Lietuvių liaudies dainos yra gausiausia lietuvių dainuojamosios tautosakos dalis. Atsižvelgiant į keletą požymių dainos grupuojamos į žanrinius skyrius. Vaikų dainos, šeimos dainos, jaunimo dainos, meilės dainos, karinės istorinės dainos, vaišių dainos skiriamos teminiu pagrindu. Vaikų dainas kūrė suaugusieji ir patys vaikai.
Šioje knygelėje publikuojamos 25 aukštaičių vaikų dainelės, atrinktos iš Muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos skyriaus archyvo, taip pat iš asmeninio E. Vyčino archyvo. Knygelės priede - kompaktinėje plokštelėje - visos dainelės įdainuotos vaikų. Todėl šis leidinys įdomus ne tik muzikos mokytojams, bet ir patiems tėveliams bei vaikams. „Aukštaičių dainelės vaikams“ - tai trečioji iš keturių knygelių, kurių kiekviena pristato atskiro Lietuvos regiono vaikų dainas.
Lietuvių liaudies šeimos dainose dainuojama apie šviesų gyvenimą tėvų namuose, bernelio ir mergelės santykius, sunkią marčios dalią, skaudų našlaičių likimą. Šiose dainose švelnūs jausmai artimiesiems, meilė tėvams, darnios šeimos idealas susipina su kupinais nevilties posmais apie įvairius rūpesčius, nuoskaudą , sunkų darbą ir vargą. Todėl šeimos dainos daug kur susiliečia su darbo, vestuvių, meilės dainomis.
Ilgus šimtmečius klostėsi lietuvių šeimos papročiai ir kaupėsi žmonių atmintyje. Tai yra mūsų tautos kūrybos deimantai, kurie pasak Petro Vaičiūno, " yra sukūrusi liaudies širdis, kad mūsų šios ir būsimųjų gadynių kartos galėtų džiaugtis ir amžinai semti sau jėgų iš praeities, kuri kiekvieną tautą gaivina kaip skanus tyro šaltinio vanduo".
Programa ,,Ant tėvulio dvaro" pristato Rytų Aukštaitijos ir Dzūkijos lietuvių liaudies šeimos autentiškas dainas ir instrumentinę muziką. Pačios seniausios iš dainų yra sutartinės, dar praeito šimtmečio pradžioje dainuotos, vienintelės išlikusios polifoninės giesmės.
Lietuvių liaudies muzika. "Aukštaičių dainos", skirta šiaurės rytų Lietuvos dalies (Ukmergė, Panevėžys, Kėdainiai, Širvintos, Molėtai, Kupiškis, Rokiškis, Pasvalys, Pakruojis) liaudies dainoms. Tai reikšmingiausias polifonijos ir harmoninio daugiabalsumo židinys.
Rytų aukštaičiai vilniškiai (Dūkštas) atstovaujami tik tiek, kiek jie yra artimi šiaurės rytų aukštaičiams. Didžioji dalis pateikiamų šiaurės rytų aukštaičių dainų atrinkta iš Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologuos skyriaus fondų ir, dalyvaujant leidinio sudarytojai, Vilniaus plokštelių studijos 1969-1983 m. iš naujo užrašyta.
Pagal sąsajas su apeigomis skiriamos apeiginės ir neapeiginės dainos. Apeiginės dainos turi aiškią funkcinę paskirtį, tai vestuvių, krikštynų, kalendorinės ir iš dalies darbo dainos. Darbo dainos paplitusios visoje Lietuvoje, bet kai kurios būdingesnės tam tikriems regionams (rugiapjūtės dainos buvo paplitusios Pietų, Pietryčių, Rytų Lietuvoje, linų ir kanapių darbų dainos - Rytų Aukštaitijoje, šienapjūtės valiavimai - Žemaitijoje ir Šiaurės vidurio Lietuvoje).
Šeimos gyvenimas apdainuojamas ir vaikų, šeimos, jaunimo ir meilės dainose. Jos nesaistomos apibrėžtos funkcijos, atlikimo laiko ir vietos, dainuojamosios tautosakos žanrinėje sistemoje išskiriamos teminiu pagrindu.
Meilės dainose apdainuojama meilės ilgesys, susitikimai, vilionės, įsimylėjusiųjų apkalbos, priekaištai, išsiskyrimas, mirtis. Dauguma meilės dainų neturi ryškaus siužeto, jos laisviau plėtojamos, būdinga ištisų posmų ar motyvų perėmimas, susipynimas su kitų žanrų dainomis. Nėra atvirai reiškiamų jausmų, meilės scenų.
Lietuvių liaudies karinėse istorinėse dainose atskleidžiamas požiūris į įvairius istorinius įvykius ir visuomeninio gyvenimo reiškinius nuo kovų su kryžiuočiais laikų iki 20 a. antros pusės. Senosioms, klasikinėms, šio žanro dainoms būdinga apibendrintas pasakojimas, dažniausiai nesusijęs su konkrečiais istoriniais faktais. Pagrindinės temos - išvykimas į karą, žiniõs apie kario žūtį perdavimas namiškiams, žuvusiojo gedėjimas. Vėlesnėse minima daugiau konkrečių istorinių įvykių. Joms būdingesnis realistinis mūšių, kareivių buities vaizdavimas, yra natūralistinių detalių. Vėlyviausiomis karinėmis istorinėmis dainomis laikomos 20 a.
Lietuvių liaudies vaišių dainos buvo dainuojamos įvairiomis progomis - per darbų pabaigtuves, kalendorines bei šeimos šventes, kaimynų suėjimus.
Baladėse vaizduojami nekasdieniški, tragiški įvykiai: priešiški šeimos narių (vyro ir žmonos, tėvo ir dukters, marčios ir anytos, brolio ir sesers) santykiai, įvairios šeimos nelaimės, tragiškai pasibaigę mylimųjų konfliktai, dramatiškas kario gyvenimas. Jose linkstama išryškinti gyvenimo reiškinių kraštutinumus, iškelti moralines normas; būdinga lyriškumas. Dauguma baladžių siužetų yra tarptautiniai.
Talalinėms - trumpoms, lengvo ritmo, nesudėtingos melodijos, improvizacinio pobūdžio dainoms, daugiausia kurtoms ir dainuotoms jaunimo, - būdinga komiškas turinys. Šiais kūriniais su lengva pajuoka ar ironija vertinami aplinkos reiškiniai ir žmonės. Talalinės neturi ryškesnio siužeto, jų tematika gana įvairi, aprėpianti buities detales, dorovės reiškinius, visuomeninius ir intymius dalykus. Gausią grupę sudaro obsceniškos talalinės, kuriose gausu atvirų intymaus gyvenimo detalių, būdinga suvulgarinta kalba.
Lietuvių liaudies humoristinės dainos išsiskiria pabrėžtu komizmu. Jose vaizduojant bet kuriuos reiškinius ar įvykius sudaromos juokingos situacijos, išryškinami komiški jų bruožai. Humoristinių dainų tematika įvairi: apdainuojami vyro ir žmonos santykiai, jaunimo meilės ir vedybiniai rūpesčiai, žmonių ydos, elgsena, išvaizda.
Romansai įsitvirtino 19 a. antroje pusėje-20 amžiuje. Tai liaudies ar individualios kūrybos lyrinės dainos, jų atsiradimas siejamas su didėjančia miesto kultūros įtaka. Romanso pagrindinė tema - laiminga arba nelaiminga meilė - konkretizuojama apdainuojant įsimylėjėlių svajones, susitikimus, ilgesį, išsiskyrimą, meilės kančias, išdavystę. Gausią grupę sudaro vadinamieji žiaurieji romansai. Tai siužetinės dainos, turiniu artimos baladėms.
Literatūrinėmis dainomis laikomi poetų kūriniai, kurie, pritaikius melodiją, ima gyvuoti kaip liaudies dainos. Literatūrinėmis dainomis virto kai kurie 19-20 a. lietuvių originaliosios poezijos kūriniai ir kitų tautų poetų vertimai.
Lietuvių liaudies didaktinės dainos sietinos su 19 a.-20 a. pradžios didaktinio turinio literatūra. Jos išsiskiria tiesmuku pamokslavimu, pamokomu turiniu, ironija, griežtu požiūriu į žmonių dorą, etines vertybes, siekiu įvertinti kultūros ir socialinės tikrovės reiškinius.
Lietuvių liaudies dainų apie gamtą tiesioginis vaizdavimo objektas - gamta ir jos grožio keliami jausmai. Peizažo, žmonių buities ir ūkinės veiklos tam tikrų situacijų, gyvūnijos ir augalijos gyvenimo apdainavimus tiesiogiai veikė individuali poetinė kūryba. Kai kurių dainų siužetų ir atskirų motyvų atitikmenų ištakos yra lietuvių senojoje raštijoje, pasakojamojoje tautosakoje, t. p.
Lietuvių liaudies žaidimų, šokių, ratelių dainos išsiskiria teksto, melodijos ir judesio (apie tai lietuvių liaudies choreografija) sinkretiškumu. Jų tematika įvairi: apdainuojama jaunimo santykiai, buitis, ūkinė veikla, gamtos pasaulis. Dalis šių dainų temiškai ir funkciškai artimai susijusios su kitais dainų (kalendorinių apeigų, darbo, vestuvių, karinių istorinių) žanrais, o kartais įsiterpia į šių žanrų dainas. Kai kurios šių dainų turi talalinių, lyrinių ir humoristinių dainų bruožų.
Sutartinės - archajiško dainuojamosios tautosakos stiliaus dainų grupė, pasižyminti savitomis poetinėmis ir muzikinėmis raiškos priemonėmis. Pagal atlikimo būdą skiriamos vokalinės ir instrumentinės (ragais, skudučiais, kanklėmis atliekamos) sutartinės. Tai polifoninės sandaros kūriniai: atliekant sutartinę skamba du skirtingi tekstai arba melodijos. Skiriami trys pagrindiniai vokalinių sutartinių dainavimo būdai: dvejinės, trejinės, keturinės. Pagal paskirtį ir tematiką vokalinės sutartinės yra įvairių žanrinių grupių: darbo, kalendorinės, vestuvių, karinės istorinės, šeimos ir kitos. Sutartinių tematika artima ištisinėms dainoms, bet nuo jų skiriasi specifiniais priedainiais ir garsažodžiais, gausiomis stereotipinės grandininės posmų konstrukcijomis, teksto fragmentiškumu, kalbos lakoniškumu, kartojimais. Sutartinėms būdinga sinkretizmas (muzikos, žodžio ir judesio ryšys); daugiausia dainuotos Šiaurės rytų Aukštaitijoje, 20 a.
Šaltiniai
- Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva Aukštaičių dainos. Vilnius : Lietuvos muzikos akademija, 1998. 303 p. 1 CD.
- Paukščių pamėgdžiojimai (1-10) ; Kalendorinių apeigų dainos (11) ; Darbo dainos (12-37) ; Jaunimo ir meilės dainos (38-40) - 2 CD.
- Vestuvinės dainos (41-64) - 3 CD. LT[...]
žymės: #Vaikiska
Panašus:
- Vaikas Nemiega Pietų Miego Darželyje? Efektyvūs Patarimai Tėvams ir Pedagogams
- Kaip Greitai Nuraminti Kūdikį Prieš Pietų Miegą: Efektyvūs Patarimai ir Gudrybės
- Vaikas Nemiega Pietų Miego? Atraskite Pagrindines Priežastis Ir Efektyvius Sprendimus!
- Šokiruojanti Tiesa apie Parazitus Vaikų Dainelėse: Utėlės, Viduriavimas ir Dantų Griežimas, Kurie Išbando Draugystę!
- Neįtikėtina tiesa apie pilvo pūtimą nėštumo metu – sužinokite, kaip greitai palengvinti simptomus!