Pyktis yra viena iš pagrindinių emocijų, šalia baimės, liūdesio, džiaugsmo, pasibjaurėjimo ir smalsumo. Pastarųjų penkiasdešimties metų tyrimai rodo, kad tai viena tų emocijų, kurią nesunkiai atpažįsta skirtingų kultūrų žmonės. Tai socialinė emocija, kuri yra labai natūrali ir kyla kaip atsakas į skausmą.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad jau nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis yra įtraukiamas į socialinius santykius. Taigi, net ir kūdikiai jau geba jausti pyktį.
Kodėl Vieni Vaikai Yra Piktesni Nei Kiti?
Tai, kaip reiškiamas pyktis, labai priklauso nuo vaiko temperamento, o šis turi fiziologinį pagrindą, t. y. tam tikri vidiniai organizmo procesai lemia, kad vieni vaikai yra jautresni nei kiti. Sakyčiau, kad yra ne piktesni ar mažiau pikti, o ekspresyvesni ir mažiau ekspresyvūs vaikai. Ekspresyvūs garsiai ir atvirai rodo daug emocijų - ne tik pyktį. Ir kai džiaugiasi, tokie vaikai trypia kojomis, šokinėja ir šūkčioja, ir kai pyksta, garsiai svaidosi žaibais.
Psichologai kalba apie tėvų ir vaikų jausmo sąsają, t. y. vaiko elgesys visada paskatina kokį nors tėvų jausmą, pavyzdžiui, džiaugsmo, nevilties, baimės, pykčio ir pan. Tėvams jų pačių jausmas yra ženklas. Jei netinkamas elgesys mus erzina, galima manyti, kad vaikas siekia dėmesio. Jei reakcija į vaiko elgesį yra pyktis - vadinasi, vaikas siekia valdžios, veliasi į kovą, kas ką valdo. Labai stiprus pyktis ar net įsiutis tėvams dažnai kyla tada, kai atžala nori keršyti: tai rodo, kad turi nuoskaudų. Suprasdami vaiko elgesio tikslą, į netinkamą jo elgesį galime reaguoti tinkamai. Pavyzdžiui, jei jaučiate, kad pykstate, darote prielaidą, kad vaikas siekia valdžios, o šiuo atveju geriausia rekomendacija yra atsitraukti, atsiriboti, nesivelti į kovą, bet vėliau, ramiomis aplinkybėmis, leisti jam labiau spręsti pačiam, jaustis svarbiam, pavyzdžiui, leisti rinktis drabužėlius, kai eina į lauką, t. y.
Įprasta reakcija į vaiko pyktį pirmiausia yra leisti pykti, priimti tą jausmą ir jį toleruoti. Taigi, jei vaikas pyksta, svarbu leisti jam pykti, įvardyti jo jausmą ir būti šalia: tiesiog būti šalia arba apkabinti, parodyti, kad esate pasirengę išklausyti.
Pyktis ir Aktyvumo bei Dėmesio Sutrikimas (ADS)
Ilgą laiką tėvai jautėsi vieniši savo kasdienėse kovose su vaikų pykčio priepuoliais. Tada sužinojo, kad tarp aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) bei staigių pykčio protrūkių yra ryšys. Būtent dėl to pasidarė įdomu, ar kiti tėvai, turintys vaikų su ADS, susiduria su tuo pačiu.
Dėl kelių bendrų savybių vaikams su ADS atsiranda didesnė neprognozuojamo elgesio rizika. Vaikams su ADS kyla didesnė rizika negu jų bendraamžiams pasireikšti arba išsivystyti prieštaraujančiam ir detrukciniam elgesiui. „Ne visiems vaikams, turintiems ADS, yra būdingas neprognozuojamas elgesys, nors daugumai būtent taip ir yra.
Karen Dawkins, gyvenančios Rolyje, Šiaurės Karolinoje, sūnui diagnozuotas bendravimo sutrikimas ir ADS. Kai buvo jaunesnis, jis dažnai pratrūkdavo pykčiu. Mokydamiesi namuose Karen su sūnumi, kuriam dabar yra 22 metai ir kuris šiuo metu studijuoja kolegijoje, daug dirbo, kad išmoktų perskaityti žmones ir suprastų socialines užuominas, padedančias kovoti su jo frustracija. Kol jis stengėsi susidoroti su socialiniais ir akademiniais lūkesčiais vidurinėje mokykloje, nuolat patirdavo pykčio priepuolius. Kolegijoje jaunuolis suprato, kad fizinis aktyvumas ir griežtas grafikas padeda jam įveikti stresą.
Kaip Elgtis Tėvams?
- Svarbu dirbti su gydytojais ir psichinės sveikatos specialistais, turinčiais patirties vertinant ir gydant ADS.
- Svaranga pataria tėvams daryti viską, kad panašiose situacijose išliktų ramūs. Jei pratrūksite arba priimsite situaciją asmeniškai, konfliktas tik paaštrės, o vaiką tai dažnai tik dar labiau sudirgins.
- Van Huss tvirtina, kad jos šeimai padeda švelnus kalbėjimas arba kartais tiesiog tokio elgesio ignoravimas. Derėjimas gali taip pat būti veiksmingas.
Neprognozuojamo elgesio vaikams kasdien naudinga su tėvais ar globėjais praleisti šiek tiek laiko darant kažką malonaus (tarkime, dainuoti mašinoje, skaityti pasakas prieš miegą, žaisti parke). Kitos strategijos, pavyzdžiui, aiškus ir nuspėjamas tvarkaraštis sunkiu laiku, gali būti veiksmingos mažinant pykčio protrūkius. Nebrangūs ar visiškai nieko nekainuojantys apdovanojimai ir prizai (t. y. Dauguma vaikų išauga tokį elgesį, ypač kai tėvai į tai reaguoja deramai ir su šiluma.
Visgi, net jei vaikai išauga neprognozuojamą elgesį, tiems, kurie turi ADS ir negauna pažangiosios praktikos gydymo, kyla didesnė rizika vėliau patirti daugybę psichikos sveikatos problemų, įskaitant depresiją, nerimą ar medžiagų vartojimo sutrikimus.
Svarbu išlikti ramiai. Žinau, kad būtina išlikti ramiai, ir bandau taip daryti, tačiau ne visada man pavyksta. Specialistų konsultacijos ir kitų tėvų, auginančių vaikus su ADS, patarimai padeda tokiais sunkiais laikotarpiais.
Praeitą vasarą, kai iškilo grėsmė, kad toks elgesys mus tiesiog sunaikins, kreipiausi į dukters psichiatrą, kuris dar kartą peržiūrėjo jos gydymą.
„Išlikti ramiam gali tik iš pirmo žvilgsnio pasirodyti lengva, tačiau būtent tai iš tiesų gali būti vienas iš sunkiausių užduočių vaikų auklėjime,“ aiškina Haranin. „Jei tėvai į pykčio priepuolius reaguoja su frustracija, šaukimu arba pykčiu, jie nesąmoningai sustiprina ir palaiko tokį elgesį, su kuriuo susidurs ir ateityje.
Kaip Haranin ir Saranga pataria, itin stengiuosi pastebėti teigiamą elgesį ir kokiu nors būdu jį paskatinti. Malonu pranešti, kad tokie veiksmai pakeitė ir mano dukters požiūrį. Draugė Jennifer padėjo man pripažinti (švelniu ir palaikančiu būdu), kad aš dažnai skubu išspręsti situaciją, nes stengiuosi laiku suspėti į darbą. Toks požiūris kartais gali sukelti pykčio priepuolius ar juos pasunkinti. Taigi, dabar aš skiriu laiko tiek, kiek reikia, kad neskubėdama ir be streso susidoročiau su užduotimi.
Vaiko Emocinė Raida
Vaiko emocijos bei vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai: apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose, palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius bei savo pavyzdžiu rodyti kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Pirminės Vaikų Emocijos
Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas.
Antrinės Vaikų Emocijos
Antrinės vaikų emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika.
Vaiko Isterijos
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę). Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz. Nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz. Neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais). Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.
Ką daryti, kai vaikas „isterikuoja“?
Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“.
Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau.
Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus. Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos.
Kaip Elgtis Su Vaiko Pykčio Protrūkiais?
Jei yra galimybė, geriau pykčio protrūkių išvengti, nei tvarkytis su vykstančiais. Būkite pastovūs: laikykitės reguliaraus valgymo ir miego režimo, pasirūpinkite, kad vaikas pamiegotų ar bent pailsėtų popiet. Svarbius darbus planuokitės iš anksto: į banką, polikliniką, parduotuvę, biblioteką ar kitas įstaigas, kur norite, kad mažylis būtų kaip galima ramesnis, eikite ryte, kol vaikas nepavargęs. Mokykite vaiką žodžiais įvardinti savo jausmus, būsenas ir norus („aš pavargau“, „pykstu“, „noriu/nenoriu“, „daugiau“, „užteks“ ir panašiai) - kai jūs susikalbėsite, bus mažiau priežasčių vaikui pykti. Skirkite vaikui dėmesio, nes netinkamas elgesys dažnai atsiranda tuomet, kai vaikas jaučiasi pamirštas, nereikalingas. Nekovokite dėl nereikšmingų dalykų, kad nepradėtumėte jaustis, jog visą laiką turite sakyti vaikui „ne“.
Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau galite nukreipti jo dėmesį į kažką kita (išblaškyti): „Pasižiūrėk, koks gražus šuniukas! Pati svarbiausia taisyklė - patiems išlikti ramiais. Vaikai labai jautrūs tėvų emocijoms ir elgesiui, todėl, kai tėvai patys yra pikti, sudirgę, vaikams irgi būna sunku nurimti. Be to, vaikai mėgdžioja pirmiausia tai, ką mato - tai yra, tėvų elgesį, o ne tai, ką girdi tėvus sakant.
Jei yra galimybių, pasistenkite vaiką „ištraukti” iš aplinkos, kurioje kilo pykčio protrūkis, ypač jei tai aplinka, kurioje daug dirgiklių (parduotuvė, vieta, kurioje daug vaikų ar suaugusiųjų, ir pan.). Nusineškite ar nusiveskite į ramią vietą, jei yra galimybė, eikite ar važiuokite namo, kur vaiką ramins pažįstama, rami aplinka.
Pirmiausia pritūpkite ar atsisėskite, kad jūsų akys būtų vaiko akių lygyje. Jeigu liksite stovėti, jūsų vaiko smegenys jus suvoks kaip kažką didelio, kurio reikia bijoti. Pagalba gali būti skirtinga, atsižvelgiant į jūsų vaiko poreikius. Daugumai vaikų stipraus emocijų protrūkio metu daug reikšmės turi tėvų buvimas šalia: tada jie gauna žinutę, kad tėvai myli ir nepaliks net ir tuomet, kai vaikas bus piktas ar nusivylęs. Apkabinkite vaiką ir laikykite, raminamu balsu įvardykite vaiko jausmus ir esamą situaciją: „Suprantu, kad labai supykai, jog neleidau tau prieš pietus valgyti saldainio. Pabūkime kartu, kol jausies ramiau“.
Po pykčio protrūkio, vaikui nurimus, pasiūlykite ką nors kartu veikti ar pažaisti. Neprikaišiokite vaikui dėl pykčio protrūkio, nebauskite jo papildomai, ypač savo pykčiu ar atsitraukimu nuo vaiko (pavyzdžiui, nekalbėdami ar nežaisdami su vaiku).
Taip pat tai gali būti vienintelis vaikui žinomas ir prieinamas būdas išlieti savo stiprius jausmus - liūdesį, pyktį, išgąstį ar nuoskaudas. Maži vaikai stokoja kalbos įgūdžių ir nesugeba pasakyti, kas jiems yra negerai, be to, jie gali patys to nesuprasti.
Ką Daryti, Jei Vaikas Kanda ar Mušasi?
Kiekvieną kartą, kai vaikas kanda kitam vaikui ar suaugusiajam, būtina tvirtai, bet ramiai pasakyti: “Kai tu taip kandi, skauda. Kąsti negalima!” Taip pat galima įvardyti, kas vyksta tarp jo ir kito vaiko: “Mačiau, kad tavo brolis iš tavęs paėmė žaislą. Tikriausiai įsiutai dėl to. Pasakyk jam, kad pyksti, bet kąsti negalima!” Kalbėdami su ikimokyklinuku, formuluokite trumpus ir aiškius sakinius, nesišypsokite, nejuokaukite, jūsų teiginiai neturėtų skambėti kaip prašymai (“gerai?”, “prašau”), bet ir nešaukite.
Pyktis Kaip Antrinė Emocija
Pyktis yra visiškai natūralus ir dažniausiai automatiškas atsakas į skausmą. Skausmas gali būti tiek fizinis (kai mus sužeidžia ar prastai jaučiamės), tiek emocinis (kai jaučiamės atstumti, išgąsdinti, išgyvename netektį). Pyktis neatsiranda pats savaime, o visuomet seka skausmo jausmus, todėl dažnai yra vadinamas antrine emocija.
Pyktis taip pat gali veikti kaip kitų emocijų pakaitalas. Kartais pykstame tam, kad nejaustume skausmo. Taip įvyksta todėl, kad pyktis yra malonesnis jausmas už skausmą ar liūdesį. Pykdami labiau pasitikime savimi, nukreipiame dėmesį nuo skausmo į veiksmą, leisdami sau atsiriboti nuo tikrųjų skausmingų jausmų.
Kaip Valdyti Pyktį?
Išreikšti savo pyktį asertyviai ir neagresyviai yra sveikiausias būdas susitvarkyti su šia emocija. Tai padaryti galima tik tuomet, kai suprantate savo poreikius, pykčio priežastį ir galite tai išsakyti neįskaudinant kitų. Asertyviai pyktį išreiškiame, kai esame kantrūs, nekeliame balso, pasitikime savimi ir savo nuomone, bet išliekame atviri ir kitos pusės nuomonei, pagalvojame prieš šnekėdami.
Pyktis gali būti nuslopintas ir pakeistas kita emocija arba nuslopintas ir nukreiptas. Pirmuoju variantu pyktis sulaikomas viduje, nustojama apie jį galvoti ir vietoj to dėmesys nukreipiamas į kažką pozityvaus, taip pakeičiant jį į teigiamą emociją. Antruoju variantu pyktis nuslopinamas ir paverčiamas konstruktyviu elgesiu, kaip sportinė ar meninė veikla.
Nusiraminimas reiškia ne tik kontroliuoti savo išorinį elgesį, bet ir vidinius procesus bei reakcijas. Gilus kvėpavimas, mažinant širdies plakimą, ir pozityvios mintys padeda nurimti.
Patarimai, Kaip Suvaldyti Pyktį:
- Prieš kalbant, akimirką skirti pamąstymui.
- Išsiaiškinti, kas išties sukėlė pyktį. Pyktis yra tik problemos rezultatas.
- Išreikšti pyktį tik nurimus.
- Atpažinti pykčio ženklus. Kūnas siunčia signalus, kuriuos pastebėjus, galima atsitraukti iš situacijos dar prieš pratrūkstant.
- Fizinė veikla. Judėjimas, sportas mažina stresą, kuris dažnai suaštrina imlumą pykčiui.
- Pykčio dienoraštis. Aprašykite visus kartus, kai jaučiatės ar esate pikti, agresyvūs.
- Pagalvoti apie sprendimus. Jei pykčio priežastis yra aiški, jo išvengti galima bandant išspręsti problemą.
- Pykčio išraišką pradėti nuo „Aš“ teiginių.
- Tobulinti atsipalaidavimo įgūdžius.
Kintančių Protrūkių Sutrikimas
Nevaldomi pykčio priepuoliai, mediciniškai vadinami Kintančių protrūkių sutrikimu (angl. Pykčio priepuoliai pasižymi nepagrįstu ir neproporcingu pykčiu, įsiūčiu, pasireiškiančiu agresyviais poelgiais ir žodžiais. Dažnai priepuoliai perauga į smurtinį elgesį, daiktų mėtymą ir daužymą ar savęs žalojimą, todėl yra itin pavojingi. Ši būsena yra pasikartojanti ir per metus įvairiomis formomis gali ištikti 10 kartų ar dažniau.
Priežastys:
- Aplinka. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo pykčio priepuolių, užauga šeimose, kuriose susiduriama su fiziniu ir emociniu smurtu.
- Genetika.
- Kiti psichologiniai sutrikimai. ADHD, depresija ar nerimo sutrikimai neretai pasireiškia nevaldomo pykčio pavidalu.
- Praeities traukos.
- Lytis.
Gydymas:
- Psichoterapija. Tai yra patikimiausias būdas valdyti pyktį. Kartu su specialistu sudarius technikų ir rėžimų planą bei jo laikantis, galima pakeisti savo elgesį ir mąstymą.
- Vengti nuotaiką keičiančių substancijų.
- Praktikuoti naujus mąstymo būdus. Verta pabandyti apie situaciją pagalvoti iš kitos pusės, remiantis racionalumu ir logika.
- Vaistai. Nors vaistai nuo pykčio priepuolių neegzistuoja, tačiau kai kurie preparatai gali padėti slopinti agresyvų elgesį ar impulsyvumą.
Pyktis Kyla Dėl Nepatenkintų Poreikių
Psichoterapeutė pastebi, kad netinkamas elgesys gali atsirasti dėl ribų nustatymo stokos, tačiau labai dažnai priežastis būna ir kita - netinkamas elgesys signalizuoja apie nepatenkintus vaiko psichologinius, vidinius poreikius.
„Būna, kad tėvai kreipiasi, kai mokytojai skundžiasi netinkamu vaiko elgesiu arba kai namuose pastebi, jog vaikas užsisklendęs, neramus, liūdnas, o gal net ir piktas. Jeigu pykčio priepuolius patiria 2-3 metų vaikas - tai suprantama raidos dalis, tačiau, jeigu vaikui 7-10 m. ir pykčio priepuoliai yra dažnas palydovas, tėvams turėtų kilti klausimas, kas vyksta su jų vaiku“, - teigia A. Kurienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad netinkamas elgesys dažnai pasireiškia, kai vaikai išgyvena nesėkmes. Jos sukelia itin didelį nepasitenkinimą, emocijų audrą, vaikas pasijaučia nesaugus.
„Tai ypatingai dažnai pasireiškia biologinių tėvų netekusiems vaikams. Didžioji dauguma įvaikintų ar globojamų vaikų turi patirties, susijusios su nesaugumu, - jie buvo išgąsdinti, palikti. Tokia patirtis iš įtėvių ir globėjų pareikalauja itin didelės kantrybės bei pastangų. Visų pirma, jie turi pažinti vaiką, kuris pats savęs nepažįsta. Be to, patirta trauma yra ilgalaikė: vaikai gali išmokti pasitikėti žmonėmis, tačiau didelė tikimybė, kad budrumo būsena išliks. Auginti paliktus vaikus yra labai sunkus darbas, kuris gali labai apdovanoti, tačiau gali ir labai išsekinti. Pasitaiko atvejų, kai įtėviai, globėjai jaučiasi neefektyvūs, bejėgiai. Čia galiu tik palinkėti labai didelės kantrybės ir supratimo, kad saugumo jausmą pamažu galima auginti“, - pasakoja A. Kurienė.
„Pyksta visi vaikai - tiek biologiniai, tiek įvaikinti ar globojami. Tačiau netekę tėvų turi kitų psichologinių problemų, su kuriomis reikia dirbti tėvams. Todėl ir organizuojame tokias konferencijas, padedame spręsti problemas, stengiamės surasti tinkamas nemokamas paslaugas, konsultuojame. Kitaip tariant, siekiame įtėviams, globėjams padėti ir parodyti, kad viskas įveikiama, kartu paprastai lengviau“, - kalbėjo konferencijos organizatorius, LT globėjų ir įtėvių asociacijos vadovas Tomas Rimkus.
Jausmus Išreiškia Per Elgesį
Atrodo, kad suaugę gali sąmoningai suprasti, ko jiems trūksta ir jie tai pasako. Tačiau turbūt daugelis mūsų esame patyrę tokių situacijų, kuomet pats nežinai, ko trūksta, tiesiog esi nelaimingas ir nemoki įvardinti savo jausmų.
„Kalbant apie vaikus, jie tik mokosi suprasti savo psichologinius, emocinius poreikius, jiems reikia pagalbos, jautrių ir supratingų suaugusiųjų, kad ši užduotis būtų įveikiama. Vaikai jaučiasi blogai, išgyvena įvairias emocijas ir neretai jausmus išreiškia per netinkamą elgesį. Vaikas greičiau pasakys, kad jis blogas, o ne kad jam trūksta meilės. Liūdniausia, kad jis taip iš tiesų ir galvos“, - teigia A. Kurienė.
„Vaikai negimsta pikti ar blogi, o svarbiausia - netinkamas elgesys yra nemalonus ir pačiam vaikui. Kaip ir joks kitas žmogus, taip ir vaikas - jis nenori būti nemėgstamas, nenori, kad ant jo pyktų jo mylimiausi žmonės, kad jį atstumtų draugai. Netinkamas elgesys nėra sąmoningas jo pasirinkimas ir tai suprantant tėvams daug lengviau į tą elgesį reaguoti empatiškai“, - atkreipia dėmesį A. Kurienė.
Supraskite, Kodėl Pyksta
Būtent empatija, pastangos į situaciją pažiūrėti iš vaiko perspektyvos yra vienas iš kelių, kaip netinkamam elgesiui užkirsti kelią ateityje ir auginti saugumo jausmą.
„Kaip pavyzdį galima pateikti labai dažną situaciją namuose. Vaikas supyko, nes kažkas išjungė jo mėgstamą filmuką. Mūsų akimis tai gana nerimta priežastis, tačiau jam atrodo visiškai kitaip. Tikriausiai tokios pačios reakcijos sulauktume jei namuose išjungtume svarbias krepšinio varžybas, serialą ar pan. Tai jokiu būdu nereiškia, kad vaikams reikia leisti viską, tiesiog čia reikalingas jautrumas. Galima vaikui pasakyti, kad suprantate, jog jam pikta, kad jau reikėjo išjungti filmuką, bet rytoj bus nauja diena, papasakosite ar paskaitysite pasaką ir t. t. Kartais suaugę pykčio išsigąsta arba jiems jis nemalonus ir gynybinė reakcija būna grasinti, jog rytoj išvis nebus jokio filmuko, kai vaikas taip reaguoja. Grasinimas padaro savo darbą - vaikas išsigąsta, jaučiasi dar nesaugesnis, impulsyvus, netinkamas elgesys dar labiau dirginamas. Tuomet užsisuka toks ratas, kuris nesustoja, atrodo, nėra išeities. Tačiau čia tiesiog reikia pamatyti tą vaiko pykčio priežastį kaip vertą supykimo ir tai padeda rasti žodžius nuraminimui, kurie padeda vaikui tame nesaugume išbūti“, - pasakoja A. Kurienė.
Pasak psichoterapeutės, bandant suprasti netinkamo elgesio priežastis, atspindint vaiko jausmus, stiprėja tarpusavio ryšys. Tačiau suprasti vieniems kitiems tampa dar lengviau, kai tėvai nepamiršta ir savo emocinės būsenos. Pailsėjus į netinkamą elgesį supratingai reaguoti ženkliai lengviau, tačiau pervargus, patiriant įtampą ar nesėkmes, kelią lengvai gali prasiskinti karštakošiškas bausmių taikymas už smulkmes.
Panašus:
- Sužinokite, kaip efektyviai valdyti vaikų pykčio priepuolius ir išvengti dažniausių priežasčių!
- Kaip Suvaldyti Pykčio Priepuolius Nėštumo Metu: Efektyvūs Patarimai ir Priežastys
- Efektyvūs Pykčio Valdymo Patarimai Vaikams – Padėkite Jiems Ramiai Išreikšti Emocijas!
- Rasos Arlauskienės Įkvepianti Biografija: Nuo Gyvenimo Kelio Iki Sėkmingų Verslų ir Šeimos Paslapčių
- Abėcėlės žaidimai vaikams – linksmas ir efektyvus būdas išmokti raides ir skaityti!