Gyvename klimato zonoje, kurioje ne visuomet galime džiaugtis šiltais saulės spinduliais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų regione yra tokios populiarios kelionės į šiltuosius kraštus. Ko gero dauguma, prisipažins, kad planuodami atostogas saulėtuose kurortuose, pirmiausia susimąstėte apie tokius dalykus kaip saulės įdegio losjonas, akiniai nuo saulės, kepurė ir t.t. Būsimi atostogautojai žino, kad intensyvi saulė pietų šalyse gali sukelti pavojingus odos nudegimus ir padidinti melanomos riziką.
Tačiau kaip teigia gerai žinomas onkodermatologas gyd. Viktoras Sidorovas, dauguma yra klaidingai įsitikinę, jog apsilankymas soliariume, prieš išvykstant atostogauti, gali apsaugoti jų odą nuo skausmingų nudegimų saulėje ir padėti “paruošti” odą tikrosioms saulės vonioms paplūdimyje.
Mitas apie odos paruošimą
Gyd. V. Sidorovas pabrėžia, kad įsitikinimas, kad odą reikia “paruošti” atostogoms šiltuose kraštuose yra mitas. Deginimasis soliariumuose yra daug pavojingesnis ir klastingesnis negu deginimasis saulėje. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) nurodo, kad soliariume įgytas įdegis pasižymi apsauga, ne didesne nei 2-4 SPF faktorius turintis apsauginis kremas nuo saulės. O tokia menka apsauga yra niekinė ir neapsaugo Jūsų odos nuo žalingų UV spidulių.
Tyrimai rodo, kad daugiau negu 63 % visų soliariumų lankytojų atostogų metu vistiek patiria nestiprius nudegimus saulėje. Taip atsitinka todėl, kad soliariumų lempų filtrai šiek tiek sumažina odos nudegimų reakciją, tai reiškia, kad odos ląstelės gauną dvigubai didesnę dozę saulės spindulių radiacijos. Soliariumų salonai naudoja lempas, kurių šviesos spinduliuotė yra keletą kartą stipresnė negu natūralios saulės. Taip pat soliariumuose yra daugiau pavojingų UVA spindulių, kurie veikia odos giluminius sluoksnius.
UV spinduliai tiek nuo saulės, tiek nuo soliariumų yra itin pavojingi odai. Net vienas apsilankymas soliariume gali sukelti nepataisomą žalą odai, tačiau tai nėra pastebima iškart. Stipraus nudegimo saulėje ar deginimosi soliariume pasekmės gali pasirodyti tik po 10 - 20 metų. Ne visuomet ant odos esančios pūslės ar odos sluoksnio pleiskanojimas signalizuoja padarytą žalą odai, kadangi kartais padaryta žala net nėra matoma plika akimi.
UV spinduliai veikia odos pigmentines ląsteles, kurios gamina melaniną, dėl kurio oda ir įgauna tamsesnį atspalvį. Bet odos tamsėjimas dėl padidėjusios melanino gamybos tėra odos gynybinė reakcija. Melaninas apsaugo odą nuo žalingų UV spindulių. Pastovus lankymasis soliariumuose kenkia kūno odai ir ant jos esantiems apgamams.
Svarbu prisiminti, kad soliariumo lankytojai turi triskart didesnę riziką susirgti melanoma - vieną pavojingiausių odos vėžio formų.
Stipraus nudegimo saulėje ar deginimosi soliariumo pasekmės gali pasirodyti tik po 10 - 20 metų.
Be to, yra pastebėta, kad dažnai žmonės po apsilankymo soliariume atostogaujant yra linkę mažiau saugoti savo odą nuo nudegimų, nes mano, kad jų “apsauginis sluoksnis” įgytas soliariume juos apsaugos. Iš tiesų viskas yra priešingai: oda jau patyrė žalą apsilankymo soliariume metu ir žmogus vengdamas apsaugoti odą nuo papildomų nudegimų daro tik dar didesnę žalą. Todėl geriausia būtų vengti apsilankymų soliariume, prieš išvykstant atostogauti.
Rekomendacijos nėščiosioms
Gyd. Viktoras Sidorovas taip pat pastebi, kad paskutiniuoju metu žmonės vis sąmoningiau rūpinasi savo oda ir, atsižvelgiant į soliariumo sukeliamą žalą, vis mažiau lankosi soliariumuose. Siekiant kuo geriau atostogų metu apsaugoti odą nuo žalingų UV saulės spindulių, privartu prisiminti šias pagrindines apsisaugojimo priemones: devėti kūną dengiančius drabužius, kurie nedirgina odos, naudoti plataus spektro saulės įdegio losjoną, kurio indeksas yra SPF 30-50 ir kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spinduliuotės.
Saulė ir nėštumas: ką reikia žinoti
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reiktų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.
„Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą.
Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras“, - atkreipia dėmesį ji.
Dehidratacijos pavojus
Dar viena pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris.
„Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau.
Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai“, - aiškina K. Šnirpūnienė.
Anot jos, gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.
„Esant nusiskundimams, nėščiajai apskritai nerekomenduoju būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Tokiu atveju patarčiau ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją“, - akcentuoja vaistininkė.
Apsauga nuo saulės
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų.
„Oda retai įdega rudai, dažniau iš karto raudonuoja, išauga nudegimų pavojus, todėl būsimoms mamytėms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu“, - teigia K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką šiuo laikotarpiu, vertėtų mažiau eksperimentuoti ir rinktis to gamintojo kremus, kurie jau buvo išbandyti ir tiko moters odai.
„Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Beje, šis kremas tiks ir ateičiai, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai“, - sako K. Šnirpūnienė.
Dalis moterų vasaros metu renkasi vartoti maisto papildą beta-karoteną - šis natūralus antioksidantas be kitų savo savybių padeda gražiai įdegti. Tačiau jo negalima vartoti nėščiosioms, mat beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o nėštumo metu šio vitamino daug vartoti pavojinga, nes didėja apsigimimų rizika.
„Nėštumas - ne liga, todėl būsimos mamos tikrai gali mėgautis saule. Svarbiausia - neperkaisti, nenudegti odos, gerti daug vandens, naudoti galvos apdangalus ir apsauginius kremus nuo saulės.
Pigmentinės dėmės ir nėštumas
Nėštumo laikotarpiu moteris gali susidurti su pigmentinių dėmių atsiradimu. Melaninas apsaugo odą nuo ultravioletinių saulės spindulių. Deginantis, jo kiekis organizme didėja. „Kuo labiau provokuosime odą, t. y. piktnaudžiausime saule, soliariumais, tuo didesnio atsako sulauksime iš odos. Ne tik vasaros metas yra pavojingas odai, žiemą odą taip pat veikia saulė, tad reikėtų nepamiršti apsaugos. 123RF.com nuotr./Moteris tepasi apsauginiu kremu nuo saulės Lietuvoje vyrauja šviesus odos fototipas, o kuo oda šviesesnė, tuo ji jautresnė UV spinduliams.
Denkite veidą kepuraitėmis, saulės akiniais, denkite pečius šviesiais, lengvais, medvilniniais rūbais, venkite kaitriausios saulės. Na, o be apsauginio kremo į paplūdimį eiti net nerekomenduočiau. Kuo labiau piktnaudžiausite saulės ar soliariumo spinduliais, tuo ankščiau sulauksite senatvinių pigmentinių dėmių ant odos“, - tikina kosmetologė.
Soliariumai, saulės lempos ir įdegio kabinos skleidžia tokio paties tipo kenksmingą spinduliuotę kaip ir saulės šviesa. Tai reiškia, kad degintis soliariume nėra nė kiek saugiau, nei tai daryti gulint paplūdimyje. Deginantis vienokiu ar kitokiu būdu, procesą galime padaryti šiek tiek saugesnį, nepamiršę kelių esminių dalykų.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtini pirmųjų nėštumo savaičių simptomai, kuriuos turi žinoti kiekviena moteris!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Vaikiškas Planšetinis Kompiuteris – Geriausios Funkcijos ir Specifikacijos Jūsų Mažyliui!
- Neįtikėtini Faktai Apie Pilvo Skausmą Nėštumo Metu: Sužinokite Priežastis Ir Svarbiausius Patarimus!