Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vaikus gimdo vaikai. Kiekvienais metais mamomis tampa apie 100 paauglių nuo 11 iki 16 metų. Pasak ginekologų, taip yra, nes trūksta lytinio ugdymo, mat labai dažnai vaikai nieko nežino apie savo kūno ypatumus.
Kaip Eltai sakė nepilnametės mama, tai tik pusė bėdos. Kita problema - vaiko teisių apsaugos specialistų požiūris. Narpliodami painią istoriją, susipažinome ir su kita mergina, kuri būdama nepilnametė pastojo nuo to paties vyro. Kai buvo aštuntą mėnesį nėščia, taip pat sulaukė grasinimų iš nusikaltimu įtariamo vyro mamos, kad kai gims vaikas, jis jį pasiims. Tačiau, nei pasiėmė, nei mokėjo išlaikymą.
Situacija ir iššūkiai
Kūdikio tėvui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Žinia apie 34 nėštumo savaitę buvo šokas tiek 14-metei, tiek jai. Kaip Eltai pasakojo mergaitės mama, ji yra vieniša, viena išlaiko šeimą, moka už buto nuomą.
„Nubaudė mane už tai, kad dėl įtariamojo galimai nusikalstamų veiksmų mano dukra būdama 14-os pagimdė? Pasak advokatės E. Bumblienės, kūdikį pagimdžiusi mergaitė po truputį sustiprėjo, grįžo į mokyklą, pasivijo bendramokslius ir jaučiasi galinti vaikelį auginti padedama savo mamos, tad pateikė prašymą savivaldybei dėl laikinos globos panaikinimo.
„Kol kas sprendimas nepriimtas. Pasak globėjos, mergaitė rūpestinga, turi įgūdžių prižiūrėti vaikelį, moka užmigdyti, nuraminti, pakeisti sauskelnes, žaisti, pamaitinti.
„Savivaldybėje per paskutinį posėdį buvo nustatytas mamos bendravimas su kūdikiu ne globėjos namuose, o laikinos globos centre. Tai papildomai apsunkina bendravimą ir kelia didelį stresą kūdikiui. Iš jam įprastos aplinkos kūdikį tenka vežti į neįprastą vien dėl susitikimo - tai iš esmės keičia jo režimą, trukdo jo poilsį. Mes dėl to išreiškėme nuostabą, paaiškinome, kad biologinė kūdikio mama stengiasi prisitaikyti prie vaikelio poreikių ir lanko jį globėjos namuose iš anksto su globėja sutartu laiku.
„Tokio teisės akto nėra. Vaikui nustatyta laikinoji globa ir biologiniai tėvai turi teisę su juo bendrauti, nebent daro žalą savo vaikui. Bet šiuo atveju taip nėra“, - konstatavo E. Bumblienė.
Vaiko teisių apsauga ir pagalba
Kaip tikina E. Bumblienė, pagalbos galimybių, kai pagimdžiusi mama yra nepilnametė, apstu, nors tuo metu paauglei ir jos mamai buvo duota suprasti, kad yra tik vienas būdas - atiduoti kūdikį įtėviams.
„Kiek man pasakojo mergaitės mama, vaiko teisių apsaugos darbuotojai pagimdžiusiai nepilnametei mergaitei jokios pagalbos neteikė, nerekomendavo net psichologo. Tik kai mergaitės mama parašė skundą, kuriame išdėstė pagimdžiusios nepilnametės problemas, buvo atsiųstas psichologų sąrašas ir tiek. Nepilnametė mama nebuvo informuota, kad su kūdikiu, kol nėra sąlygų grįžti į namus, ji gali apsistoti specialiuose Motinos ir vaiko globos namuose, kitose specializuotose įstaigose, kuriuose mamoms su kūdikiais padeda socialiniai darbuotojai, pamoko kūdikio priežiūros įgūdžių. Mergaitė ir jos mama tvirtino, kad jei apie tai būtų žinojusios, tokia pagalba būtų pasinaudojusios“, - komentavo E. Bumblienė.
Tuomet ji jau buvo gavusi iš teismo savivaldybės pareikštą ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Po vaikelio gimimo buvo bandoma kalbėtis su biologiniu tėvu, kad šis pripažintų tėvystę, bet susitarti nepavyko.
„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, biologinis tėvas pradėjo kalbėti, kad pasiims auginti vaiką, nors kyla daug abejonių dėl šio vyro tikrųjų ketinimų. Jo šeima - motina, sesuo ir jis pats, glaudžiasi socialiniame būste, motina turi problemų su sveikata, tad galimybių prižiūrėti kūdikį tikrai neturėtų, jis pats net nėra baigęs mokyklos, o darbą susirado tik tada, kai paragino savivaldybė, vaiką aplankė vos kelis kartus, juo nesirūpina ir nesidomi, pats pripažįsta, kad įgūdžių vaikui auginti neturi.
Kaip pabrėžė E. Bumblienė, vaikui buvo nustatyta laikina globa. Mergaitė ir jos mama kreipėsi į savivaldybę, prašydamos panaikinti laikiną globą ir vaikelį grąžinti auginti mamai.
„Kam toliau rūpintis kūdikiu, reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Mano nuomone, sprendžiant tokias problemas valstybinėse institucijose, trūksta psichologų ir kitų specialistų, kurie padėtų adekvačiai įvertinti situaciją. Darbuotojams trūksta lankstumo, į problemas žiūrima formaliai, nors jie dirba su socialiai itin jautriomis problemomis. Šiuo atveju į pagimdžiusią nepilnametę žiūrima kaip į subrendusią moterį. Bet juk Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų suprasti, kad po netikėtos žinios apie nėštumą ir priešlaikinio gimdymo mergaitė išsigando ir iš karto nesiėmė prižiūrėti vaikelio, nes pati dar yra vaikas“, - komentavo advokatė.
Pasak E. Bumblienės, net ir brandžioms moterims, kai vaikelis gimsta lauktas, planuotas, pilnoje šeimoje, pasitaiko įvairių sunkumų pagimdžius.
„Kaip matome, pasitaiko ir skaudžių tragedijų - į tai atsižvelgia net Baudžiamasis kodeksas. Šoko būseną po gimdymo lemia medicininės, su gimdymu susijusios priežastys, o šiuo atveju - ir nepilnametės atžvilgiu galimai padarytas nusikaltimas, be to - čia juk vaiką pagimdęs vaikas“, - pakartojo advokatė.
Pasak advokatės, mergaitės mama savo pastangomis ieškojo psichologinės pagalbos savo dukrai, bijojo dėl jos sutrikusios psichinės būklės. Juk jai buvo tik 14 metų, kai viskas įvyko. Tačiau valstybinės institucijos nelinkusios į šias problemas gilintis.
„Į mergaitę žiūrima su nuostata, kad dėl susidariusios situacijos kalta ji pati. Bet taip neturėtų būti. Atsakomybė turėtų kilti ne mergaitei, bet ją nuskriaudusiam suaugusiam vyrui, tuo labiau, kad jis galimai yra ir dar vieno vaikelio, kurio nuo jo pradėjo lauktis kita nepilnametė, tėvas“, - atkreipė dėmesį E. Bumblienė.
Ireną jo tėvai pakvietė atvažiuoti susipažinti, kai ji buvo 8 mėnesį nėščia. „Kvietė atvažiuot su nakvyne, bet jau buvo 19-20 valanda vakaro, o su autobusu iki jų valanda su viršum kelio, todėl aš nevažiavau.
„Po savaitės jo mama man paskambino ir pradėjo grasinti, ar nebijau, kad jos sūnus atims vaiką, nes yra jo tėvas. Ir dar pridūrė, kad be reikalo tada neatvažiavau pas juos, kaip buvo kvietę“, - Eltai pasakojo Irena.
„Tuomet beveik 9 nėštumo mėnesiai buvo. O su ta mergina susipažinom, bendraujam iki šiol. Tarp mūsų vaikų tik pusmetis skirtumo“, - sakė 18-metė.
Vaiko teisių apsaugos specialistai konkrečių atvejų nekomentuoja, argumentuodami, kad paiso konfidencialumo, o šiuo atveju - dar ir įstatymu dėl nepilnamečių apsaugos.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija:
- Vaiko teisių apsaugos specialistai visuomet pataria, kad geriausia, kai vaikai auga su biologiniais tėvais.
- Jei nepilnametės mamos pačios nori auginti kūdikį, paprastai kūdikiui nustatoma laikinoji globa giminaičių šeimoje.
- Kiekvienos laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.
- Pirmenybė taikoma biologiniams tėvams, kaip numato Civilinis kodeksas.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Kaip Gauti Motinystės Išmokas Už Antrą Vaiką Lietuvoje – Visas Vadovas!
- 5–7 Metų Vaikų Virtualus Gyvenimas: Naujausi Tyrimai ir Netikėti Tendencijų Atrakinimai