Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikio gulėjimas ant pilvelio yra svarbus jo fiziniam vystymuisi. Tai yra kūdikio fizinio aktyvumo išraiška. Kūdikiui gulint ant pilvelio dirba kaklo, pečių juostos, nugaros raumenys. Be to, stiprėja kaklo kontrolė (galvos laikymas), formuojasi stuburo kaklinės dalies linkis. Tad itin svarbus kūdikio guldymas ant pilvelio ir pilvelio laikas (angl. Tummy time) nuo pirmų jo gyvenimo dienų.

Gulėjimo ant pilvo nauda ir rekomendacijos

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kūdikio gulėjimas ant pilvelio yra teigiamai susijęs su aktyvesniu judėjimu ir sklandesniu vystymusi, mažesniu kūno masės indeksu (kūno svoriu) bei yra svarbus plagiocefalijos (galvos suplokštėjimo, „nugulėtos kūdikio galvytės“) prevencijai.

Kūdikio gulėjimo ant pilvelio trukmė turėtų prasidėti nuo poros sekundžių, vėliau ją palaipsniui ilginant. Amerikos pediatrijos asociacija rekomenduoja, kad trijų mėnesių mažylis per parą turėtų iš viso surinkti iki 60 min. suminio laiko gulint ant pilvelio (bet ne mažiau, kaip 15-20 min. per parą). Vieni kūdikiai gimsta stipresni ir bando kelti galvelę nuo pirmų dienų, o kiti - gimsta šiek tiek silpnesni, tad gulėjimas ant pilvelio jiems sukelia neigiamas emocijas.

Taigi, svarbu žinoti, kaip galima palengvinti kūdikio guldymą ant pilvelio ir lengviau pripratinti mažylį taip gulėti. Be to, pratinant kūdikį gulėti ant pilvelio naudinga žinoti, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasiteisina:

  • Guldymas pilvu ant krūtinės
  • Guldymas ant vystymo stalo priešais veidrodinį paviršių
  • Guldymas sau ant kelių

Pratimai kūdikio galvos laikymui stiprinti

Nuo antro-trečio mėnesio jau galime mankštinti kūdikį kaip pagalbinę priemonę naudojant gimnastikos kamuolį. Sūpavimas ant kamuolio kūdikiui primena buvimą mamos pilvelyje. Tai yra nestabilus paviršius, todėl mankštos metu yra pajungiama daugiau raumenų. Kūdikis yra efektyviai stiprinamas.

Pasiguldome kūdikį pilveliu ant kamuolio ir rankomis prilaikome kūdikio žastus, o alkūnes spaudžiame į kamuolį. Savo krūtine ar pilvu priremiame kūdikio sėdynę. Prilaikome kūdikį kaip prieš tai aprašytame pratime.

Kūdikio raidos etapai gulint ant pilvo

Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.

Trečią mėnesį ant pilvelio gulintis kūdikis jau turėtų remtis tvirta dilbių atrama, o alkūnes laikyti jau ne prie kūno, o sulig pečių linija. Pakeltą galvą mažylis turėtų išlaikyti ne trumpiau kaip vieną minutę. Galvą mažylis turėtų laikyti pakeltą stačiu (90o) laipsnių kampu. Jeigu kūdikis turi šiuos elementus, jam gulėjimas ant pilvelio patiks ir vyks sklandžiai. Kūdikis labiau norės gulėti ant pilvelio nei ant nugaros.

Motorinės raidos etapai gulint ant pilvo

Pateikiama kūdikio motorinės raidos dinamika gulint ant pilvo:

  • Naujagimis: Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis, naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių.
  • Pirmas mėnuo: Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą.
  • Du mėnesiai: Pakelti galvą mažiausiai 45 laipsnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc. Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais.
  • Nuo trijų iki penkių mėnesių: Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos. “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją.
  • Nuo šešių iki septynių mėnesių: Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį.
  • Nuo septynių iki devynių mėnesių: Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y.
  • Nuo aštuonių iki dešimties mėnesių: Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių).
  • Nuo dešimties iki dvylikos mėnesių: Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.

Kada kreiptis į specialistus?

Kineziterapeutė J.Gelūnaitė rekomenduoja pirmiausia pabandyti taikyti prevenciją: dirbant ar pramogaujant prie rašomojo stalo, keisti padėtį kas 15-20 min., renkantis baldus, įsitikinti, kad išmatavimai atitinka vaiko ūgį, pasverti vaiko kuprinę, pasirūpinti visaverte mityba, užtikrinti, kad vaikas gautų užtektinai kokybiško miego ir būtinai stebėti ir laiku atkreipti dėmesį į vaiko psichologinę būklę.

Jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje, reikėtų susirūpinti. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę).

Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: