Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas ne tik fiziologinių, bet ir socialinių bei psichologinių pasikeitimų. Gali susidaryti įspūdis, kad tai be galo šviesus laikas, tačiau dažnai greta džiaugsmo, vilties ir prasmės pojūčio atsiranda ir nerimas bei stresas.

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti, prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.

Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Nėštumo etapai ir emociniai iššūkiai

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą, todėl kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.

  • Neužtikrintumas: Kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų, dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.
  • Kontrolės praradimo jausmas: Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.

Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant, nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti.

Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.

Žinia apie nėštumą

Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę.

Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.

Santykiai nėštumo metu

Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme.

Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui.

Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis.

Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys. Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.

Rūpesčio poreikis

Kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.

Antras trimestras

Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes.

Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.

Trečias trimestras

Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra.

Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.

Neurozė nėštumo metu

Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.

Nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai

Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities. Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.

Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?

Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.

Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.

Prie ko gali privesti neurozė?

Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą.

Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi.

Kaip galima malšinti patiriamą nerimą?

Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti. Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės.

Nėščios moterys turėtų kaip įmanoma labiau vengti stresinių situacijų, nerimo ir kitų neigiamų pojūčių dėl savo sveikatos ir vaisiaus būklės. Tačiau to visiškai išvengti neįmanoma. Su panikos priepuoliais, stresinėmis situacijomis ir padidėjusiu jautrumu galima susidoroti konstruktyviai. Jei nekontroliuosite savo emocijų ir elgesio, galite pakenkti sau ir savo dar negimusiam kūdikiui.

Nerimo valdymas

Stresas didesniu ar mažesniu mastu paliečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir padėties. Kaip nusiraminti, kai jus kamuoja emocijų pliūpsnis, jaučiate oro trūkumą, pykinimą, o kartais sutrinka net regėjimas? Priešingai nei atrodo, tai nėra taip sunku. Nervų kontrolė, ypatingai nėštumo metu, yra svarbi jūsų sveikatai, o tuo pačiu ir vaisiui. Pasiduoti stresui ir tiesiog į tai numoti ranka gali būti rizikinga.

Tokie simptomai kaip rėmuo, pulsuojantys smilkiniai, vidurių užkietėjimas ir padidėjęs rankų prakaitavimas sukelia rimtesnių sutrikimų nei jūs galite pagalvoti. Dažnai patiriamas stresas gali pabloginti odos, plaukų ir nagų būklę. Jei jaučiate, kad stresas, padidėjęs nervingumas ar jautrumas ima viršų, turite stengtis kuo greičiau nusiraminti ir grįžti į ramybės būseną.

Norėdamos tai padaryti, susitelkite į savo mintis ir kvėpavimą. Gilus, lėtas kvėpavimas užmerktomis akimis yra nepakeičiamas dalykas. Šių dviejų veiksmų poveikis yra sąmoningas širdies ritmo sulėtėjimas, kūno prisotinimas deguonimi ir netiesioginis kortizolio koncentracijos mažinimas (kortizolis yra atsakingas už susijaudinimo ir nerimo jausmą). Atsistokite arba atsisėskite patogiai ir, įkvėpdamos oro, sutelkite dėmesį į jo kelią per kūną. Iškvėpdamos įsivaizduokite, kaip su juo jūsų kūną palieka stresas.

Tuo pačiu metu stenkitės atsikratyti neigiamų minčių, tokių kaip: „Aš nepajėgsiu susitvarkyti“, „Aš paniškai bijau gimdyti“, „Aš nesu pasiruošusi”. Stenkitės pakeisti šias mintis pozityviais teiginiais, tokiais kaip: ,,Aš žinau, kad pajėgsiu susitvarkyti”, ,,Aš klausysiu visų gydytojų nurodymų gimdymo metu ir man pavyks” ir t.t. Atsipalaidavimui padeda ir jogos užsiėmimai.

Tačiau efektyviausias būdas greitai ir palyginti lengvai nusiraminti yra kvėpavimas, todėl skirkite šiek tiek laiko išmėginti keletą skirtingų kvėpavimo pratimų ir išsirinkite jums labiausiai tinkantį. Ne paslaptis, kad daugelis nėščiųjų moterų ypatingai jautriai reaguoja į klausimus, susijusius su jų vaisiaus sveikata. Dažna moteris įsivaizduoja, kad su jų kūdikiu yra kažkas ne taip. Visos šios neigiamos mintys tikrai nepadeda atsipalaiduoti.

Ką daryti, jei kankina nemiga?

Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.

Nemiga nėštumo metu gali būti įtakota šių veiksnių:

  • Dažnas poreikis šlapintis
  • Negalėjimas patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo
  • Nerimas dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos

Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą.

Neradimas patogios miego padėties. Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį). Čiužinys turi įdubti pečių ir klubų srityje bei keisti savo formą, kai žmogus keičia savo miego padėtį. Gali reikėti aukštesnės pagalvės, kuri padėtų patogiai įsitaisyti ir išvengti rėmens.

Pabudimai naktį. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumo. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį.

Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius. Ryškūs sapnai. Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas.

Kojų mėšlungis. Tai dažna nėščiųjų problema antrajame ir trečiajame trimestre. Kadangi raumenų spazmai yra skausmingi, galite nuo jų pabusti naktį. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas.

Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti.

Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS - saugus, neinvazinis skausmo malšinimo būdas, pasitelkiant silpną elektros impulsinę srovę), farmakologinis gydymas, akupunktūra, chiropraktika (manualinė terapija), joga, masažai, relaksacija.

Neramių kojų sindromas. Sutrikimas, kai jaučiami nemalonūs galūnių pojūčiai, pasireiškiantys ramybės būsenoje vakarais ir naktimis. Pojūčiai sumažėja judinant kojas. Pasireiškimo dažnis: 1 iš 5 nėščiųjų. Labai svarbu judėti, tinkamai maitintis, vengti alkoholio, kofeino, kai kurių vaistų (vartojant tam tikrus vaistus, reikia konsultuotis su gydytoju). Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Dažniausiai šis sindromas siejamas su geležies ir folatų stoka, tačiau tinkamas gydymas palengvina simptomus.

Miego sutrikimai gali slėpti depresiją, todėl nuolat jaučiant beviltiškumą, kankinant blogai nuotaikai, praradus susidomėjimą supančia aplinka, patariama kreiptis į psichologą. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Vaistažoles nėštumo metu patariama vartoti atsargiai, nes jos gali sukelti gimdos spazmus.

Dažnos nėščiųjų problemos

  • Knarkimas.
  • Dusimas.
  • Rėmuo.
  • Niežėjimas.
  • Dažnas šlapinimasis.
  • Vaisiaus judesiai.

Pagalba ir parama

Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti.

Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete. Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais.

Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti.

žymės: #Nestumo

Panašus: