Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dalijasi interviu pranešime spaudai, minėdama Šeimos mėnesį. Lietuvoje apie globojamus ir įvaikinamus vaikus galima sužinoti tik gavus konkretų pasiūlymą. Nueiti į sutrikusio vystymosi kūdikių namus ir išsirinkti pirmą patikusį vaiką, kaip kokį kačiuką iš veislyno, negalima.

Įvaikinimo procesas ir patirtys

Įvaikinimo tarnybos atstovai atsiuntė porą nuotraukų elektroniniu paštu, charakteristikas. Tada gavome leidimą važiuoti į kūdikių namus, kur jie gyveno. Taip susipažinome. Kadangi procesas su dokumentais užsitęsė, juos lankėme kiekvieną savaitgalį. Buvome svečio teisėmis parsivežę ir namo. Per Jonines įvyko teismo procesas ir juos leido įvaikinti. Tada parsivežėme namo visam laikui.

Apie trečiąjį brolį informavo įvaikinimo tarnybos darbuotojai. Gavome nuotrauką, nuvažiavome, sulaukėme teismo ir parsivežėme ir trečiąjį. Taip vyksta procesas.

Adaptacijos iššūkiai

Vaikams šokas dėl pasikeitusios aplinkos. Jie nebuvo matę automobilio, lifto, o ir maudynės vonioje buvo katastrofa, o ne džiaugsmas. Vaikai suaugusiųjų nebijojo, tačiau pamatę balandį kieme klykė nesavu balsu „įkąs, įkąs!!!”. Net baisu pagalvoti, ką iki tol jie buvo patyrę, jei paniškai bijojo bet kokių gyvūnų ir vandens... Adaptacijos problemų buvo tikrai nemažai. Jų patiriame iki šiol, nes jie suaugusiais nelabai pasitiki.

Pagalba adaptuojantis

Adaptuotis padėjo mūsų su žmona šeimos - seneliai ir močiutės. Taip pat labai padėjo ėjimas į darželį. Jie pateko į jiems pažįstamą aplinką su panašia rutina - pusryčiai, žaidimai, pietų miegas, pietūs, žaidimai, pavakariai. Sovietiniais metais projektuoti kūdikių namai beveik nesiskyrė savo išvaizda nuo darželio Vilniuje, todėl jie gana greitai ten pritapo.

Paauglystės iššūkiai

Šiuo metu vyriausieji pradeda jausti paauglystės simptomus. O mažasis sparčiai iš jų mokosi. Skaudu tai, kad mes vis niekaip negalime tapti jiems autoritetais, iš kurių jie imtų pavyzdį. Iš kitos pusės, kodėl turėtų? Suaugusieji jų gyvenimą pavertė pragaru jiems esant mažiems, tad kodėl jie jais turėtų tikėti dabar? Suaugusieji nuvilia, kažko reikalauja, trukdo išdykauti, verčia mokytis, tvarkytis namus. Be to esame skirtingų kartų atstovai, tad konfliktas yra natūralus. Bandome konstruktyviai spręsti konfliktus.

Biologiniai tėvai

Berniukų biologinė motina yra socialinėms tarnyboms gerai žinoma, pametusi 8 vaikus. Jai vaikų neatiduoda jau gimdymo namuose, tad visi jos pagimdyti vaikučiai keliauja į kūdikių namus nuo pat mažumės. Alkoholis jai mielesnis, nei vaikai. Vaikams aiškiname, kad ji tik pagimdė juos ir atidavė į kūdikių namus, o mes ten juos suradome. Jei kažkada vėliau norės savo gimdytoją surasti - padėsiu. Mes esame šių vaikų tėvai.

Vaikų priėmimas bendruomenėje

Mokykloje žino, kad jie yra įvaikinti. Keletą kartų susidūrėme su patyčiomis, tačiau šiam atvejui ruošėme juos nuo pat mažens. Visą laiką sakėme, kad kažkas bandys jiems pasakoti, kad tėvai - „netikri“. Ir iš tikrųjų, tokių bandymų buvo. Jie net ne visada pasiskundžia socialinei darbuotojai - tiesiog bando praleisti pro ausis ir tiek. Juokingiausia būna, kai kalba pasisuka apie genus. Pedagogai rečiau apie tai kalba, bet kiti dažnai nustemba, kad vaikai neatsigimė nei į mane, nei į mano žmoną.

Įsūnijimo priežastys

Įsisūnyti vaikus norėjome dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, norėjome suteikti jiems savo pavardę. Tada niekam nereikia aiškinti, kodėl pavardė skirtinga. Žmonės dažnai įsitikinę, kad tai vaikas iš kitos santuokos, tačiau pamatę teismo nutartį dėl globos, nustemba. Dar viena priežastis buvo socialinių tarnybų vizitai. Dabar mažąjį lanko socialinės darbuotojos kartą per metus. Nors vizitai reti, tačiau šiokį tokį stresą šeimoje jaučiame. Dar viena priežastis - baimė, kad gimdytoja pasikeis ir juos grąžins jai. Bet dabar ši priežastis atrodo nebereikšminga, nes per tiek metų ta moteris nerodė jokių pastangų keistis ar kurti gerbūvį savo vaikams. Priešingai, paliko mums dar vieną sūnų.

Įsisūnyti trečiąjį žadame vėliau. Valstybės parama, kuri dabar yra mokama už globojamą vaiką mums yra tikrai svari. Iš visų gaunamų vaikų pinigų visi trys broliai ne kartą atostogavo Egipte ir Turkijoje, Lietuvos pajūryje, taip pat vyresnieji vasarą lanko bent po 2-3 stovyklas. Jau nekalbu apie reikalingus daiktus - telefonus, kompiuterius, dviračius, taip pat pramogas, kurias mūsų vaikai saikingai gauna.

Ateities vizijos

Motyvacijos mokytis vaikinai turi nedaug, nors galvas ant pečių turi. Labai norėtume, kad jie mokytųsi Vakarų Europos pavyzdžiu - pirmiausia gautų kažkokią amatininko profesiją, o tada nuspręstų, ar tęsti mokslus aukštesniajame ar aukščiausiame lygyje. Kol kas dideliu noru kažką dirbti jie nedega, bet gal dar kiek anksti. Man svarbu, kad sulaukę pilnametystės jie patys bandytų stotis ant kojų ir kurti savo gerbūvį. Nelabai svarbu, ar po vidurinio mokslo taps staliais, statybininkais, policininkais ar mokytojais. Svarbu, kad jų profesija jiems teiktų malonumą ir atsirastų noras tobulėti patiems, o ne dėl to, kad tėvai verčia baigti universitetus.

Patarimai svarstantiems apie įvaikinimą

Taip suteiksite savo gyvenimui prasmę. Vaikų atsiradimas atveria galimybes dideliems iššūkiams ir savęs tobulėjimui. Priėmęs į savo šeimą du pirmuosius vaikus, staiga turėjau išmokti vaikų psichologijos, maisto gaminimo, o vėliau tapau visų dalykų pedagogu, nes vis dar reikia padėti ruošti namų darbus...Žmona tapo ir medike, ir auklėtoja, ir animatore. Tikrai turėjome tobulėti kiekvienoje srityje. Per koronaviruso pandemiją likę namuose nėrėmės iš kailio, kad užimtume nuobodžiaujančius vaikus.

Jei norite išvengti nuobodžios gyvenimo rutinos, priimkite į savo namus vaikų. Liūdna nebus. Jei dabar per metus sau keliate 10 tikslų, tai su vaikais reikės kelti dar daugiau. Nemeluosiu - ir lengva nebus. Įsitikinsite, kad šeima jus palaiko. Tvirta šeima yra būtent ta aplinka, kurioje turi augti tokie vaikai. Aplinkinių požiūris irgi pasikeičia, nes vaikų turintys žmonės yra laikomi gerbtinais ir rimtais. Jei norite pakeisti savo gyvenimą į teigiamą pusę, bet nežinote kaip - įsivaikinkite (arba paimkite globoti) du vaikus.

Gyvybės langeliai

Jau dešimt metų Lietuvoje veikia vadinamieji gyvybės langeliai, į kuriuos tėvai anonimiškai gali atiduoti savo naujagimius. Valstybė džiaugiasi, kad per šį laikotarpį pavyko išgelbėti ne vieną dešimtį vaikų, kurie vėliau yra sėkmingai įvaikinami.

Gyvybės langelis - speciali kapsulė pastato sienoje, kur galima anonimiškai palikti vaiką, o šis atsidurs medikų globoje. Pirmasis gyvybės langelis atidarytas 2009 m. lapkritį Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Kaip numato teisės aktai, įstaiga, radusi vaiką gyvybės langelyje, surašo jo radimo aktą, kuriame nurodo vaiko radimo vietą, laiką, lytį, būklę, aprašo jo išvaizdą. Jeigu randamas vaikas, prie kurio nėra palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę, kviečiamas policijos pareigūnas, jis surašo protokolą apie vaiko radimo aplinkybes ir šį dokumentą perduoda VTAT. Įstaiga, kurioje įsteigtas gyvybės langelis, rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo vaiko radimo gyvybės langelyje, kad būtų patikrinta jo sveikata.

VTAT skyrius, gavęs informaciją apie gyvybės langelyje rastą vaiką, informuoja asmenis apie galimybę globoti vaiką.

Anot A., „Vaikas yra paliekamas, kaip nežinomų tėvų vaikas“.

A., „Todėl tam tikrais atvejais, kai yra pakankamai duomenų apie galimą vaiko motiną, VTAT skyrius inicijuoja motinystės nustatymą“.

D. Pūras: „Gyvybės langeliai skatina žmones neauginti vaikų, o juos anonimiškai atiduoti ir nereikia savęs apgaudinėti, kad mes tokiu būdu apsaugome vaikus nuo nužudymų.

R. Šalaševičiūtė: „Aš visada sakiau, kad, jei, įsteigus gyvybės langelius, nors vienas vaikas bus išgelbėtas ir gyvens, vadinasi, gyvybės langeliai pasiteisino“.

Pasak šiuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke dirbančios R. Šalaševičiūtės, užsienio šalių patirtis taip pat rodo, kad vaikas, paliktas gyvybės langelyje arba pagimdytas anonimiškai, šansų susipažinti su savo tėvais, deja, neturi.

Statistika apie gyvybės langelius

VTAT duomenimis, nuo 2009 iki 2019 m. gegužės mėnesio gyvybės langelyje palikti 64 vaikai. 2011-2019 m. buvo 2 atvejai, kai vaikai gyvybės langelyje buvo palikti ir vyresnio amžiaus, tai yra 1,7 metų ir 8-9 mėn. amžiaus.

Metai Vaikų skaičius
2009-2019 (gegužė) 64
2011-2019 (vyresni) 2

žymės:

Panašus: