Gimdymas yra vienas didžiausių moters kūno pokyčių, tačiau ir po jo organizmas pamažu grįžta į „įprastą“ būseną. Bet kartais šis sugrįžimas nėra greitas ar sklandus - ypač kai kalbame apie menstruacinį ciklą. Daug moterų pastebi, kad mėnesinės po gimdymo tampa nereguliarios: vieną mėnesį vėluoja, kitą - prasideda per anksti, o kartais visai neatsinaujina ilgą laiką. Nors tai dažniausiai laikoma normaliu reiškiniu, kylantys klausimai ir nerimas - visiškai suprantami.
Pereinamojo laikotarpio po gimdymo fiziologija
Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą.
Pogimdyminio laikotarpio fiziologija
Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų). Jis dar skirstomas į ankstyvąjį (pirmosios 2-4 val.) ir vėlyvąjį.
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai
- Sparčiai mažėja gimdos svoris (nuo 1000 g iki 60-80 g) ir kinta jos padėtis - užgimus placentai gimdos dugnas (aukščiausiai esanti gimdos dalis) būna per 2 skersus pirštus žemiau bambos, o 10-14 parą nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš gaktinės sąvaržos jau nebečiuopiamas.
- Išoriniai gimdos kaklelio žiomenys užsidaro po 2 savaičių ir, jei moteris gimdė per natūralius gimdymo takus, visam laikui lieka plyšio pavidalo.
- Atsinaujina gimdos gleivinė - tai įvyksta 3-iąją savaitę po gimdymo, tačiau placentos aikštelėje šis procesas užtrunka ilgiau - iki 6-8 savaičių, todėl dėl galimos žaizdos infekcijos lytiniai santykiai nerekomenduojami visą pogimdyminį laikotarpį.
- Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės bei atkrintančiosios gleivinės audiniai.
Liochijų pobūdis kinta:
- 1-5-ąją parą po gimdymo kraujingos,
- 6-10-ąją parą rusvos,
- 11-15-ąją parą šviesiai gelsvos,
- dar vėliau skystos, šviesios, pilkai balkšvos, negausios,
- nuo 5-6-osios savaitės dažniausiai išskyrų nebėra.
- Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas.
- Gleivinės įtrūkimai, plyšimai sugyja per 7-10 dienų.
- Makštis visam laikui lieka platesnė, raukšlės labiau išlygintos.
- Tarpvietės raumenų tonusas atsistato 10-12-ąją dieną po gimdymo, plyšimai, įkirpimai sugyja per 10-12 dienų.
- Sutvirtėja pilvo siena, nėštumo drūžės (strijos) pasidaro blyškios, sumažėja baltosios linijos (vertikalios pilvo srities linijos) pigmentacija.
- Išveša krūtys. Iš pradžių iš jų skiriasi priešpienis, o nuo 2-4-osios dienos - pienas.
- Pieno gamybą stimuliuoja posmegeninės liaukos hormonas prolaktinas, kurio ypač padaugėja po gimdymo, kai nustoja veikti placentos hormonai.
- Pieno išsiskyrimą iš krūties skatina posmegeninės liaukos pulsiškai gaminamas hormonas oksitocinas. Pastarojo gamybą gali sukelti net naujagimio verksmas, o slopinti - stresas.
- Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.
Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija
Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai:
- skatina pieno gamybą,
- slopindamas folikulus stimuliuojančiojo hormono (FSH) ir liuteinizuojančiojo hormono (LH) išskyrimą posmegeninėje liaukoje, užslopina ir dezorganizuoja folikulų brendimą kiaušidėse, t.y. slopina vaisingumo atsistatymą.
Prolaktino koncentracija ima didėti tuo momentu, kai kūdikis yra žindomas, ir aukščiausią lygį paprastai pasiekia praėjus 30-45 min. nuo žindymo pradžios. Per kitas 2 val. prolaktino koncentracija nukrenta iki pradinio lygio. Taigi kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Pažymėtina, jog nutraukinėjant pieną pientraukiu prolaktino koncentracija tiek neišauga, kaip žindymo metu. Žindant naktį prolaktino išsiskiria daugiau, negu dieną, todėl sumažinus žindymą naktį neretai sumažėja tiek pieno gamyba, tiek vaisingumo slopinimas.
Vaisingumo slopinimui reikšmingi ne tik žindymo dažnis bei intensyvumas, bet ir moters mitybos ypatumai, psichiniai stresai, ligos, pradėjimo žindyti po gimdymo momentas.
15 proc. nežindančių moterų pirmųjų mėnesinių sulaukia per 6 savaites po gimdymo, 30 proc. - per 3 mėnesius po gimdymo, nors pirmieji ciklai gali būti ir anovuliaciniai. Anksčiausia dokumentuota ovuliacija yra įvykusi 27 dieną po gimdymo. Daugeliu atvejų po pirmosios ovuliacijos liuteininė ciklo fazė būna nevisavertė.
Žindančioms moterims vaisingumas dažniausiai grįžta vėliau, nei nežindančioms. Joms mėnesinių gali nebūti net iki 3 metų ar daugiau. Nutraukus žindymą vaisingumas paprastai atsistato labai greitai - po 2 savaičių, nors pasitaiko, kad mėnesinių nebūna dar 2-3 mėnesius.
Pirmosios mėnesinės po gimdymo neretai būna sunkios, ypač jei prieš jas neįvyko ovuliacija.
Žindymo sąlygotas mėnesinių nebuvimas vadinamas laktacine amenorėja. Kita vertus, net ir krūtimi maitinanti moteris gali sulaukti pirmųjų mėnesinių netikėtai anksti. Kai kurie autoriai yra pastebėję, jog anksčiau vaisingumas atsistato toms moterims, kurių ciklai iki nėštumo buvo itin reguliarūs, jų beveik neveikė stresai. Taigi žindymas negarantuoja nevaisingumo. Tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.
LAM kriterijai
Kūdikis maitinamas tik krūtimi arba beveik tik krūtimi. Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:
- nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko,
- dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.,
- kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus,
- iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.
Kūdikiui augant ir mažėjant jo poreikiui bei norui valgyti naktį:
- pažindykite kūdikį vėlai vakare ir anksti ryte,
- išlaikykite tarp šių žindymų ne didesnį nei 6-7 val. intervalą.
Kai kurie autoriai taip pat nurodo, jog kūdikis turi būti žindomas ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą, o bendra paros žindymo trukmė turi būti ne mažiau kaip 2 val.
PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Tai reiškia, kad maisto papildymas negali viršyti 5-15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, porai derėtų žinoti, jog bet koks maisto papildymas ar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.
Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai:
- 1-2 anovuliaciniai ciklai,
- vėluojanti ovuliacija,
- trumpa liuteininė fazė (vidutiniškai 8-10 dienų),
- ilgiau trunkantis gleivių etapas,
- daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu.
Jei moteris žindo, šie ciklų ypatumai išlieka ilgiau, pvz. vėlyvoji nevaisingoji fazė gali būti trumpesnė nei įprastai visą žindymo laikotarpį.
Kada turėtų prasidėti mėnesinės po gimdymo?
Kada po gimdymo prasideda mėnesinės, didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar Jūs maitinate naujagimį krūtimi, ir kiek maitinate. Vienas iš žindymo privalumų yra tai, kad mėnesinės vėl prasideda gerokai vėliau.
- Jei moteris žindo išimtinai (t. y. kūdikis maitinamas tik mamos pienu, be papildomų maisto produktų ar mišinukų), mėnesinės gali negrįžti net 6 mėnesius ar ilgiau.
- Jei moteris nežindo arba žindo dalinai, menstruacijos dažniausiai grįžta per 6-12 savaičių po gimdymo.
Jeigu pagimdžiusi mama žindo reguliariai kasdien (t.y. ir dieną, ir naktį) nuo pat gimdymo, mėnesinės gali sugrįžti tik po 6 mėnesių ar net daugiau. Tačiau jeigu žindote ne taip dažnai, arba kūdikiui augant, vis rečiau ir rečiau, mėnesinės po gimdymo gai prasidėti ir anksčiau.
Jeigu nemaitinate naujagimio krūtimi, o duodate jam mišinukų, mėnesinės tikriausiai prasidės po 2-3 mėnesių po gimdymo.
Atminkite! Žindymas jokiu būdu neužtikrina, kad ovuliacija nevyks. Tai labai individualu - kai kurioms net ir nuolat žindančioms mamoms mėnesinės grįžta jau mėnesis po gimdymo, o kitoms - po pusės metų. Todėl žindymas negarantuoja, kad nepastosite.
Svarbu atminti, kad pirmasis kiaušinėlis subręs (ir įvyks ovuliacija) dar iki pirmųjų mėnesinių po gimdymo. Todėl jeigi neplanuojate vėl pastoti, turėtumėte naudoti kontracepciją iškart, kai tik grįšite prie lytinių santykių.
Kada tai normalu, o kada - ženklas, kad reikia gydytojo?
Po gimdymo organizmas patiria natūralų adaptacijos laikotarpį, todėl nereguliarios mėnesinės tam tikrą laiką yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau svarbu mokėti atskirti, kada tai normalu, o kada gali būti sveikatos problemų požymis.
Nereguliarus ciklas paprastai laikomas normaliu, jei praėjo mažiau nei 6 mėnesiai nuo gimdymo, mėnesinės neprasideda dėl aktyvaus žindymo, nėra stiprių skausmų ar gausaus kraujavimo ir nėra papildomų simptomų, tokių kaip stiprus nuovargis, svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar nuotaikų kaita.
Be to, svarbu žinoti, kad kai kurioms mėnesinių ciklas po gimdymo keičiasi visam laikui - tampa trumpesnis ar ilgesnis, skausmingesnis ar lengvesnis, bet tai nebūtinai reiškia sutrikimą.
Tačiau kada verta kreiptis į gydytoją?
Vertėtų sunerimti jei:
- mėnesinės neprasideda 6-12 mėn. po gimdymo, kai jau nebemaitinate krūtimi,
- ciklas išlieka visiškai nereguliarus ilgiau nei metus,
- pasireiškia labai gausus kraujavimas,
- taip pat jei kraujavimas pasireiškia tarp mėnesinių ar po lytinių santykių ir tuo atveju, jei mėnesinės ypač skausmingos.
Jei pastebite, kad situacija negerėja, o ciklo sutrikimai lydi jus ilgą laiką arba trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku pastebėjus problemą, galima ją greitai suvaldyti ir išvengti galimų pasekmių ar komplikacijų.
Kaip sureguliuoti ciklą po gimdymo?
Nereguliarus mėnesinių ciklas po gimdymo dažniausiai yra laikinas reiškinys, tačiau moterys neretai pradeda nerimauti ir ieško būdų, kaip padėti organizmui greičiau atgauti pusiausvyrą. Taigi, kaip galima sureguliuoti menstruacijų ciklą po gimdymo?
- Subalansuota mityba. Valgykite reguliariai, rinkitės maistingą, įvairų maistą. Į mitybą įtraukite geležies turinčius produktus, tokius kaip raudona mėsa, ankštiniai, žalialapės daržovės. O jei mėnesinės labai gausios, galite vartoti ir geležies papildus, tačiau šiuo atveju vertėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbūs ir sveikieji riebalai (avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai), kadangi jie padeda palaikyti hormonų sintezę. Ir žinoma, venkite griežtų dietų - staigus svorio kritimas gali sutrikdyti ciklą.
- Miego ir poilsio svarba. Lėtinis miego trūkumas - dažnas naujų mamų palydovas - veikia kortizolio (streso hormono) lygį, kuris savo ruožtu gali išbalansuoti lytinius hormonus. Nors su kūdikiu sunku rasti laiko poilsiui, net trumpi poguliai dieną gali pagerinti hormonų balansą.
- Fizinė veikla. Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, joga, gali padėti sureguliuoti hormoninę sistemą. O intensyvios treniruotės po gimdymo ne visada naudingos - per didelis fizinis krūvis gali kaip tik slopinti ciklą, ypač jei moteris neišsimiega ar mažai valgo.
- Venkite streso. Emocinė įtampa taip pat turi stiprią įtaką ciklui. Po gimdymo dažnai kyla nerimas, nuotaikų svyravimai ar net pogimdyvinės depresijos požymių. Tokiais atvejais nebijokite ir ieškokite pagalbos: kalbėkite su artimaisiais, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą. Be to, gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai, knygų skaitymas, piešimas ar kita įtraukianti veikla.
- Stebėkite ciklą. Naudokite programėles ar kalendorius, kad galėtumėte fiksuoti mėnesinių dienas, pobūdį, skausmą ar kitus simptomus. Tai padeda ne tik stebėti savo organizmo pokyčius, bet ir pateikti tikslią informaciją gydytojui, jei prireiktų konsultacijos.
Kada verta kreiptis į gydytoją dėl pagalbos?
Kreiptis pagalbos reikėtų jei:
- Nereguliarus ciklas trunka ilgiau nei 12 mėn. nuo pirmųjų mėnesinių.
- Mėnesinės po gimdymo labai gausios ar skausmingos.
- Jaučiate ir kitus hormoninio disbalanso simptomus (nuovargis, odos pokyčiai, nuotaikų kaita).
- Planuojate antrą nėštumą, bet ovuliacija nevyksta.
Tačiau atminkite, jog kiekvienas organizmas yra individualus ir turi savo tempą. Todėl duokite sau laiko, bet nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad pokyčiai užsitęsė per ilgai arba kelia diskomfortą.
Higiena menstruacijų metu - ką svarbu žinoti?
Higiena menstruacijų metu yra itin svarbi ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos. Mėnesinių laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis infekcijoms, todėl būtina reguliariai keisti higienos priemones - tamponus ar paketus reikėtų keisti kas 3-4 valandas, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Taip pat svarbu kasdien plauti išorinius lytinius organus šiltu vandeniu, vengiant šiurkščių muilų ar kvapnių priemonių, kurios gali sudirginti gleivinę, tačiau galite naudoti specialius, švelnius intymios hgienos prausiklius.
Mėnesinių metu taip pat rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius drabužius ir laisvesnius rūbus, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija. Be to, rankų higiena prieš ir po higienos priemonių keitimo - būtinas įprotis, padedantis išvengti infekcijų. Taigi, tinkama asmens higiena menstruacijų metu padeda išsaugoti gerą savijautą, išvengti nemalonaus kvapo bei galimų sveikatos sutrikimų, todėl nepaprastai svarbu ugdyti šiuos įpročius jau ankstyvame amžiuje.
Menstruacinės taurelės, paketai ar tamponai - ką rinktis?
Menstruacinės taurelės, paketai ir tamponai - tai pagrindinės higienos priemonės, kurias moterys gali rinktis mėnesinių metu, tačiau kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu žinoti, kuo jos skiriasi, kad galėtumėte pasirinkti būtent sau tinkamiausią variantą pagal individualius poreikius.
Paketai
Paketai yra bene populiariausia priemonė, kadangi juos paprasta naudoti, nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo ir būna įvairių rūšių - su sparneliais, naktiniai, kvėpuojantys ir pan. Tačiau ilgai nekeičiami paketai gali sukelti odos dirginimą ar nemalonų kvapą, todėl juos reikia keisti kas 3-4 valandas.
Tamponai
Tamponai yra patogesni aktyvioms moterims, ypač intensyviai sportuojančioms, nes jie yra beveik nejuntami. Vis dėlto, tamponai turi būti naudojami atsakingai - būtina juos keisti maždaug kas 4 valandas. Taip pat ne visoms moterims tamponai yra patogūs - kai kurios gali jausti diskomfortą ar sausumą.
Menstruacinė taurelė
Menstruacinė taurelė - tai daugkartinė priemonė, kuri įvedama į makštį ir surenka menstruacinį kraują. Ji yra ekologiška, ekonomiška ir gali būti naudojama net iki 12 valandų, todėl tinka ilgoms dienoms ar kelionėms. Visgi taurelės įdėjimas ir išėmimas gali pareikalauti šiek tiek praktikos, todėl pradedančiosioms gali būti sudėtingiau priprasti.
Renkantis tarp šių priemonių, svarbiausia atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, jautrumą bei higienos galimybes. Dažniausiai moterys pasirenka kelias priemones ir jas derina pagal situaciją - pavyzdžiui, naudoja taurelę dieną ir paketą naktį. Atminkite, svarbiausia - jūsų komfortas.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Šilčiausi Sveikinimai Rugsėjo 1-osios Proga Darželio Auklėtojai – Nuoširdūs Žodžiai Ir Palinkėjimai
- Kaip Virti Kiaušinius, Kad Nesuskiltų: Nepakeičiami Patarimai Ir Gudrybės