Dzūkija - tai kraštas, garsėjantis ne tik savo gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija, apipinta įvairiais padavimais ir legendomis. Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su keletą įdomių dzūkiškų padavimų, kurie patiks tiek mažiems, tiek dideliems.
Druskininkų Legendos
Jeigu galvojote, kad Druskininkai - piečiausias Lietuvos miestas ir seniausias šalies kurortas - nebeturi kuo nustebinti - klystate. Todėl šiandien kviečiame pažinti Druskininkus iš naujo.
Ar žinojote? Visiems druskininkiečiams puikiai pažįstamą Karolio Dineikos parką iš tiesų įkūrė lenkų gydytoja Eugenija Levicka? O ar girdėjote, kad ta pati lenkų gydytoja buvo pirmoji, Lenkijoje įkūrusi nudistų paplūdimį? Ne visiems žinoma ir tai, kad Druskininkai gali sudominti net kosmoso entuziastus, nes visai šalia miesto po žeme žioji milžiniškas meteorito krateris, šiandien pasakojantis kelių šimtų milijonų metų istoriją. Druskininkai - idealus kampelis šeimoms. Kurorte gausu parkų su žaliaisiais pasivaikščiojimo takais, sveikatingumo zonomis ir vaikų žaidimų aikštelėmis.
Sakoma, kad Druskininkuose laikas sulėtėja. Štai keletas vietų, kurias verta aplankyti Druskininkuose:
- Druskininkų miesto muziejus. Muziejaus darbuotojai juokauja, kad nesusipažinote su Druskininkais, kol neapsilankėte šiame muziejuje. Pagrindinę muziejaus ekspoziciją papildo edukacinės programos vaikams nuo 3 metų - šešėlių teatro pasirodymas „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“, magiškų druskos maišelių dirbtuvės „Stebuklinga druskos galia“. Taip pat galėsite apsilankyti ir trumpam tapti vaistininkais. Pagrindinėje Druskininkų istorijos ekspozicijoje galima pamatyti Senųjų Druskininkų vaizdų atvirukų kolekciją, carinio ir tarpukario laikotarpių leidinius apie Druskininkus, Algirdo Juozo Kubiliaus fotografijų rinkinį; Bronislavo Pilsudskio fotografijų (1898-1905) kolekciją, dailės kūrinių kolekciją.
- Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Mažai kas žino, kad būtent šioje Druskininkų bažnyčioje saugoma labai reta šventojo Valentino relikvija. Būtent šioje Druskininkų bažnyčioje yra saugomas nedidelis šventojo kaulelis, pagarbiai įdėtas į puošnų indą - relikvijorių. Dar vienas bažnyčios išskirtinumas - jos bokšte kabantys keturi varpai. Jie užburia ne tik magišku skambesniu, bet ir atsiradimo istorija - ant pirmojo, seniausio varpo, kirilica užrašyta „ROKU BOŽIJA“, taip pat išraižyta data - 1754 metai.
- Ratnyčėlės skulptūra. Nors skulptūra Druskininkus puošia jau daugiau nei pusę amžiaus, ji vis dar žavi ir dvelkia romantika. Senųjų Druskininkų gyventojų lūpose vis dar netyla legenda apie tai, kaip Ratnyčia gavo savo vardą.
- Senasis miesto sodas (Gydyklų parkas). XIX amžiuje čia sukosi visas atvykėlių gyvenimas: gydymasis, pramogos, bičiuliavimasis, o šiandien tai - mėgstama vietinių ir turistų poilsio bei ramaus pasivaikščiojimo vieta, kurioje galite atsigaivinti natūraliu mineraliniu vandeniu iš biuvečių. Jei parką lankysite tarp 10-23 val., nepraleiskite gražiausiu Lietuvoje išrinkto Muzikinio fontano pasirodymo.
- „Grožio šaltinis“. Legenda pasakoja, kad „Grožio šaltinio“ vanduo turi odą atjauninančių savybių, suteikia grožio ir žvalumo. Kaip ir daugelis Druskininkų miesto vietų, „Grožio šaltinis“ taip pat turi savo legendą.
- Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvė. Cerkvė buvo pastatyta dar 1865 metais ir yra vienas seniausių iki šiol išlikusių medinės architektūros kūrinių Druskininkuose.
- Vijūnėlės parkas. 2011 metais rekonstruotas parkas savo grožiu ir jaukumu itin traukia druskininkiečius ir kurorto svečius, norinčius turiningai praleisti laisvalaikį - čia galima rasti įvairių skulptūrų, vaikų žaidimo bei tinklinio aikšteles.
- Druskonio ežeras. Šiandien Druskonio ežero pakrantė yra tikra turiningo poilsio svajonė - čia atidaroma didžiulė pramogų zona, kurioje veikia paspirtukų, vaikiškų elektromobilių, valtelių ir katamaranų nuomos punktai.
- Druskininkų Senosios miesto kapinės. Nors šiuo metu jau neveikiančios, kapinės iki šiol išlaikė unikalią ir paslaptingą XIX amžiaus aurą.
- Mergelių Akys. Druskininkai nebūtų Druskininkais, jei ir šiai vietai nesugalvotų legendos - pasak jos, kadaise viena mergelė savo grožiu bei išradingumu pakerėjo visus kurorto vyrus.
- Karolio Dineikos sveikatingumo parkas. Tai - šiuolaikiška gamtos oazė, įsikūrusi pušyno apsuptyje ant Ratnyčios upės kranto.
- Miško muziejus „Girios aidas“. Muziejus įsikūręs miško apsuptyje, originalios architektūros namelyje.
- Raigardo slėnis. Tai - unikalus kultūros ir gamtos paminklas, pripažintas gamtos draustiniu. Raigardo slėnis garsus ir brangus tuo, kad būtent čia savai kūrybai įkvėpimo sėmėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei Vincas Krėvė.
Alytaus Krašto Mistinės Vietovės
Jei nebuvę Alytuje ar tik jį pravažiavę, apsilankius mieste - pirmiausia, reikėtų pamatyti tiltą rekordininką. Čia per Nemuną pastatytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių Baltosios rožės tiltas. Aukštis iškalbingas - 38 metrai. Įvertinę savo galimybes, nutariate nerizikuoti ir nenešioti meilės ant rankų (juk galų gale - turi savas dvi kojas) - tuomet galite Alytaus Jaunimo parke paklaidžioti meilės labirinte.
Kad kelionės metu šiek tiek kūnu perbėgtų šiurpuliukai, reikia Alytaus Kurorto parke aplankyti medį su žmogaus veidu. Po patirtų įspūdžių atsigauti padės labai miela, moderni ir interaktyvi Kraštotyros muziejaus ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“. Čia veiklos ras ir dideli, ir maži - daugumą eksponatų galima liesti, išbandyti, kaip jais galima naudotis.
Štai keletas mistinių vietovių Alytaus krašte:
- Balkasodžio koplyčia. Ji pastatyta apie 1887 m. dvaro teritorijoje buvusiose kapinėse. Apylinkėse sklandė kalbos, kad statyti koplyčią buvo pakviesti meistrai iš Italijos. Po ja įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais. Tai kol kas vienintelė žinoma mumija Alytaus krašte.
- Laumės akmuo. Anot legendos, senų senovėje prie Metelio ežero stovėjo sena sukrypusi trobelė, kurioje gyveno už ją senesnė burtininkė Laumė. Vietiniai šį akmenį ir praminė Laumės akmeniu.
- Karliškių akmuo, vadinamas Mergos akmeniu. Padavimas pasakoja, kad šis akmuo - tai motinos prakeikta ir akmeniu pavirtusi nuotaka.
- Mergos akmuo Salos kaimo miškelyje. Valdant grafui Brastauskui, baudžiauninkai tiesę Velnio tiltą, valtimis vežioję statybai akmenis. Viena mergina nepaklausiusi, nėjo dirbti, ir už tai jos tėvas buvo užplaktas rykštėmis. Mirdamas tėvas dukrą prakeikė: „Kad tu verčiau akmeniu pavirstum“.
Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių atminimas
2024 m. kovo 9 d. Alytaus rajone, Kalesninkų miške, prie Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerio, buvo paminėtos Lietuvos partizano Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės. Žuvusiųjų Lietuvos partizanų atminimui buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio, prieš 75-erius metus, kovo 7 d., šioje vietoje žuvo keturi laisvės kovotojai, partizanai: Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.
Ir šiandien, minint Vaclovo Voverio-Žaibo ir jo bendražygių žūties metines, mes ne tik atkreipiame dėmesį į jų milžinišką indėlį kovojant prieš okupantų režimą, bet ir į jų išskirtinį pasiaukojimą, patriotizmą ir meilę Lietuvai. Todėl šiandien, prisimindami Vaclovą Vovaerį-Žaibą ir jo bendražygius, pažadėkime tęsti jų palikimą: kovoti už teisingumą, laisvę ir nepriklausomybę. Tegul jų atminimas ir pavyzdys gyvena amžinai mūsų širdyse ir skatina mus kurti laisvą, drąsią Lietuvos ateitį.
Iškilmingam minėjimui pasibaigus, renginio dalyviai susirinko Alytaus rajono Junčionių bendruomenės namuose. Čia vyko dokumentinio filmo „Žaibas - Dzūkijos legenda“ peržiūra ir diskusija istorinės atminties temomis. Nuo šiol šiuose namuose istorinę atmintį liudijantis stendas pasipildė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus leidiniais ir suvenyrais.
Panašus:
- „Nuaro“ Gyvūnų Globos Namai: Tikros Atsiliepimų istorijos, Veikla ir Sprendžiamos Problemos
- Dzūkijos Gyvūnų Globos Namai: Atviri Atsiliepimai ir Neįtikėtina Veikla
- Atrask Dzūkijos Vaikų Vasaros Stovyklas – Aktyvus Poilsis ir Nepamirštamos Patirtys
- Naujagimio svorio kritimas pirmosiomis dienomis – svarbiausi faktai kiekvienam tėvui!
- Zalsvai Gelsvos Išskyros Nėštumo Metu: Kas Tai Reiškia Ir Kaip Elgtis?