Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta - tai gimdoje esantis organas, savo funkcijas atliekantis tik nėštumo metu. Tai organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, esančiomis mamos organizme.
Tuo pačiu metu ji yra ir „plaučiai” - kartu su mamos krauju atkeliauja deguonis. Placenta atlieka ir šalinimo funkciją, nes per ją vaisius atiduoda mamos organizmui anglies dvideginį ir kt. Placenta yra ir barjeras, saugantis vaisių nuo užkrečiamųjų ligų, nereikalingų medžiagų.
Placenta gamina ir nėštumui reikalingus hormonus, pvz., chorioninį gonado tropiną, kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja. Kaip tik jį gana anksti šlapime aptinka nėštumo testas. Kitas hormonas - placentinis laktogenas, reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme), skatina krūtis ruoštis pieno gamybai.
Placenta išskiria ir hormonus, kurie įprastai gaminami moters kiaušidėje per ciklą: nėštumo vystymuisi būtiną progesteroną (todėl nėščiosios organizme jo daugėja) ir estrogeną, kuris užtikrina gimdos kraujotaką, augimą.
Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Rečiau „prisikabina” apatinėje gimdos dalyje ar net dengia jos kaklelį. Taip būna moteriai, sirgusiai ligomis, kurios pažeidė gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), buvo nutraukusi nėštumą, patyrė persileidimą ir reikėjo atlikti abraziją (gimdos išgrandymą).
Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Labai tiksliai pamatuoti placentos plotą ir dydį labai sunku net ir pasitelkus ultragarso aparatą. Placentoje, dažniausiai jos centre, yra virkštelės tvirtinimosi vieta. Kartais virkštelės kraujagyslės tvirtinasi placentos šone ar net pačiuose dangaluose.
Placentos padėtis ir vaisiaus judesiai
Didesnės įtakos vaisiaus judesių pajutimui turi placentos vieta. Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu.
Jei placenta prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Jei placenta prisitvirtinusi priekinėje gimdos sienoje arba moteris turi antsvorio, vaisiaus judesiai gali būti jaučiami silpniau ir identifikuojami vėliau. Taip pat įtakos turi ir moters gyvenimo tempas - norint pajusti pirmuosius judesius kartais tenka skirti laiko ir susikoncentruoti tik į tai.
Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas. Augant vaisiui, maždaug antrojo trimestro pabaigoje, judesiai tampa stipresni ir dažnesni, o trečiojo trimestro metu galima suskaičiuoti net apie 30 judesių per valandą.
Vaisiaus judesių laiko juosta
- Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami.
- Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne.
- Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų.
- 24 savaitę galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas).
- Nuo 28 savaitės vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs.
- 36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Pagrindinė priežastis, kodėl antrakartės judesius pajunta anksčiau - pakartotinai besilaukianti moteris jau yra patyrusi, kaip jaučiami vaisiaus judesiai, todėl tiesiog anksčiau sugeba juos atskirti nuo žarnyno veiklos. Tikėtina, kad ir po ilgos pertraukos pakartotinai besilaukianti moteris vaisiaus judesius pajus anksčiau, nei besilaukdama pirmąjį kartą.
Placentos pirmeiga
Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Tokia placentos padėtis vadinama placentos pirmeiga, tai reiskia, kad pati negaleciau gimdyti, jei niekas taip ir nepasikeistu, tektu atlikti cezario pjuvi. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos.
Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos, intensyvus nėščiosios rūkymas.
Placentos pirmeigos simptomai ir diagnostika
Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvyksta placentos atsisluoksniavimas. Nėščioji gali kraujuoti įvairiu nėštumo periodu arba gimdymo metu.
Kraujavimas pasižymi tam tikrais ypatumais: jis visada būna tik išorinis, t.y. kraujas teka pro gimdos kaklelį, niekada nesusikaupia viduje. Kraujuoti moteris pradeda netikėtai, be jokios priežasties ir skausmo. Jis dažnai prasideda ramybės metą, pavyzdžiui, naktį - nėščioji gali atsibusti kraujo baloje.
Jeigu pradėjote kraujuoti iš lyties organų antroje nėštumo pusėje, galima įtarti, kad yra placentos pirmeiga. Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas.
Rekomendacijos esant placentos pirmeigai
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija.
Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Kada reikia skaičiuoti vaisiaus judesius?
Šių laikų rekomendacijos nurodo, kad jei nėštumas vystosi sklandžiai, moteris gerai jaučia vaisiaus judesius, profilaktiškai specialiai tam skirti laiko ir skaičiuoti nereikia. Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais.
Vis dėlto, trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei:
- Jaučiama mažiau nei 5 judesiai per valandą;
- Vaisius nejuda ar juda labai silpnai, net jei aplink triukšmas arba pilvas yra judinamas;
- Judesiai vis silpnesni jau antra para iš eilės.
Kaip skaičiuoti vaisiaus judesius
Esant mažos rizikos nėštumui, judesių nerekomenduojama skaičiuoti iki 28 nėštumo savaitės, nes dėl silpnesnių judesių jų gali būti suskaičiuojama mažiau, nei buvo iš tiesų. Jei nėštumas yra didesnės rizikos arba daugiavaisis, judesius siūloma sekti nuo 26 nėštumo savaitės.
Pasirinkite laiką, kuriuo mažylis paprastai būna aktyvus, dažniausiai tai yra laikas po valgio arba ruošiantis miegoti. Nesinervinkite, jei vis dėl to tuo metu vaikelis ilsisi, atidėkite skaičiavimą pusvalandžiui ar valandai.
Jums turi būti patogu, galite sedėti, gulėti (geriau pusiau gulomis arba ant kairiojo šono). Atsipalaiduokite ir sutelkite dėmesį į vaikelio judesius. Neskaičiuokite judesių plaudama indus arba jei nėra galimybės susikaupti, nes labai lengva „nepastebėti“ švelnesnių judesių ir tada supanikuoti, kad jų per mažai!
Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.
Į gydytoją kreipkitės, jei:
- Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus.
- Nejaučiate judesių iš viso - gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų.
- Judesiai pasikeičia drastiškai - tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai - reti ir silpni.
Dėl kokių priežasčių judesiai gali sulėtėti, dingti?
Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų. Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi.
Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa apie gimdos placentos svorį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Kur Geriausia Saugoti Placentą Po Gimdymo? Kamieninių Ląstelių Nauda ir Išskirtinės Panaudojimo Galimybės
- Atskleisti nėštumo mitai: ką tikrai reikia žinoti kiekvienai būsimoje mamai?
- Kaip siūti šalmuką kūdikiui: užtikrinkite šilumą ir komfortą lengvai!
- Neįtikėtina tiesa apie pirtį ir baseiną nėštumo metu: rizikos ir naudos atskleidimas!