Ukmergės rajone gyvenanti Rima Žudienė stebina kūrybiškumu: dainų kūryba, koncertai, dabar dar - ir skėčių nėrimas. Laiko ji randa bitėms, žvejybai, be to, kasdien mankštinasi ir valgo tik pačios pagamintą maistą.
Prisistatymas
Esu kaimyninio Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro meno vadovė. Vadovauju vokaliniams moterų ansambliams „Baladė“ ir „Aura“, senjorų mišriam ansambliui „Šilų šarma“.
Muzikinis kelias
Nuo mažens buvau linkusi prie meno: mėgau piešti akvarele, pati savarankiškai išmokau groti akordeonu, vėliau - skambinti gitara. Jau būdama penkerių metų, laukdavau ateinančių kaimo moteryčių į parduotuvę, kurios užsukdavo ir pas mus. Tuomet aš joms koncertuodavau. Dainuodavau daineles, kurių išmokdavau klausydamasi patefono plokštelių.
Mano tėtis grojo septynstyge gitara, jis buvo savamokslis, o mama turėjo labai gražų balsą ir pritardavo dainuodama. Klausantis jų, matyt, ir gimė ta meilė dainai.
Gitaros mokslai
Aš grodavau akordeonu. Iš klausos mokėjau pagroti ne tik žinomas lietuviškas, bet ir visas Alos Pugačiovos dainuojamas dainas. Kai man buvo 16 metų, kaimynystėje gyvenanti mergina nusipirko gitarą ir išmoko ja skambinti. Pagalvojau, jei jau kaimynė išmoko šiuo instrumentu groti, tai kodėl gi aš negaliu? Pasiėmiau tėvelio gitarą ir prasidėjo mano muzikavimas.
Šypsena ir gitara - gyvenimo draugai.
Pirmasis koncertas
Scena man nebuvo naujiena. Nuo 16 metų pradėjau dainuoti įvairiuose Panevėžio estradiniuose ansambliuose. Dirbdama tuometinėje „Ekrano“ gamykloje, įsijungiau ir į čia suburtą estradinį ansamblį. Net dalyvavau konkurse „Vilniaus bokštai“, su kolektyvu 1986 metais buvome pakviesti koncertuoti į Vietnamą, kur vyko lietuvių dienos.
Bendradarbiavimas su Albinu Kuliešiu
Gitara skambindavau ir dainuodavau tik vakarėliuose tarp savų. Kartą tuometinė Kultūros centro Užugirio skyriaus meno vadovė pakvietė dalyvauti konkurse „O tu dainuok“, kuris kasmet vyksta Siesikų kultūros namuose. Po šio konkurso laikraštis išspausdino straipsnelį ir nuotraukų. Taip A. Kuliešis sužinojo apie mane ir pasiūlė kartu dalyvauti Panevėžio bibliotekoje vykusiame jo poezijos knygos pristatyme. Buvome labai šiltai žiūrovų priimti.
Duetas su Radvile Kraujalyte
Klausytojams žinomas ir Jūsų duetas su Radvile Kraujalyte. Ji - Jūsų mokinė. Su Radvile susitikome, kai ji su tėvais apsigyveno mūsų kaime. Tuomet jai buvo šešeri. Aš pradėjau dirbti Kultūros centro Užugirio filiale renginių organizatore. Čia dar buvo pradinė mokykla ir ją lankančius vaikus ėmiau mokyti dainuoti. Visi pradinukai to ėmėsi noriai.
Kelios mergaitės, tarp jų - ir Radvilė, išsiskyrė savo gabumais. Kai kaime mokyklos nebeliko, dainuoti, grįžusi po pamokų Taujėnų gimnazijoje, ateidavo tik vienintelė Radvilė. Su ja mes dalyvaudavome įvairiuose konkursuose, ji atlikdavo mano kūrybos dainas. Beveik visada Radvilė užimdavo prizines vietas. Mes kartu apie 14 metų. Džiaugiuosi, kad ji jau eina savo keliu - dainuoja bažnyčiose krikštynų, vestuvių, kitų iškilmių metu.
Drauge su ja per įvairias krikščioniškas šventes mes abi pagiedodavome ne tik savo parapijos, bet ir kitose bažnyčiose. Esu sukūrusi ir keletą giesmių. Mums patikdavo giedoti bažnyčiose, tas, matyt, paskatino ją tai tęsti. Mokiau ją dainuoti ŠIRDIMI.
Įkvėpimas dainų kūrybai
Dainų kūrimas - ne blynų kepimas. Nežinai, kada ateis noras kurti ar gims galvoje melodija. Kartais vaikštant miškais, kartais - praskleidus ryte užuolaidas, būna, kad ir naktimis susapnuoju.
Nerti skėčiai
Dirbdama Užugirio filiale prisidėdavau prie Kraštotyros muziejaus rengiamų Smetoninių. Kartą nutariau ir aš dalyvauti „Gražiausios kiemo ponios“ rinkimuose. Jų dalyvės kviečiamos pasipuošti retro stiliaus drabužiais. Pamaniau, kad ponios aksesuaras galėtų būti nertas skėtis. Sukant galvą, kur jį gauti, šovė mintis - kodėl gi nepabandžius pačiai nusinerti. Taip ir prasidėjo… Nunėrusi pirmą, rezultatu nebuvau patenkinta. Tada nėriau antrą. Ir tas nelabai patiko… Tačiau vąšelio nepadėjau. Pati sau pasižadėjau per žiemą panerti daugiau. Kitais metais „Smetoninėse“ jau turėjau šešis skėčius, juos eksponavau muziejaus patalpose per šventę.
Tais metais man pasisekė ir „Gražiausios kiemo ponios“ rinkimuose mane pripažino nugalėtoja. Buvau pasipuošusi savo nertiniu ir rankose nešiausi gražų nėriniuotą skėtį.
Nėrimas - sunkus, reikalaujantis atidumo ir susikaupimo darbas. Jį įvertinti pinigine išraiška labai sunku. Vieną skėtį neri vakarais kelias savaites. Tad parduoti labai gaila. Turiu savo močiutės austų lovatiesių kolekciją. Jau buvau surengusi tris jų parodas. Savo skėčius žadu palikti anūkei Ulai.
Parodos ir koncertai
Jau anksčiau turėjau dvylika tokių parodų. Spalį vyko dar dvi. Šiandien sulaukiau skambučio iš Vokietijos lietuvių. Pakvietė atvykti su koncertine programa ir skėčiais.
Pomėgiai ir įkvėpimas
Esu toks žmogus, kuris negali sėdėti be darbo. Kartais taip pavargstu nuo visko, bet užtenka pusdienį pailsėti ir vėl „baterijos pasikrauna“. Vis pagalvoju, kad nebedaug laiko liko. Kol dar galiu, reikia krutėti. Labai mėgstu grybauti, žvejoti. Tai paveldėta iš senelio. Su juo kartu žuvaudavome, dabar tai darau su anūkais. Laikau bites, kurias pati ir prižiūriu. Tai, matyt, irgi pasiėmiau iš senelio.
Stengiuosi sveikai maitintis ir kasdien nors kiek laiko rasti mankštai. Žiemą slidinėju, mėgstu greitąjį ėjimą, taip pat vaikštau po miškus.
Etnografija
Mane žavi viskas, kas sukuriama žmogaus rankomis iš jo paties kilusių idėjų. Labai mėgstu tapytus paveikslus. Ne tepliones, o gražiai nutapytus.
Šeima
Džiaugiuosi dviem anūkais ir anūke. Kaip ir visos močiutės, labai visus myliu, bet dėl jų galvos nepametu. Per atostogas ar savaitgaliais atvykę pasisvečiuoja ir atsisveikiname.
Esu priversta rašyti dainoms muziką ne tik sau, bet ir dviem moterų kolektyvams.
Kulinariniai sugebėjimai
Visoms šventėms, kurias minime namuose, aš ruošiuosi kelias dienas. Anksčiau kepdavau net duoną. Viską - pyragus, tortus, sausainius, silkes, mėsos vyniotinius - gaminu pati. Esu tokio naminio maisto šalininkė. Niekada nevalgau jokiose kavinėse, neperku pusfabrikačių.
Jei važiuoju prie jūros, stengiuosi kažką pasigaminti namuose ir įsidėti arba gaminu ten. Pati darausi net sūrius. Tad iškepti skanų pyragą - vieni juokai. Svarbiausias dalykas tam - naminiai kiaušiniai ir sviestas. Laikau vištyčių, jos aprūpina mano šeimyną kiaušiniais. Kepdama pyragus visada improvizuoju.
Palinkėjimas
Linkiu visiems ieškoti savyje gabumų ir juos panaudoti. Niekada negalima sakyti, kad aš nemoku to ar ano. Turi bandyti viską 20, 30 kartų ir tik tada sakyti, kad nemoku. Mano šūkis: „Nieko nėra neįmanomo“.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtina Rimos Maselytės Gyvenimo Kelionė ir Įspūdingi Pasiekimai
- Paslaptingi Akmenys Pagal Gimimo Datą – Atraskite Savo Galingą Talismaną!
- Rimos Bakšienės Įkvepianti Biografija ir Neįkainojamas Indėlis Lietuvai
- Kada saugu eiti į baseiną po gimdymo? Ekspertų patarimai ir svarbūs patarimai
- Kaip Saugiai Paruošti Jautieną Kūdikiui: Lengvi Receptai ir Vertingi Patarimai