Anykščiai - tai miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos rajone. Miesto pavadinimas kilo nuo Anykštos upelio. Tiesa, gyventojai šiek tiek kitaip aiškina miestelio vardą. Centriniame Anykščių parke stovi skulptūra, vaizduojanti pakeltą nykštį. Sakoma, kad žmonės palietę jį, pasisems stiprybės ir sėkmės. Paskutinių kelerių metų duomenimis, Anykščiuose gyvena apie 11 tūkstančių žmonių.
Anykščiai garsėja ne tik savo gamta ir istorija, bet ir čia gimusiais žymiais rašytojais, palikusiais ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje. Turbūt kiekvienam lietuviui, net ir negyvenančiam Anykščių mieste ar rajone, yra žinoma Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“. Tai Anykščių miškų šiaurinė dalis. Tai kraštovaizdžio draustinis, kurio dydis - net 150 hektarų. Anykščių šilelyje stūkso bene žinomiausias Lietuvos akmuo Puntukas, o netoliese nuo jo ir akmuo vadinamas Puntuko broliu. Puntukas ir jo brolis yra įtraukti į lankytinų Anykščių vietų sąrašą.
Antanas Baranauskas
Anykščiuose 1835-aisiais gimė poetas, kalbininkas Antanas Baranauskas. Jis gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose gausioje "karališkųjų" valstiečių šeimoje. A. Baranauskas - žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas.
Baigęs Anykščių pradžios mokyklą ir Rumšiškių raštininkų mokyklą, 1853-1856 dirbo Vainuto, Raseinių, Sedos, Skuodo valsčių raštinėse. Sedoje susipažino su poete K. Praniauskaite, kuri paskatino jį kurti. 1856-58 mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. 1862 baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, 1863-64 tęsė teologijos studijas Miuncheno, Romos, Leuveno universituose. 1866-84 Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją ir homiletiką, nuo 1871 - lietuvių kalbą. A. Baranauskas gynė Katalikų bažnyčios teises, priešinosi rusinimui.
Svarbiausias kūrinys - romantinė poema Anykščių šilelis (parašyta 1858-59, išspausdinta 1860-61 Jurkšto Smalaūsio slapyvardžiu L. Ivinskio kalendoriuose), parašyta silabine eilėdara. Joje apdainuojama gimtojo krašto gamta, Anykščių šilelio istorija siejama su Lietuvos likimo tema, senovė kontrastiškai gretinama su dabartimi, pabrėžiamas dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys. Anykščių šilelis išverstas į anglų, latvių, lenkų, vokiečių, rusų ir kitas kalbas. A. Baranausko grožinė kūryba davė pradžią lietuvių romantinei lyrinei poezijai.
Antanas Baranauskas mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose. Anykščiuose 1927 atidarytas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus. Pastatyti paminklai Anykščiuose (1993, skulptorius A. Sakalauskas) ir Seinuose (1999, skulptorius G. Jokūbonis), biustai Anykščiuose (1957, Šv. Mato bažnyčioje, skulptorius Henrikas Rudzinskas, 1909-96; 1985, muziejuje prie klėtelės, skulptorius Arūnas Kazys Kynas, g. 1942), Sedoje (2003, skulptorius Osvaldas Neniškis, g. 1958), paminklinis akmuo su bareljefu Rumšiškėse (1967, skulptorius V. Žuklys), memorialinė lenta su bareljefu Kaune (1973, skulptorius Kazimieras Švažas, 1924-2018).
Jonas Biliūnas
O Niūronyse, Anykščių valsčiuje 1879-aisias gimė dar vienas žymus rašytojas Jonas Biliūnas. Jis gimė 1879m. balandžio 11d. Niūronių kaime Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. J.Biliūnas - lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Gimnazijai J.Biliūną paruošė kaimo daraktorius (mokytojas).
Jonas Biliūnas - klasikinis kūrinys tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
Vienas didžiųjų lietuvių rašytojų Antanas Žukauskas-Vienuolis gimė 1882m. balandžio 7d. Užuožerių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčioje ūkininko šeimoje. Artima giminystė jį siejo su A.Baranausku ir J.Biliūnu. Mokėsi Anykščių valsčiaus mokykloje.
Keliaujantiems į Anykščius taip pat rekomenduojama aplankyti Labirintų parką, Arklio muziejų, apžvalgos bokštą esantį Bijeikiuose, Anykščių rajone, Vorutos piliakalnį, Laimės žiburį ir daugelį kitų įspūdingų vietų.