planų tapti aktoriumi.
- Jums neapmaudu, kad šiandien patys nepajėgiame sukurti filmo apie M.K.Čiurlionį?
- Prieš keturiolika metų, kai perskaičiau B.Mulano scenarijų, patikėjau juo iš karto; jis man padarė labai didelį įspūdį, - perskaitęs net verkiau. M.K.Čiurlionio likimas buvo tragiškas ir scenarijus labai įtaigiai tai atskleidžia. Kai skaičiau paskutinį variantą, mačiau, kad jis truputį pasikeitęs, - tai natūralu, juk keičiasi ir bręstantis žmogus, ir jo idėjos.
Kitas dalykas, ką aš supratau jį perskaitęs, yra tas, kad bet kuriam lietuviui būtų labai sunku parašyti scenarijų apie M.K.Čiurlionį, nes jis mums yra tapęs natūralia sakraline erdve, kurios interpretuoti mes nedrįstame.
- Ar jums nepasirodė keista, kad filmą apie lietuvių menininką imasi kurti britų režisierius?
- Keista nepasirodė, nes per visą XX amžių M. K. Čiurlionis turėjo nemažai gerbėjų ir vertintojų visame pasaulyje, tik, deja, buvo nepakankamai suprastas, ignoruojamas ir skaudžiai vertinamas Lietuvoje. Jį mylėjo Nikolajus Rerichas, Romenas Rolanas net norėjo imtis romano, didelį prielankumą jam juto Olivjė Mesianas.
Tarptautinis Kamerinės Muzikos ir Ekologijos Festivalis "Nepaklusniųjų Žemė"
Pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas pradėjo groti kartu 1997 metais. Duetas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, koncertavo Pietų Amerikoje (Argentinoje ir Urugvajuje), Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje), bei daugelyje Europos šalių.
Taigi: veiksmo vieta - Kuršių nerija. Laikas - liepos 6-13 dienos. Pavadinimas - Tarptautinis kamerinės muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“.
Vienas iš esminių „Nepaklusniųjų žemės“ bruožų - gausiai skambanti šiuolaikinė muzika. Festivalį surengęs kamerinis ansamblis „Nepaklusnieji“ (jame muzikuoja smuikininkai Mia Cooper (Didžioji Britanija), Ieva Sipaitytė ir Vytautas Mikeliūnas, klarnetininkai Rogeris Arve Vigulfas (Norvegija) ir Julius Černius, fleitininkas Andrius Radziukynas, valtornininkas Andrius Dirmauskas, altininkas Robertas Bliškevičius, violončelininkas Mindaugas Bačkus bei pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas) šiemet, beje, mini savo veiklos 5 metų sukaktį.
Kūrybinis Palikimas
Garsindamas savo prosenelį M.K. Čiurlionį, Rokas Zubovas iškilo ne tik kaip pianistas, bet ir kaip puikus jo kūrybos interpretatorius ir skleidėjas. Jo indėlis į lietuvių kultūrą yra neįkainojamas, o jo atsidavimas muzikai ir M. K. Čiurlionio atminimo įamžinimui įkvepia daugelį.
Diskografija
- 1998 m. pianistas JAV įrašė M. K. Čiurlionio fortepijoninius ciklus į kompaktinę plokštelę (LAFA 001).
- 2000 m. buvo išleista kompaktinė plokštelė “Čiurlionis 125” (Bomba records), įrašyta drauge su Valstybiniu Vilniaus styginiu kvartetu.
- 2005 metais pasirodė Roko Zubovo įgrota M. K. Čiurlionio kūrinių kompaktinė „Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui 1896-1899“.
- 2011-aisiais metais jie buvo išleisti kartu su paties Roko Zubovo parašyta knygą „M.K. Čiurlionis.
Pedagoginė Veikla
Rokas Zubovas yra ne tik atlikėjas, bet ir pedagogas, perduodantis savo žinias ir meilę muzikai jaunajai kartai. Dėstydamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vytauto Didžiojo universitete, jis ugdo būsimus muzikos talentus ir prisideda prie Lietuvos kultūros puoselėjimo.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius: Atraskite Muzikinės Šeimos Paslaptis ir Jų Vaikų Istorijas!
- Rokas Petkevičius: Įkvepianti Biografija, Karjeros Aukštumai ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Mykolas Zubovas: Nežinomi Faktai ir Didžiausias Indėlis Į Kretingos Istoriją
- Šokiruojančios Senelių Globos Etinės Problemos, Kurias Privalote Žinoti!
- Neįtikėtinas ryžių su kiaušiniais ir žirneliais receptas – paprasta, greita ir skanu!