Muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Bet pradėti visada verta.
Muzikos poveikis vaiko raidai
Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį.
Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.
Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja. Mokslininkų nustatyta, kad menas daro įtaką įvairiais lygmenimis: fiziologiniu (pastebimi širdies, kvėpavimo, ir kiti pokyčiai), psichologiniu (dėmesio, emocijų, suvokimo, mąstymo) socialiniu ir dvasiniu požiūriu.
Prenatalinis ugdymas ir muzika
Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties. Vengrų pedagogas, kompozitorius Z. Kodaly teigia, kad muzikinį vaiko ugdymą reikia pradėti prieš 9 mėnesius iki jo gimimo. Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, jog prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais gabumais: jie gimsta turėdami absoliučią klausą. Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį.
Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Juk vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu kanalas yra klausa, tad vaisius gerai vystosi tik tuomet, kai jį supa tam tikra ritminga garsinė aplinka. Išaiškėjo, jog širdies plakimas atlieka garsinės stimuliacijos funkciją, reikalingą augančio vaisiaus smegenų neuronų vystymuisi. Tai dar kartą patvirtino mūsų protėvių tradicijų prasmingumą ir naudingumą: kasdien dainuodama švelnias ir džiugias dainas bei lopšinėmis ramindama po širdimi besivartantį kūdikį, iš tikro būsima motina ne tik bendrauja su būsimu mažyliu, bet ir daro teigiamą poveikį jo sveikatai ir intelektui.
Mokslininkai taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta.
Garsas ir ritmas vaiko raidai
Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai - gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais.
Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.
Mocarto efektas
Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.
Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos“ labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais.
Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą. Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių.
Muzikinis sveikatinimas kūdikiams
Dar praėjusiame šimtmetyje mokslininkų Hullo, Dollardo ir Millerio pateikta stimulo-reakcijos teorija įrodė, kad kūdikiams lytėjimas, mylavimas, kalbinimas, žaidinimas yra gyvybiškai svarbus. Tad muzikinis sveikatinimas, kurio metu mamos yra mokinamos mažyliams dainuoti tinkamas daineles, juos mankštinti ir lavinti, yra labai naudingas tiek jų sveikatos, tiek smegenų neuroninių jungčių stimuliavimo požiūriu.
Praktinis patyrimas rodo, kad iki gimties ugdyti naujagimiai būna fiziškai stipresni, normalaus svorio, išsiskiria skvarbiu žvilgsniu, greičiau pradeda sekioti žvilgsniu judančius objektus, anksčiau ima sėdėti, ropoti, vaikščioti, kalbėti. Muzikinio sveikatinimo proceso tikslas - tai ne gražus dainavimas ar puikus grojimas, bet pats kūrybinis, relaksacinis, lavinamasis, stimuliuojantysis, nuotaiką keliantis darbo procesas, padedantis „įsijungti” žmogaus organizmo sveikatinamiesiems procesams. Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega.
Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo audio įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Tyrimo metu grupė neišnešiotų naujagimių buvo izoliuoti nuo garsinės aplinkos ausinėmis. Kūdikiai geriau absorbavo deguonį ir daugiau miegojo, priaugdavo du kartus daugiau svorio. O kai patalpoje panaudojo muzikinę terapiją, šie kūdikiai trimis, penkiomis dienomis anksčiau buvo išrašyti iš ligoninės.
Muzika ir kūrybiškumas
Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro.
Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai.
Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus. Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai - vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį. Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę.
Muzika yra būtina reikštis psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškingesnė.
Įvairaus pobūdžio dainų atlikimas daro teigiamą įtaką fiziniam vaiko vystymuisi. Dainuojant lavėja vaiko kvėpavimo aparatas, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi ir pagerina širdies darbą. Įvairūs vokaliniai pratimai labai sėkmingai šalina kalbos defektus, tobulina dikciją ir artikuliaciją, o stovėsena dainavimo metu padeda lavinti taisyklingos laikysenos įgūdžius. Be to, dainavimas formuoja malonų balso tembrą, stiprina balso klostes.
Audijavimas: svarbus gebėjimas suvokti muziką
Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas. Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to ką girdėjome ir numatymas to kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau.
Rami muzika vaikams: nauda ir poveikis
Rami ir tinkamai parinkta muzika vaikui naudinga daugeliu aspektų: padeda vystytis fiziškai, psichiškai, emociškai, ramina, lavina judesius ir pasaulio pažinimą. Tačiau triukšminga muzika ir apskritai triukšmas labai neigiamai veikia psichinę vaiko sveikatą. Neharmoningos, triukšmingos muzikos besiklausantis mažylis gali pasidaryti agresyvus, nervingas, nedėmesingas.
Muzika sujungia vaiko protą, kūną ir emocijas. Savo pamokose stebėdama vaikus nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, dirbančius kartu su savo motinomis, galiu pasakyti, kad muzika turi įvairialypę naudą ir galią“, - sakė profesionali muzikos mokytoja I. Pamokose vaikai kartu su mamomis klausosi ramios muzikos, todėl mažiau juda. Sulėtėja širdies ritmas, susivienodina kvėpavimas - vaikai geriau pasisavina deguonį. Rami muzika beregint pašalina mažylio irzlumą, pyktį“, - pasakojo I.
Anot jos, vaikai iš pradžių supranta ne žodžius, o intonacijas, todėl muzika juos išmoko geriau pažinti pasaulį. Grojant muzikai darome atsipalaidavimo pratimus, kojų, rankų pratimus, kurie padeda vystytis kūno koordinacijai. Klausydamiesi muzikos vaikai išmoksta susikaupti, susitelkti, gerėja jų atmintis, kaupiasi pasaulio pažinimo žinios“, - sakė I.
Pasak specialias muzikos pamokas vedančios mokytojos, vaikai per muziką išmoksta atpažinti savo emocijas, jas parodyti išraiškomis, kūno judesiais. Specialistė pasakojo, kad jei nėra galimybės lankyti muzikos pamokų, vaikus supažindinti su muzika galima ir namuose. Lopšinės taip pat įeina į muzikos sąvoką. Visai nesvarbu, ar lopšinės dainuojamos profesionaliai. Vaikui svarbios artimo žmogaus balso intonacijos, o ne žodžiai.
Todėl labai svarbu savo mažyliui atrasti laiko: iki septynerių vaikas daugelį dalykų turi daryti kartu su savo tėvais. Tada jis jaučiasi saugus, taigi daug labiau atsiskleidžia jo kūrybiniai sugebėjimai“, - sakė I. Ji perspėjo, kad tai, ko klausysis vaikas, atrinkti reikia labai atidžiai: tinkamiausia yra rami, klasikinė muzika. Pasak I. Bertulienės, ypač vaikams naudinga yra Mocarto muzika. Tačiau triukšminga muzika ir apskritai triukšmas labai neigiamai veikia psichinę vaiko sveikatą. Vaikui nereikia radijo ir televizijos triukšmo.
Lopšinės
Vaikų gydytoja B. sako: "Labai gaila, kad nyksta lopšinės, kad tėvai nebesuranda laiko savo vaikams. Lopšinės vaikui yra pati geriausia muzika. Ramių dainų mažylio gyvenime turėtų būti kuo daugiau. O ką mes turime vietoje to - ištisas dienas įjungtus televizorius. O juk tai - milžiniška kasdien gaunamo triukšmo dozė".
Meditacinė muzika
Garsas ir muzika gydant ligas naudojami jau nuo žmonijos istorijos pradžios. Veikdama mūsų jausmus meditacinė muzika padeda sumažinti emocinių krūvių poveikį. Kartu su muzika šie garsai panardina žmogų į ramybės ir palaimos būseną. Veikdama pasąmonę meditacinė muzika gali išlaikyti žmogų tam tikroje emocinėje būsenoje (ramybės, džiaugsmo, aktyvumo) arba tiesiog padėti atsipalaiduoti. Ši muzika gali pagerinti ir fizinę klausančiojo būklę.
Gydytojas Peteris Sleightas (Oksfordo universitetas) aiškina, kad rami muzika padeda numalšinti stresą, skambant tokiai muzikai yra lengviau mankštintis, ji padeda atsigauti isterijos priepuolio ištiktiems žmonėms ir sergantiesiems Parkinsono liga. O klausantis trankių ritmų, padidėja kraujospūdis, dažnėja kvėpavimas.
Naujausi tyrimai, publikuoti žurnale „Perspectives on Psychological Science“, kuriuos komentuoja mokslininkė Brita Heizel (Justus Liebich Universitetas (Vokietija) ir Harvardo medicinos mokykla) teigia, kad meditacija aktyvina imuninę sistemą, be to ji sumažina kraujospūdį ir pagerina kognityvines funkcijas.
Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Lavinamas emocinis intelektas.
Angelė: Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą. - Dabar madinga ir populiaru lankyti įvairius muzikos, šokių būrelius ar dar net negimusiems kūdikiams leisti klausyti, pavyzdžiui, W. A. Mocarto muzikos.
Angelė: Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos.
Angelė: Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Angelė: Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.
Muzikinis ugdymas
Angelė: Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje.
Asta: Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mūsų muzikos mokykloje AMU skyriuje mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Nuo kurio amžiaus pradėti groti?
Angelė: Labai įvairiai, tai priklauso nuo vaiko brandos ir jo noro. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.
Asta: Su vaikais būna visko. Tačiau labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų.
Angelė: Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais.
Angelė: Jei muzikos mokykla per toli ir vaikui nėra galimybių ją lankyti, manau, bendrojo lavinimo mokykloje yra muzikos pamokos ir būreliai po pamokų, vaikas gali eiti dainuoti, šokti.
Angelė: Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Tai kaip terapija - nuramina, atpalaiduoja.
Angelė: Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje. Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Asta: Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės.
Angelė: Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi.
Asta: Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime.
Angelė: Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Panašus:
- Ramybės būsena nėštumo metu: Kaip išlaikyti ramybę ir sveikatą laukimo laikotarpiu
- Rami muzika vaikams prieš miegą: atraskite stebuklingą ramybės galią ir patarimus tėvams
- Muzika vaikams prieš miegą: raminančios melodijos ir lopšinės
- Atrask Geriausias Kūdikių Rankšluosčių Medžiagas – Patarimai Ramiam Ir Saugiem Maudynėms!
- Neįtikėtini reikalavimai užsienio vaikų auklei, kuriuos privalote žinoti!