Dar Hipokratas sakė, kad viskas pasaulyje gali būti tiek nuodu, tiek ir vaistu. Skirtumas tik dozėje. Tą patį galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Jei bus pasirinkta teisinga apšvitos dozė, poveikis gali būti gelbėjantis.
Rentgeno Tyrimai: Kada Jie Būtini?
Į klausimą „Ar žmogui pavojingas rentgenas?” gydytojai rentgenologai pasipiktinę atsako, kad toks tyrimas pavojingas tik tiems, kas jį daro be medicininių rekomendacijų - tai yra nesikreipdami į gydytoją. Profilaktiniais tikslais mums būtini tik du rentgeno tyrimai: krūtinės ląstos nuotrauka ir mamografija. Pirmoji - visiems, vyresniems kaip 15 metų, kasmet, antroji - tik moterims, vyresnėms kaip 40 metų, kartą į du metus. Visi kiti paskyrimai - tik gydytojo nuožiūra.
Šiuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai nuo savo pirmtakų skiriasi kaip žemė ir dangus: tiek išore, tiek ir gaunamų duomenų kokybe. Naujuose aparatuose apšvitos dozė yra šiek tiek mažesnė. Nuotrauka patenka į gydytojo kompiuterio monitorių, kur jis ją gali įdėmiai apžiūrėti, todėl ligonis išvengia papildomos spindulių dozės. Tai gi jei gydytojas skyrė tyrimus rentgenu, juos geriau atlikti geroje klinikoje, kur yra kokybiški ir saugūs įrengimai.
Kaip Atsiranda Rentgenograma?
Rentgeno spinduliai, nesutikę jokios kliūties, pereina minkštuosius audinius ir paveikia fotojuostelę taip, kad ryškinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spindulių nepraleidžia ir juos sugeria, todėl tose vietose, kur yra kaulas, išryškėja baltos dėmės.
Apšvitos Dozė ir Būtinybė
Ribos, kokia dozė pacientui yra leidžiama, nėra. Rentgeno tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius parodymus. Tai gi, jei kalba eina apie žmogaus gyvybę, tai ligoniui bus atliekama tiek procedūrų, kiek reikės. Beje, rentgeno nuotraukos apšvitos dozė mažesnė, nei fluorografija. O darant stomatologinę nuotrauką apšvita tėra iš vis nedidelė. Žinoma, niekas nesiims tvirtinti, kad rentgeno poveikis yra naudingas organizmui, bet kartais tai vienintelė galimybė išvengti dar didesnio blogio, kuris gali pakenkti sveikatai, o gal ir gyvybei.
Specialistai įsitikinę: jei žmonės būtų fluorografiją darę reguliariai, mūsų negąsdintų toks tuberkuliozės ir kitų plaučių ligų pliūpsnis, koks yra dabar. Tą patį galima pasakyti ir apie pieno liaukų vėžio profilaktiką. Ligonių skaičius sumažėtų daug kartų, jei moterys netingėtų atlikti šį tyrimą.
Apsauga Nuo Spinduliavimo
Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai reiškia, kuo trumpiau jūs būnate rentgeno spindulių poveikio zonoje ir kuo toliau nuo jų - tuo dozė mažesnė. Tokią pat apsauginę funkciją atlieka ir esantis tarp jūsų ir rentgeno vamzdelio apsauginis ekranas. Todėl tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis - „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judančios širmos ir ekranai.
Apšvita rentgenu blogiausią poveikį turi kraujo ir lytinėms ląstelėms. Jauniems žmonėms, kurie ateityje taps tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reiktų uždengti visą kūną, paliekant tik tiriamąją vietą. Nors saugi spindulių dozė yra atsakingai apskaičiuojama, tačiau tą pačią dieną nereiktų darytis keleto rentgeno tyrimų (pavyzdžiui, fluorografijos ir mamografijos). Be to, kiekvienas ligonis turi turėti apšvitos dozių pasą (jis pridedamas prie medicininės kortelės), kur gydytojas rentgenologas būtinai turi įrašyti kiekvieno tyrimo metu gautą spindulių dozę.
Kompiuterinė Tomografija (KT)
Darant kompiuterinę tomografiją (KT), tiriamasis organas monitoriuje atrodo, kaip „išpjova“ parduotuvėje, organą galima pamatyti ir trimačiu vaizdu. Atvaizdas detaliai, sluoksnis po sluoksnio, analizuojamas. Toks tyrimas dažniausias būtinas norint patikslinti diagnozę ir lokalizuoti vieną ar kitą problemą. Kompiuterinės tomografijos metu organizmo apšvita ne mažesnė, o kartai net didesnė, nei darant įprastą nuotrauką, bet tokį tyrimą nulemia medicininė būtinybė. Juk rentgenas - ne gydytojo užgaida, ir toks tyrimo būdas skiriamas tik tada, kai jis iš tikrųjų pasiteisina ir yra pacientui būtinas.
Kontrastiniai Tyrimai
Kartais rentgeno tyrimą būtina atlikti kontrastiniu būdu, tam, kad būtų nustatytos audinių ir organų ribos. Daugeliui žinomi kontrastiniai skrandžio, storosios ir plonosios žarnų rentgeno tyrimai, kurie atliekami pacientui išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą. Tačiau kraujagyslines struktūras ir nepilnus organus tokiu būdu neužpildysi. Todėl kai reikia atlikti kraujagyslių, galvos smegenų, kepenų, inkstų ir šlapimtakių tyrimus, atliekamas tyrimas su intraveniniu kontrastu, t. y. į ligonio organizmą papildomai įvedama speciali kontrastinė medžiaga. Dažniausiai naudojami nejoniniai jodo kontrastiniai preparatai. Tačiau kai kuriems pacientams po tokių tyrimų gali kilti komplikacijų. Todėl prieš jas atliekant, reikia išsiaiškinti ar pacientas nėra alergiškas jodui.
Rentgeno spinduliai kontroliuoja ir tokius diagnostinius (ir tuo pačiu gydomuosius) tyrimus, kaip angiografija ir mielografija. Pirmu turimu tiriamos kraujagyslės, antru - nugaros smegenys. Tokios procedūros atliekamas tik stacionaro sąlygose, specialiai įrengtose operacinėse, dažniausiai, su negilia narkoze. Išimtis - tik kompiuterinė rentgeno angiografija, kai tuo pačiu metu įvedama kontrastinė medžiaga ir atliekamas spiralinis KT skenavimas. Šiuo atveju operacinė įranga nebūtina. Pakanka įprastų sterilių sąlygų.
MRT ar KT?
Saugiausiu tyrimų metodu pripažinta magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra. Bet atliekant kaulinio skeleto ir plaučių audinių diagnostiką vertingesnės yra kompiuterinio tomografo galimybės. Diagnozuojant virškinimo organų ir virškinimo liaukų, kaklo, inkstų, ypač pritaikant kontrastą, ligas, spiralinės KT ir MRT reikšmė panaši.
Rentgeno Tyrimai Nėštumo Metu
Žinoma, tai nepageidautina. Tačiau kartais (pavyzdžiui, jie kas nors lūžo ir tai gali būti pavojinga gyvybei), be šito neišsiversite. Tik būtinai pilvo sritį reikia apsaugoti specialia švinine prijuoste. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės. Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vaisiui būdą - magnetinio rezonanso tomografiją. Būtent šis metodas dažnai naudojamas ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.
Radiacijos Dozės ir Pavojai
Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai triskrūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.
Pavojai Pirmąjį Nėštumo Trimestrą
Daugiausia rūpesčių pirmaisiais nėštumo mėnesiais, kai sparčiai vystosi svarbiausi būsimo kūdikio organai ir jų sistemos, kelia aplinkoje tykantys pavojai. Neretai dėl apsigimimų ar persileidimų kaltė verčiama įvairiems aplinkos veiksniams, tačiau tuos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra.
Cheminės Medžiagos
Visiškai išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis beveik neįmanoma, tačiau reikėtų pasistengti kuo labiau sumažinti jų poveikį savo organizmui.
- Namie: Venkite įkvėpti benzino, klijų, valiklių ir ploviklių garų, buityje naudojamų aerozolių. Jeigu namie grandote senus dažus ir naujai dažote, vėdinkite kambarius. Jeigu įtariate, kad senuose dažuose, kuriuos grandote, gali būti švino, šį darbą paveskite atlikti kitiems.
- Darbe: Daugybė pramonėje naudojamų tirpiklių ir cheminių medžiagų gali pakenkt nėščiosioms, ypač jeigu tos medžiagos darbe moteris veikia kasdien. Jeigu jūsų partneris darbe naudoja ką tik išvardytas medžiagas ir (arba) vinilo chloridą (jo gali būti gipse), visą nėštumą nelieskite jo darbinių drabužių. Nelieskite ir pesticidais užterštų drabužių.
Rentgeno Spinduliai ir Nėštumas
Žinoma, kad didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali pakenkti vaisiui, todėl gydytojai vengia nėščiąsias šviesti rentgenu. Rentgeno spinduliai vaisiui gali pakenkti tik tuo atveju, jeigu iki aštuntos nėštumo savaitės bus atlikti keli (ne mažiau kaip aštuoni) rentgenologiniai pilvo ar dubens organų tyrimai. Tačiau ir tuo atveju apsigimimo pavojus tėra 0,1 proc. Jeigu dirbate rentgenologijos kabinete, privalote dėvėti apsauginę švininę prijuostę.
Televizoriai ir Monitoriai
Nors jums kasdien ir beveik visą dieną tenka dirbti prieš monitorių arba televizorių, būsimam kūdikiui pavojaus nėra. Nėra duomenų, patvirtinančių teiginį, kad dažniau persileidžia tos nėščiosios, kurios gyvena arti elektros pastočių, elektromagnetinio lauko šaltinių, radijo stočių, mobiliojo ryšio telefonų bokštų.
Ultragarsas
Pacientės dažnai klausia, ar jų ir būsimų kūdikių sveikatai nekenkia ultragarsas. Esu visiškai įsitikinusi ir drąsiai teigiu, kad ultragarsas nekelia pavojaus nei motinos, nei kūdikio sveikatai. Anksčiau buvo manoma, kad ultragarso bangos gali sukelti ląstelės apvalkalėlio pokyčių ir, teoriškai, paveikti gemalo bei vaisiaus augimą ir vystimąsi. Tačiau tokį teiginį patvirtinančių įrodymų nėra. Neseniai Švedijos mokslininkai atliko tyrimus ir nenustatė jokio ryšio tarp nėščiųjų kartotinių tyrimų ultragarsu ir vaikų susirgimų leukemija. Neretai moterys nerimauja dėl to, kad ankstyvaisiais nėštumo tarpsniais atliekami tyrimai ultragarsu pro makštį gali sukelti kraujavimą arba, jeigu nustatomas persileidimo pavojus, dar labiau pabloginti nėščiosios būklę.
Periodai, kai vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliuotei:
- Pirmoji vystymosi savaitė: dar vadinama „viskas arba nieko“. Šiuo metu rentgeno spinduliuotės poveikis arba sukels embriono žūtį, arba nesukels visiškai jokių pokyčių.
- 3-8 savaitės: Didžiausio jautrumo periodas. Dėl šiuo metu vykstančios organogenezės embrionas yra labiausiai jautrus visų teratogenų poveikiui.
- 9-38 savaitės: Mažo jautrumo periodas. Vaisius mažiau jautrus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, nes organų sistemos susiformavusios, tačiau jonizuojančių spindulių poveikis gali sukelti organų sistemos sutrikimus.
Galimi vaisiaus pažeidimai dėl rentgeno spindulių:
- Prenatalinė mirtis
- Augimo sulėtėjimas
- Protinio atsilikimas
Pagrindinės radiacinės saugos normos nėščioms moterims:
- Visais atvejais vaisiaus apšvita yra vengtina.
- Geriausia radiologinius tyrimus atlikti pagimdžius ar po 25 nėštumo savaitės.
Ištyrus ūmios aukštos apšvitos poveikį nėščioms moterims po atominio Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, nustatyta, jog naujagimiai buvo protiškai atsilikę ir mažesni, nei norma, bei su vystymosi ydomis. Buvo pastebėta, jog protinis atsilikimas, vystymosi ydos ir leukemija pasireiškė tiems naujagimiams, kurie ūmią apšvitą gavo embrioninio vystymosi metu (iki 15 nėštumo savaitės).
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Neįtikėtina Jasiuliškių Socialinės Globos Namų Kelionė: Istorija, Dabartis ir Ateities Vizijos
- Neįtikėtini faktai apie Cezario pjūvį ir gimdos randą, kurių nežinojote!