Raimondo Baskio Biografija

Raimondas Baskys - asmuo, kurio gyvenimas susijęs su sudėtingu Lietuvos istorijos laikotarpiu. Jo biografija atspindi to meto iššūkius ir pasirinkimus.

Lietuvos Nepriklausomybės Siekis

Lietuvos kelias į nepriklausomybę buvo ilgas ir sudėtingas. 1905 m. tauta pajuto palankias sąlygas atsikratyti Rusijos imperijos vergijos jungo, o 1917 m. Didžiajam Lietuvos seimui - siekti nepriklausomybės.

1918 m. Tautos taryba vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Pakviesti savanoriai 1919-1923 m. kovojo su bolševikais ir lenkais. 1923 m. lenkai prie Širvintų ir Giedraičių buvo sumušti.

Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, kurio sugrąžinimo teko laukti net porą dešimtmečių. Susiformavo visos valstybingumo institucijos. Kūrėsi pramonė, plėtojosi verslai, suklestėjo žemės ūkis.

Steigėsi aukštosios mokyklos, universitetai, mokslas tapo visiems prieinamas. Tautinės mažumos gyveno taip pat kaip ir lietuviai. Gyvenimo sąlygos gerėjo. Tautos savanoriai kūrėjai nebuvo užmiršti - jie nemokamai gavo žemės.

Stengtasi jiems padėti, skirdama statyboms miško. Buvo statomi cukraus, linų fabrikai, mėsos kombinatai. Už mūrinę statybą skiriamos negrąžinamos pašalpos. Išsiplėtė miškų pramonė: Viešvilės lentpjūvė (100 tūkst. kub. pirmieji geležinkeliai Šeštokai-Marijampolė-Kazlų Rūda ir Telšiai-Kretinga.

Kiekvienas jaunuolis jautė pasididžiavimą, kad gali tarnauti kariuomenėje. 1939 metais, pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Lietuva pateko į kruvinų įvykių srautą.

Slaptasis pakto protokolas davė pretekstą įžengti į Lietuvą. Taip Lietuva neteko savarankiškumo. Mūsų valdžios vyrai telieka tik „klapčiukai". Nuvertintas litas, žlugdoma ekonomika. Valstybės įstatymai keičiami RSFSR baudžiamojo kodekso įstatymais. Kiekvienas lietuvis tampa potencialiu bolševikų priešu.

1941 m. birželio 22 d. Lietuva sukyla, pradeda grupuotis, buriasi į būrius ir laukia įsakymo. Birželio 23 d. rytą paskelbia pasauliui, kad tauta sukilo. Lietuvos vardu paskelbė, kad atstatoma Lietuvos nepriklausomybė. Tačiau vadovų Škirpos ir Raštikio neišleido vokiečiai.

Sukilėliai-partizanai užėmė visas valstybines įstaigas. Birželio 23 d. 9 val. pasaulis sužinojo, kad Lietuvos prisijungimas prie TSRS buvo tik farsas. lietuviško 29-ojo korpuso kariai, sukilo Pabradės, Varėnos poligonai.

1941 m. birželio 23 d. iškovotą laisvę ir įkūrė OSTLAND'ą. Kartu pradėta slopinti lietuvių kultūrą: 1943 m. patriotai - žinomi Lietuvos visuomeniniai veikėjai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga - LLKS ir kt. tikslas - žadinti tautą priešintis okupantams. didėjančiomis represijomis.

Sovietams vėl okupavus Lietuvą, prasidėjo tautos kančios. nesaugu. plėšikauti. okupavę Lietuvą paskelbė jaunų vyrų mobilizaciją. Dalis jaunimo ne savo noru pateko į kariuomenę. priemonėms įgyvendinti buvo įkurta visos Rusijos ypatingoji komisija. Po metų, t. y. ji buvo pertvarkyta į Jungtinę valstybinę politikos valdybą.

1940 m. gruodžio 9 d. įsteigtas karo tribunolas. 1941 m. vasario 4 d. vidaus reikalų ir saugumo. 1940-1941 m. 27 806 žmonės (A. Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas, p. Iki 1941 m. gegužės 15 d. buvo užverbuota 3 674 agentai informatoriai, o 1941 m. agentūros (A.Anušauskas, ten pat, p. 1940 m. birželio 27 d. nustojo veikti legalios Lietuvos organizacijos. kaip kaltinimo šaltiniai (A.Anušauskas, ten pat, p. Žmonės gyveno baimėje.

baimę, nes jau 1940-1941 metais tauta išgyveno KGB struktūrų smurtą, patyčias. Visur viešpatavo melas, neapykanta, užmiršti visi teisės pagrindai. Sužeistus partizanus verčia išduoti savo draugus, ginklo brolius. ieško naujų būdų, kaip psichologiškai palaužti žmonių dvasią.

Be galo didelis agentų tinklas veikė mokslo įstaigose, kariuomenėje. represuota dešimtys tūkstančių tautiečių. nuosprendžiu bei partizanų kovose žuvo dešimtys tūkstančių jaunuolių. 1944 m. liepos 14 d. struktūros, liepos 23 d. suorganizuoti stribų batalionai. rugpjūčio mėn. Lietuvoje dislokuota Vėtravo divizija. Gruodžio 3 d. būriai įkuriami ir valsčiuose (N. Gaškaitė.

Antanas Šilius: KGB agentas ar patriotas?

1946 m. rugpjūčio 8 d. į LSSR kalėjimo 36 kamerą buvo atvestas 20-metis jaunuolis, jaunesnysis leitenantas Antanas Šilius. Nagrinėjant jo bylą, tenka arčiau su juo susipažinti.

Prieš pat Naujuosius 1945 metus A. Šiliui suteikiamas leitenanto laipsnis ir jis paskiriamas dirbti į KGB centro kulto skyrių. Šiam skyriui vadovavo vyr. ltn. Juozas Petkevičius. Čia A. Šilius susipažino su Petru Brazausku, dirbusiu KGB tardymo skyriuje vertėju, kuris įspėjo A. Šilių.

1945 m. Užgavėnių vakarą nužudo savo viršininką J. Petkevičių, o kūną paslepia. Paskui mėgina paslėpti savo veiksmų pėdsakus - KGB rūmuose parengia J. Petkevičiaus įsakymą, kuriame rašoma, kad A. Šilius su Maskvos atstovais turėtų rengti prof. J. Gustos suėmimo projektą.

Kai kurių žmonių nuomone, A. Šilius buvo susijęs su partizanais, bet aš manau, kad A. Šilius veikė savarankiškai pranešdamas kunigams, P. J. Ašmenskas.

Pavojaus akivaizdoje A. Šilius, matant A. Šilių, pagrobė ir perdavė Telšių kunigų seminarijos rektoriui prof. B. Baliukui. J. P. Brazauskas įspėjo A. Šilių.

Okupacijos Metai

1944 m. rudenį jaunimą užklupo mobilizacija. Miškai pilni vyrų, kurie nenorėjo tarnauti svetimai imperijai, todėl traukė į miškus, jungtis į būrius ir aktyviai kovoti prieš okupantus. Dalis jaunimo stojo į milicijos ar karo mokyklas.

Kiekvienas lietuvis tampa potencialiu bolševikų priešu. Ūkininkas, samdęs darbininkus, apšaukiamas buože - išnaudotoju. Saugumas ieško sovietinės santvarkos kenkėjų ir jų sėbrų. specialistai. Į valdžios postus sėda kitataučiai atėjūnai, svieto perėjūnai. jų „pavaduotojai" vykdo visą tvarką ir daro savąją politiką. kultūra, ateitis visai nesvarbu.

Gyvenimo Keliai

A. Šilius tęsė Telšių gimnazijoje, kurią baigė 1945 metais. Jis priklausė „Angelaičių", vėliau jaunųjų tautininkų, o po to ir ateitininkų organizacijoms. Jis padėjo kunigui Juodaičiui, vyskupui Borisevičiui.

1941 metų birželio 14-ąją tremties dieną jam sukako penkiolika. Pasinaudodama proga, tauta sukilo prieš pavergėjus. Kada niekas neklausė -tu kairysis ar dešinysis, tarnavęs kariuomenėje ar ne. Tauta išgirdo per radiją, kad atkuriama LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA LIETUVA.

Telšiuose susitiko A. Šiliaus draugai: Vytautas Grybauskas (g. Montrimas (g. 1924), Liudas Urbonas (g. Tačiau A. Šilius delsė.

A. Šilius, 1945 m. galvojo, ką daryti. Vilniaus vienas Lietkoopsąjungos vadovų - Stasys Kalnius. Alfonso Kruonio (buv. Telšių apskr. viršininko) šeima. A. Šilius sugalvojo įstoti į milicijos mokyklą. apskrities kompartijos darbuotoja Rockienė parašė A. Šiliui charakteristiką.

Sužinojęs, kad A. Šilius, ištikimas Lietuvos teises būti laisva tarp kitų pasaulio tautų, nusiteikęs, grįžęs atostogų į tėviškę 1945 m. gruodžio 25 d. per Kalėdas. Šilius lankydavo mokyklos kelių mėnesių kursuose, kuriuos baigęs taptų NKGB karininku.

A. Šilius nutarė neišduoti tėvynės, nenusižengdamas savo sąžinei. Jis net parodė Z. NKGB išduotą laikinąjį pažymėjimą. Tuo pačiu metu Telšių apskrities KGB viršininkas kpt. jaunuolio charakteristiką ir pasiūlė A. Šiliui karininkų kursus, kur mokslas turėjo prasidėti rugpjūčio mėnesį.

A. Šilius neprieštaravo šiam kpt. Po komisijos iki rugpjūčio mėn. A. Šilius gavo atitinkamas KGB pažymėjimas (B. b. Nr. 41227/3, p.

Vilniuje A. Šilius buvo apgyvendintas bendrabutyje ir prasidėjo mokymai. Savo grupėje A. Šilius susidraugavo su kursantu Raimondu Jablonskiu nuo Kavarsko. Kaip ir A. Šilius R. Jablonskis buvo labai religingas.

Artimiausiu A. Šiliaus draugu taip ir liko R. Jablonskis vėliau susidraugavo ir su P. Brazausku. A. Šilius pasakodavo R. Jablonskiui neigiamą požiūrį į NKGB darbą.

Paskutinį kartą R. Jablonskis matė A. Šilių, kai 1946 m. sausio 15 d. atvažiavo į Vilnių pasiimti drabužių. Jis nakvojo pas A. Šilių. Murmanską. Petras Brazauskas - į Vilnių. A. Šilius ir P. Brazauskas pasivaikščioti, į kiną, pas P. Brazauską.

A. Šilius prisimena, kad J. Bagdonas ir V. P. nepasitenkinimą darbu. versti žmogų tikėti tuo, kuo pats netiki?" - sakydavo P. Brazauskas A. Šiliui. Jis dažnai pasakodavo ir antitarybinius anekdotus, diskutuodavo su A. pranašavo sovietų santvarkos griuvimą. A. Šilius savo išvedžiojimu...

Molėtų Gimnazija: Istorija ir Šių Dienų Realijos

Molėtų gimnazija, įsikūrusi Molėtuose, turi ilgą ir turtingą istoriją. Švietimo įstaiga per daugelį metų patyrė įvairių transformacijų ir pasiekė reikšmingų laimėjimų. Šiandien gimnazija yra moderni mokymo įstaiga, orientuota į mokinių ugdymą ir asmeninį tobulėjimą.

Svarbiausi Molėtų gimnazijos istorijos įvykiai

Metai	Įvykis
1980-1981	Vykdytas sustiprintas matematikos mokymas.
1994	Atidarytos dvi pirmosios gimnazijos klasės - humanitarinio ir realinio profilio.
1997	LR Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos nutarimu mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.
2000	Įvestas profilinis mokymas. Atlikta gimnazijos pastato išorės renovacija.
2002	Gimnazija tampa Šiuolaikinių didaktikų centro Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant metodiniu centru. Pradedama bendradarbiauti su A. Adamkienės paramos ir labdaros fondu.
2004	Direktorės pareigoms paskirta matematikos mokytoja - metodininkė Rimutė Guobienė. Gimnazija įsitraukė į tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) gamtosauginių mokyklų tinklą, pradėtos organizuoti tradicinės „Bičių nominacijos“.
2006	Pradėtas leisti gimnazijos laikraštis „Jaunimo gatvė“. Gimnazija pirmą kartą už gamtosauginę veiklą apdovanota Žaliąja.
2012	Užbaigtas ir atiduotas gimnazijos bendruomenei priestatas, kuriame įsikūrė valgykla ir informacinis centras. Įvyko gimnazijos priestato atidarymo šventė. Įsteigtas debatų klubas. VU Teisės fakulteto Alumni stipendija pradėta teikti geriausiam abiturientui.
2013	Tapome UNESCO asocijuotųjų mokyklų tinklo nariais. Pradėta organizuoti Padėkos diena.
2015	Įsteigta VGTU klasė. Gimnazija tapo Sąžiningų mokyklų tinklo nare. Laimėjimai respublikinėse olimpiadose, konkursuose, turnyruose.
2016	Vokiečių kalbos mokytoja V. Zapolskienė ir biologijos mokytoja R. Metų mokytoja 2016 tapo biologijos mokytoja ekspertė Regina Mongirdienė. Komanda „BioMGindikatoriai“ tapo pirmosios nacionalinės „Žaliosios olimpiados“ nugalėtoja ir laimėjo kelionę į Vokietiją.
2018	MRU profesorė dr. Odeta Merfeldaitė ir docentė dr.
2020	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu kovo 13-27 dienomis mokiniams buvo skirtos pavasario atostogos dėl Covid 19 pandemijos. Mokytojos Kristina Knezienė ir Ramutė Mikalauskienė organizavo tradicinę akciją, kurios metu grupei gimnazistų Kalėdų Senelis dovanojo saldainius. Gimnazija prisijungė prie Lietuvos EKO mokyklų tinklo.

Gimnazijos mokytojai dalyvauja įvairiuose projektuose ir seminaruose, tobulindami savo kvalifikaciją ir diegdami inovatyvius ugdymo metodus. Mokiniai aktyviai dalyvauja olimpiadose, konkursuose ir kitose veiklose, garsindami gimnazijos vardą. Molėtų gimnazija siekia užtikrinti aukštą ugdymo kokybę, skatinti mokinių kūrybiškumą ir pilietiškumą.

Aleksandras Stulginskis: Biografijos Detalės

Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime (dabar - Šilalės rajonas), miestelėno Domininko Valiuškos-Stulginskio ir jo pirmosios žmonos valstietės Marijonos šeimoje, susilaukusioje net keturiolikos vaikų.

Aleksandras Stulginskis lankė Kaltinėnų (dabar - Šilalės rajonas) pradžios mokyklą, baigė keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases, o 1908 m. - Žemaičių vyskupijos kunigų seminariją Kaune. Vienerius metus studijavo Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

1909-1910 m. Aleksandras Stulginskis dirbo lietuvių katalikiškoje Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, dėstė lietuvių kalbą Kauno berniukų gimnazijoje. 1910 m. įstojo į Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą. Jį baigęs, 1913 m. grįžo į Lietuvą. Aleksandras Stulginskis dirbo agronomu Vilniaus žemėtvarkos komisijoje, vėliau Alytaus apskrityje. 1914-1915 m. redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, parengė straipsnių žemės ūkio tematika.

Nuo 1915 m. rugpjūčio priklausė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui, rūpinosi organizacijos ūkiniais klausimais. 1915-1918 m. vadovavo veiklą atgaivinusiai „Ryto“ švietimo draugijai, rengė pedagogikos kursus pradžios mokytojams, Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė gamtos mokslus. Dalyvavo Vilniaus lietuvių politikų susitikimuose su vokiečių okupacine valdžia, pasitarimuose, talkindavo rengiant ir pasirašydavo okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams skirtus dokumentus apie krašto politinio savarankiškumo siekį. 1917 m. pradėjo redaguoti laikraštį „Tėvynės sargas“, ėjusį iki 1926 m. pabaigos, 1918 m. - žemdirbiams skirtą „Ūkininką“, bendradarbiavo laikraščiuose „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“.

Aleksandras Stulginskis prisidėjo rengiant 1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusią Lietuvių konferenciją, joje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. - Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu.

1917 m. rudenį dalyvavo įkuriant Lietuvos krikščionių demokratų partiją, buvo jos pirmasis vadovas. 1919 m. pabaigoje įsteigus katalikišką Lietuvos ūkininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku.

Aleksandras Stulginskis yra vienintelis Lietuvos politikas, tapęs Nepriklausomybės Akto signataru, Ministrų Kabineto nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir Lietuvos Respublikos Prezidentu. Mykolo Sleževičiaus sudarytuose antrajame ir ketvirtajame ministrų kabinetuose 1918-1919 m. ėjo ministro be portfelio, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas. Prano Dovydaičio vadovaujamame ministrų kabinete 1919 m. jis dirbo Ministro Pirmininko pavaduotoju, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministru, 1919 m. nuo kovo 19 iki balandžio 12 d. faktiškai vadovavo kabinetui.

Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu, buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, nuo 1920 m. birželio 19 d. kartu ėjo ir Respublikos Prezidento pareigas. Buvo išrinktas ir į Pirmąjį ir Antrąjį Seimą, tačiau Seimo nario mandato atsisakė išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentu, šias pareigas ėjo 1922-1926 metais. Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas ir į Trečiąjį Seimą, po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo buvo išrinktas Seimo Pirmininku, šias pareigas ėjo 1926 m. gruodžio 19 d. iki 1927 m. balandžio 12 d.

1920 m. balandžio 24 d. Aleksandras Stulginskis vedė pedagogę Oną Matulaitytę (1894-1962). Beveik lygiai po metų, 1921 m. balandžio 28 d. jiems gimė dukra Aldona (Juozevičienė).

1927 m. Aleksandras Stulginskis atitolo nuo politinio gyvenimo, apsigyveno savo ūkyje Jokūbavo dvare, atsidėjo žemdirbystei. Jis priklausė kooperatyvams „Lietūkis“ ir „Linas“. Nemenką savo pajamų dalį skyrė labdarai: kultūros reikalams, studentams remti, neturtingoms šeimoms šelpti.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1941 m. birželio mėnesį Aleksandras Stulginskis buvo suimtas, išvežtas ir kalintas Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage), 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu buvo nuteistas 25 metus kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime, 1954 m. buvo paleistas iš kalėjimo ir ištremtas į Komijos ASSR. 1956 m. grįžo į Lietuvą, 1957-1959 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje, rašė į spaudą žemės ūkio klausimais.

Aleksandras Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse, Kaune.

Šiaulių Šviesuomenė: Teatro ir Kino Asmenybės

Šiauliai, turtingi kultūros tradicijomis, išugdė daug žymių teatro ir kino asmenybių. Biografinis žinynas „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m.“ atskleidžia daugelio talentingų menininkų gyvenimus ir kūrybą.

Žymūs Šiaulių Teatro ir Kino Veikėjai

• Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė: Televizijos režisierė, aktorė, parengusi per 2000 laidų.
• Regimantas Adomaitis: Teatro ir kino aktorius, sukūręs per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų kine.
• Leonardas Andriuškevičius: Teatro aktorius, poetas, sukūręs per 60 vaidmenų.
• Regina Arbačiauskaitė-Flick: Teatro, kino ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 pagrindinių vaidmenų.
• Rolandas Atkočiūnas: Teatro režisierius, įkūręs Kauno mažąjį teatrą, dirbęs Šiaulių dramos teatre.
• Vladas Auga: Teatro aktorius, dirbęs Šiaulių dramos teatro direktoriumi.
• Audronė Bagatyrytė: TV ir teatro režisierė, pastačiusi spektaklių Šiaulių dramos teatre.
• Vladas Baranauskas: Teatro aktorius, vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose.
• Saulius Bareikis: Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas, subūręs muzikinę grupę „Aktorių trio“.
• Šarūnas Bartas: Kino režisierius, įkūręs pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“.
• Vytautas Benokraitis: Teatro aktorius, sukūręs per 150 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
• Nomeda Bėčiūtė: Teatro aktorė, sukūrusi per 40 vaidmenų.
• Elena Bindokaitė-Kernauskienė: Teatro aktorė, viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių.
• Juozas Bindokas: Teatro aktorius, fotomenininkas, sukūręs per 70 vaidmenų.
• Lina Bocytė: Teatro aktorė, sukūrusi per 60 vaidmenų.
• Irena Bučienė: Teatro ir televizijos režisierė.
• Adolfina Budrikaitė-Zulonienė: Teatro aktorė, vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre.
• Janina Budrikaitė: Teatro aktorė, vaidino Šiaulių dramos, Kauno jaunojo žiūrovo, Klaipėdos dramos teatruose.
• Jūratė Budriūnaitė: Teatro ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 vaidmenų.

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Raimondas Bingelis: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias
• Raimondas Paulas: Įkvepianti Kelionė Per Jo Gyvenimą Ir Kūrybą
• Raimondo Mazulio Biografija: Įdomiausi Faktai ir Gyvenimo Kelias
• Sužinokite viską apie apyvarpės uždegimą vaikui: pagrindinės priežastys, simptomai ir veiksmingas gydymas
• Neįtikėtinos megztos kepurės naujagimiams: lengvos schemos ir vertingi patarimai