Laparoskopija - tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, dažnai naudojama diagnozuoti ir gydyti įvairias moterų reprodukcinės sistemos problemas, įskaitant nevaisingumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip laparoskopija gali paveikti ovuliaciją, kokios yra nevaisingumo priežastys ir kokie gydymo būdai galimi.
Kiaušintakių patologija ir laparoskopija
Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Tolimiausioje - ampulinėje - jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje.
Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą.
Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant. Todėl, pasak R. Dargienės, kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis.
Kiaušintakių pratekamumo diagnostika
Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti - tai HyFoSy ( ang. Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai - saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po tyrimo atlikimo 3 mėnesių laikotarpyje diagnozuojamas spontaninis pastojimas.
Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių. Atliekant šį tyrimą, iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos gaminamos echogeninės putos, kurios specialiu plonyčiu kateteriu iš lėto leidžiamos į gimdos ertmę. Tuo pačiu metu echoskopo monitoriuje stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami.
„Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrima tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas“, - pasakoja gydytoja.
Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas turi būti atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau įvertinti matomą vaizdą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis, be to, jam reikalingi rentgeno spinduliai.
Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui. Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamo sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai.
Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kai kuriais atvejais tai - pirmo pasirinkimo tyrimas. Kokį tyrimą rinktis kiekvienu atveju, kartu su paciente sprendžia gydytojas, vaisingumo specialistas. Tačiau, kad ir koks tyrimas bus pasirinktas, visuomet siekiama maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija.
Kaip gydomi kiaušintakių pažeidimai
Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau tai, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio.
„Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo“, - įspėja gydytoja.
Net ir esant kiaušintakių nepratekamumui galima susilaukti kūdikio. Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.
Endometriozė ir jos įtaka vaisingumui
Endometriozė yra liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės (endometriumo) audinio atsiradimas už gimdos ribų. Šis audinys gali implantuotis ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvaplėvės ir kitų organų.
Endometriozės simptomai:
- Skausmingos mėnesinės arba ovuliacija
- Stiprus nuovargis
- Skausmas lytinių santykių metu ar po jų
- Smarkus kraujavimas per mėnesines
- Lėtiniai dubens skausmai
Endometrioze serga vidutiniškai 10 proc. vaisingo amžiaus moterų nuo 15 iki 49 metų. Skaičiuojama, kad pasaulyje su šia liga susiduria apie 176 milijonai moterų.
Nors skaičiuojama, kad 30-40 proc. moterų, kurios serga endometrioze, gali turėti sunkumų, norėdamos pastoti, tačiau rašyti lygybės ženklo tarp šios ligos ir nevaisingumo negalima.
Nevaisingumas kaip simptomas
Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atstatyti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip PAB) ligos, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinimui ir ligonio būklės pagerinimui“.
Prof. Robert Winston vienas iš Jungtinės Karalystės (JK) dirbtinio apvaisinimo pradininkų, daugiau kaip 40 metų dirbantis šioje srityje, 2015 m. išleistoje knygoje vaisingumo sutrikimų turintiems tėvams „The essential fertility guide“ rašo: „Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, jog kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas“.
Vaisingumo sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bendriausia prasme, veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Plačiau apie tai rašoma D. Serapino straipsnyje „Genetinių ir egzogeninių veiksnių įtaka vaisingumui”.
JK Nacionalinio sveikatos priežiūros ir kompetencijų instituto parengtose gairėse „Vaisingumo vertinimas ir vaisingumo problemų turinčių asmenų gydymas“ teigiama, jog „nustačius diagnozę, nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: 1) medikamentinis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., preparatų naudojimas siekiant paskatinti ovuliaciją); 2) chirurginis gydymas siekiant atstatyti vaisingumą (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius); 3) pagalbinio apvaisinimo būdai (PAB) <…>susiję su pastojimu dėl kitokių, nei lytiniai santykiai, būdų.
Akivaizdu, jog pirmieji du nevaisingumo gydymo būdai, minimi gairėse, gali baigtis išgijimu ir vaisingumo funkcijos atstatymu, tačiau trečiasis - PAB - to nesiekia. Tai yra intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją, bet ne gydymo būdas. Pvz., vyro nevaisingumas nėra išgydomas, jeigu jo žmona ar partnerė yra apvaisinama donoro sperma. Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalba nevaisingoms šeimoms.
Po laparoskopijos
Po laparoskopijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl reabilitacijos. Po operacijos gali būti jaučiamas pilvo pūtimas, diskomfortas, tačiau šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas. Svarbu vengti sunkaus fizinio krūvio ir laikytis sveikos gyvensenos.
Atsistatymo patarimai po laparoskopijos:
- Laikykitės gydytojo nurodymų
- Venkite sunkaus fizinio krūvio
- Laikykitės sveikos gyvensenos
- Stebėkite savo kūno pokyčius ir praneškite gydytojui apie bet kokius neįprastus simptomus
Kada kreiptis į specialistą?
Baigdama pokalbį gydytoja Rasa Dargienė primena, kad nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. Jeigu moteriai daugiau nei 36 metai ar yra kokia nors aiški priežastis, galinti turėti įtakos nevaisingumui, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, kreiptis į vaisingumo specialistus rekomenduojama anksčiau - nepavykus pastoti 6 mėnesius.
Tikslūs šiuolaikiniai tyrimai, padedantys greitai nustatyti nevaisingumo priežastį, žymiai patobulėjęs, kiekvienu atveju individualiai skiriamas gydymas daugeliu atveju gali padėti sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.
žymės:
Panašus:
- Kaip apskaičiuoti ovuliaciją: tikslūs metodai ir patarimai
- Neįtikėtini ovuliacijos poveikiai: kaip keičiasi išskyrų spalva ir makšties sveikata
- Neįtikėtinas Bazinės Kūno Temperatūros Pakilimas Ovuliacijos Metu – Sužinokite, Kaip Tai Veikia!
- Vaikiškas Elektrinis Pianinas – Geriausios Apžvalgos ir Nepakeičiami Privalumai Jūsų Mažyliui!
- Sužinokite, Koks Naujagimio Svoris Yra Normalus – Ekspertų Patarimai ir Svarbiausia Informacija