Mamos puikiai žino, kad tam, jog vaikas mažiau sirgtų, reikia stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams. Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis.
Vaikų imunitetas ir jo svarba
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų organizmui svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema augant vis labiau tobulėja. Kūdikiui gimus jis turi įgimtą imunitetą, o jam augant jis papildomas įgytu imunitetu. Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos - tai reiškia, kad organizmo apsauga nėra prisitaikiusi prie tam tikrų ligų. Įgytam imunitetui priklauso barjerinė apsauga, gerosios organizmo bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Tuo tarpu įgytas imunitetas kovoja būtent su atskiromis ligomis, bakterijomis ir virusais. Šį imunitetą vaikas gali įgyti persirgęs tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus. Vaikui susirgus, aktyvuojasi tik tam tikros imuninės ląstelės, kurios kovoja būtent su užpuolusia liga. Sergant šios imuninės ląstelės pradeda daugintis ir gaminti antikūnius, o kai pasveikstama - imuninių ląstelių kiekis sumažėja.
Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų - paveldimumas. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, tai gali būti, kad vaikas taip pat dažniau sirgs peršalimo ligomis. Taip pat vaiko imunitetas ir jo formavimasis labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Svarbu, kad nuo pat pirmųjų dienų būtų laikomasi rėžimo, namuose būtų palaikomas tinkamas mikroklimatas, būtų laikomasi sveikos mitybos principų ir pan.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė sako, kad norėdami sustiprinti vaiko imunitetą tėvai turėtų pradėti keisti požiūrį į ligą, sveikatą ir vaiko grūdinimą: „Bėda ta, kad tėvai tiesiog to nedaro, o vaikui susirgus ieško greičiausių būdų nuslopinti simptomus.“ Gydytojos teigimu, nereikėtų duoti vaikui temperatūrą mažinančių vaistų ar antibiotikų, kol ji nėra aukštesne nei 38,5 laipsnio (jie veikia bakterijas, o vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia virusai). Vaikui karščiuojant, būtina atskirti virusą nuo bakterijos. Tam gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Tik gydytojui nustačius bakterinį uždegimą, turėtų būti skiriama antibiotikų. Priešingu atveju reikia leisti vaiko organizmui pačiam kovoti su įsibrovėliu. Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Pasak gydytojos V. Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.
Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus - tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą - imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas.
Vaiko imunitetą silpnina ir stresas bei patiriamas nuovargis, tad, kaip minėjome, dienos režimas yra būtinas. Taip pat vaiko imunitetą silpnina ir ne iki galo išgydomos infekcinės ligos, kai vaikui nespėjus pasveikti jis vėl suserga. Dar vienas vaiko imuniteto priešas - antibiotikų vartojimas. Kadangi antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms.
Dažniausiai vaikai peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis pradeda sirgti pradėjus lankyti darželius ir mokyklas. Žinoma, visiškai apsaugoti vaikų nuo užsikrėtimo yra neįmanoma.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Kadangi vaikų imuninė sistema dar nėra brandi, būtina ją stiprinti.
Vaiko imunitetui labai svarbi sveika ir pilnavertė mityba. Kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas, kadangi su mamos pienu jis gauna įvairių imunitetą stiprinančių medžiagų bei imuninės sistemos pagamintų antikūnų. Taip pat vaiko imunitetas susijęs ir su miego kokybe, tad labai svarbu, kad vaikas gerai pailsėtų ir išsimiegotų. Vaikams būtina kasdien praleisti laiką lauke užsiimant aktyvia veikla. Aktyvumas gerina kraujotaką bei aktyvina organizmą saugančių sistemų darbą.
Užtikrinti kokybišką miegą. Toks yra nuo 21.30 iki 1-2 val. nakties. Tuo metu aktyvūs augimo hormonai, melatoninas (miego hormonas) ir kitos biologiškai svarbios medžiagos vaiko normaliam augimui, vystymuisi bei imuniteto formavimuisi.
Bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti.Bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas - vienas didžiausių imuniteto priešų.
Formuoti tinkamus higienos įpročius. Skatinti vaiką plautis rankas, nesinaudoti tomis pačiomis gertuvėlėmis, nevalgyti to paties sumuštinio su kitais vaikais.
Neaprengti per šiltai. Viena dažnai daromų klaidų - vaiko rengimas per šiltai. Tuomet jis suprakaituoja, susidaro didesnis skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros, tad pūstelėjus vėjeliui, greit peršąla.
Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Bet dezinfekuoti mažylio žaislų ar virinti drabužėlių nereikia - pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais.
Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms. Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, - tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals.
Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų - nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra - kontrastinės kojų vonelės. Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas.
Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti. Sveikata priklauso ir nuo psichologinės būklės, o stresas yra didžiausias imuniteto priešas. Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje. Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir - šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose.
Kaip grūdinti vaiką?
„Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą - grūdinti“, - pataria gydytoja V. Kirtiklienė. Grūdinimo procedūras reikia bandyti atlikti tuo pačiu metu ir būtinai kasdien. Tik kasdienis grūdinimas duoda rezultatų. Oro vonios. Patariama pradėti nuo mažylio migdymo lauke, gerai išvėdintame kambaryje. Rekomenduojama leisti pabūti vaikui kambaryje neaprengtam. Grūdinti vandens procedūromis pradedama pamažu. Tai daryti reikia kiekvieną dieną panašiu metu, mažinant vandens temperatūrą 1-2 laipsniais kas kelios dienos. Kūdikį grūdinti vandeniu reikėtų pradėti iš pradžių įtrinant švelniu, gerai išgręžtu 35-36 laipsnių šilumos rankšluosčiu ir mažinant temperatūrą kas keletą dienų. Vaikščiojimas basomis rekomenduojamas bet kokio amžiaus vaikams. Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla. Pirtis yra labai paplitęs vaikų grūdinimo būdas Suomijoje, kur vaikai yra vieni sveikiausių pasaulyje. Viena priežasčių, manoma, yra ta, kad jie lankosi pirtyje net nuo 1 mėnesio amžiaus. Pirtyje yra buvę net 70 procentų mažylių iki 1 metų.
Grūdinami vaikai yra aktyvesni, žvalesni, stabilesnės psichikos, geriau auga, miega, vystosi, yra mažiau priklausomi nuo oro permainų, atsparesni šalčiui ir karščiui, geriau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų.
Pirmiausia, laiką praleidžiant gamtoje, vaikai gauna natūralią vitaminą D šaltinį, kuris yra būtinas kaulų sveikatai ir imuninės sistemos funkcijai. Vitaminas D padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir palaiko imuninės ląstelės veiklą. Fizinė veikla stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujo cirkuliaciją ir padeda organizmui efektyviau naudoti deguonį. Reguliarus judėjimas skatina raumenų ir kaulų vystymąsi, o taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, kas yra svarbu siekiant išvengti įvairių ligų. Be to, buvimas lauke suteikia galimybę vystytis socialiniams įgūdžiams ir bendravimo su bendraamžiais. Žaidimai ir sportinės veiklos grupėse skatina komandinį darbą, kuris gali būti naudingas vaiko emocinei ir socialinei sveikatai. Rekomenduojama, kad vaikai kasdien praleistų bent 1-2 valandas lauke, užsiimdami įvairiomis fizinėmis veiklomis, tokiomis kaip bėgimas, žaidimai su kamuoliu, dviračių sportas ar tiesiog pasivaikščiojimai gamtoje. Toks aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką bei bendrą savijautą. Tėvai gali skatinti vaikus būti aktyvius, organizuodami šeimos užsiėmimus lauke, pavyzdžiui, žygiai pėsčiomis ar išvykos į parkus. Svarbu, kad fizinė veikla būtų maloni ir įvairi, kad vaikai nejaustų, jog tai yra pareiga, o ne malonumas. Taip pat svarbu stebėti, kad vaikai būtų tinkamai apsirengę ir saugūs, ypač šaltuoju metų laiku, kad jie galėtų mėgautis lauko veiklomis be rizikos susirgti.
Subalansuota mityba
Vaiko imuniteto stiprinimui labai svarbi subalansuota mityba. Mityba, turinti tinkamą maistingųjų medžiagų pusiausvyrą, padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir ligomis. Visų pirma, vaisiai ir daržovės yra pagrindiniai vitaminų ir mineralų šaltiniai. Juose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingos laisvųjų radikalų įtakos. Baltymai taip pat yra esminiai vaiko mityboje, nes jie prisideda prie ląstelių atsinaujinimo ir imuninės sistemos funkcijų. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės, riešutai ir pieno produktai. Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, todėl jų vartojimas taip pat turėtų būti subalansuotas. Be to, svarbu užtikrinti tinkamą skysčių suvartojimą. Vanduo yra esminis organizmo komponentas, padedantis palaikyti visus gyvybinius procesus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto ruošimo būdus. Kuo maisto produktai mažiau apdorojami, tuo jie vertingesni. Naudingiausia šiuo metų laiku vaikams valgyti obuolius - patartina bent 1-2 šviežius vaisius per dieną. Viską apibendrinus, subalansuota mityba suteikia vaikui visus reikalingus elementus, kurie padeda stiprinti imunitetą ir užtikrina sveiką augimą bei vystymąsi.
Rūpintis visaverte mityba. Rekomenduojama vengti cukraus, miltinių patiekalų, į racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, vaistažolių arbatų.
Vaikui reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų, kruopų košių, riešutų, gerti užtektinai vandens. Būtini maisto produktai mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Subalansuotai maitinamas vaikas gauna užtektinai ląstelienos, todėl puikiai dirba jo žarnynas. Greitųjų angliavandenių gausa sukelia daugybę problemų ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikams saldumynų perteklius yra kur kas pavojingesnis - jis padidina nutukimo riziką, lemia būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą, taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir susilpnina organizmo gynybines galias. Nesistenkite, kad vaikas valgytų daugiau nei reikia organizmui. Mokslininkai įrodė, kad jei vaikas valgo be apetito, išsiskiria per mažai skrandžio sulčių ir pasunkėja virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai veikia imunitetą.
Vitaminai vaikams
Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių.
Kokius vitaminus ir nuo kokio amžiaus gerti?
Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams. Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai.
Vitaminas D poveikis imunitetui yra itin svarbus ir plačiai tiriamas. Vitamino D trūkumas gali turėti neigiamą įtaką organizmo imuninei sistemai, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai šio vitamino. Vitamino D šaltiniai apima tiek maistą, tiek natūralų saulės spinduliavimą. Vaikai gali gauti vitamino D iš tokių produktų kaip riebios žuvys (lašiša, skumbrė), kiaušiniai, pieno produktai ir specialiai praturtinti maisto produktai. Tačiau, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulės šviesos yra mažiau, gali būti sunku užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį tik per maistą ir saulės spindulius. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino D lygis gali padėti sumažinti peršalimo ir gripo riziką, taip pat prisidėti prie autoimuninių ligų prevencijos.
Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams - vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas.Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, - apie vitaminų trūkumo pasekmes pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Vitaminas D padeda stiprinti kaulus ir dantis, palaiko imuninę sistemą, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis - tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai. Vitaminas A svarbus regėjimui, jis taip pat, kaip ir vitaminas C, stiprina imunitetą, skatina augimą, odos, dantenų ir kitų audinių atsinaujinimą. Vitaminas C taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį, kuri ypač reikalinga kraujo gamybai, padeda aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi ir skatina energijos gamybą. Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms.
Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymuisi, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.
Natūralūs papildai
Natūralūs papildai yra puikus būdas padėti stiprinti vaiko imunitetą, nes jie gali suteikti organizmui reikiamų maistingųjų medžiagų, kurios dažnai nepriklauso kasdienei mitybai. Šie papildai gali būti įvairių formų: miltelių, kapsulių, skysčių ar netgi natūralių ekstraktų. Viena iš populiariausių natūralių priemonių yra probiotikai. Šie „gerieji“ mikroorganizmai padeda palaikyti sveiką žarnyno florą, kuri yra labai svarbi imuniteto funkcijoms. Probiotikai gali būti randami jogurtuose, kefyre, taip pat ir specialiuose papildų produktuose. Vitaminas C yra dar vienas esminis elementas, kuris gali padėti stiprinti imunitetą. Jis padeda organizmui gaminti baltuosius kraujo kūnelius, kurie kovoja su infekcijomis. Natūralūs šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, uogos, paprikos ir brokoliai. Vitaminas D yra dar viena svarbi maistinė medžiaga, kuri padeda stiprinti imunitetą. Jis yra natūraliai gaunamas iš saulės šviesos, tačiau šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių mažiau, gali prireikti papildų. Cinkas taip pat yra svarbus mineralas, kuris gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Jis dalyvauja daugelyje biologinių procesų ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Omega-3 riebalų rūgštys, kurios randamos riebiose žuvyse, linų sėklose ir graikiniuose riešutuose, taip pat turi teigiamą poveikį imunitetui.
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu pasitarti su gydytoju arba dietologu prieš pradedant vartoti natūralius papildus. Specialistas gali padėti nustatyti, kurie papildai būtų tinkamiausi jūsų vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, mitybos įpročius ir sveikatos būklę.
Kai kuriais atvejais, norint užtikrinti pakankamą imunitetui svarbių medžiagų kiekį, verta apsvarstyti ir papildų imuniteto stiprinimui vartojimą. Tam tikri vitaminai ir mineralai yra gyvybiškai svarbūs imuniteto stiprinimui, o papildų naudojimas gali padėti papildyti maistinių medžiagų trūkumą, jei jų pakankamai nesuvartojama su maistu.
Žinoma, kai nusilpęs imunitetas, naudingi ir įvairūs augaliniai papildai. Pavyzdžiui, ežiuolė dažnai naudojama peršalimui ir gripui gydyti, nes manoma, kad ji skatina imuninių ląstelių aktyvumą. O česnakas turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, taip pat gali būti vartojamas kaip natūralus papildas imunitetui stiprinti. Ciberžolė turi galingą priešuždegiminį poveikį ir gali padėti sumažinti uždegimą. Tačiau bet kokių papildų pasirinkimą ir dozes visada rekomenduojama aptarti su gydytoju arba vaistininku.
Kada rekomenduojami papildomi tyrimai?
„Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8-10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija, - pasakoja specialistė. - Reabilitacija - tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt. Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Sveikatinimo ir reabilitacijos kompleksas turi būti sudarytas individualiai“.
Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus - bakterinėmis. „Masažas yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, - komentuoja gydytoja Virginija Kirtiklienė.
Dažnai būtent nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, specialistų teigimu, priklauso, ar vaiką kamuos ligos.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vilniuje vaiko kritimas per laiptinės tarpą: kas atsakingas ir kaip užtikrinti saugumą?
- Šokiruojantys faktai apie naujagimių seborėjinį dermatitą – sužinokite priežastis ir veiksmingiausius gydymo būdus!