Žiemą žmogaus imunitetas patiria nemažai išbandymų. Temperatūros svyravimai, vėsus, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, mažesnis saulės šviesos kiekis bei fizinio aktyvumo stoka - dirgikliai, silpninantys imuninę organizmo apsaugą. Dėl to labiausiai kenčia vaikai, kurių imuninė sistema vis dar vystosi ir mokosi reaguoti į įvairius mikroorganizmus.
Kodėl mineralai svarbūs augančiam organizmui?
Mineralai, arba kitaip, mineralinės medžiagos, yra tiek gamtoje, tiek žmogaus organizme randamos neorganinės medžiagos. Žmogaus organizmui reikia apie dvidešimt skirtingų mineralų, kad jis tinkamai funkcionuotų. Kai kalbame apie mineralus žmogaus kūno kontekste, paprastai kalbame apie žmogui reikiamus mineralus, kurie atlieka lemiamą vaidmenį įvairiose fiziologinėse funkcijose. Šie mineralai yra neorganiniai elementai, kurių organizmui reikia santykinai nedideliais, bet tiksliais kiekiais sveikatai palaikyti ir gyvybinėms funkcijoms atlikti.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad augančiam organizmui reikia gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tad svarbu įvairi, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu šviežių daržovių, vaisių, grūdų, baltymų šaltinių ir sveikų riebalų.
Makroelementai ir mikroelementai
Makroelementai, taip pat žinomi kaip pagrindiniai mineralai, yra neorganiniai elementai, kurių organizmui reikia didesniais kiekiais, palyginti su mikroelementais. Makromineralų paprastai reikia daugiau nei 100 mg per parą. Tokios mineralinės medžiagos yra kalcis, fosforas, magnis, siela, natris ir kalis. Jie yra būtini įvairiems fiziologiniams procesams žmogaus organizme atlikti, ypač homeostazei ir medžiagų apykaitai, kartu su gerai žinoma jų svarba tinkamam organų funkcionavimui ir bendram geram mūsų kūno vystymuisi bei augimui.
Mikroelementai - tai tie mitybiniai mineralai, kurie yra reikalingi itin mažais kiekiais. Tačiau jie vis tiek atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose fiziologiniuose procesuose. Mikroelementai būtini tinkamam fermentų, hormonų ir kitų biocheminių reakcijų veikimui: kūnui augti, bręsti, vystytis, atsinaujinti ir pan. Vieni mikroelementai yra metalai (pvz., geležis, varis, kobaltas, manganas, cinkas, magnis, kalis), kiti nemetalai (pvz., jodas, boras).
Visos mineralinės medžiagos gaunamos su maistu, iš įvairių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai, riešutai, sėklos, pieno produktai ir mėsa. Taip pat, mineralų turi ir vanduo, ypač mineralinis.
Pagrindiniai mineralai ir jų poveikis
- Kalcis: Tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai. Kalcis - pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Šis mineralas yra kraujo sudėtinė dalis ir dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis.
- Magnis: Mažina dirglumą, nemigą, galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, padeda sergantiems kepenų ir tulžies latakų ligomis.
- Geležis: Vienas svarbiausių elementų, padedančių susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams) bei daugumai fermentų. Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms.
- Cinkas: Yra DNR statybinė medžiaga. Jis yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda formuotis skeletui.
- Jodas: Būtinas normaliai skydliaukės veiklai. Jis reguliuoja organizmo išskiriamos energijos kiekį, o skatindamas medžiagų apykaitą, padeda skaidyti riebalus. Normali skydliaukės veikla lemia protinės veiklos intensyvumą, plaukų, odos ir dantų būklę.
- Kalis: Reikalingas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Tai vienas svarbiausių kraujo spaudimą reguliuojančių mineralų.
- Fosforas: Tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai.
Mineralų šaltiniai
- Kalcis: Pieno produktai, žalios lapinės daržovės.
- Magnis: Riešutai ir sėklos (migdolai, anakardžiai, moliūgų sėklos), žalios lapinės daržovės (špinatai, kalė kopūstas ir kiti), viso grūdo produktai, žuvis, avokadai, juodas šokoladas.
- Geležis: Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai.
- Cinkas: Mėsa, jūros gėrybės, riešutai ir sėklos (moliūgų, saulėgrąžų, anakardžių), lęšiai, avinžirniai, viso grūdo produktai, pieno produktai (sūriai, pienas, jogurtas).
- Jodas: Jūros gėrybės, jūros kopūstai, pieno produktai (sūriai, jogurtas), kiaušiniai, joduota druska.
- Kalis: Bananai, apelsinai, avokadai, bulvės (ypač virtos ar keptos su luobele), saldžiosios bulvės, ankštiniai augalai, pilno grūdo produktai, džiovinti vaisiai.
- Natris: Pagrindinis šaltinis - valgomoji druska.
Vitaminai ir mineralai - svarbūs augimui ir vystymuisi
Vitaminai ir mineralai labai svarbūs jūsų vaiko augimui ir vystymuisi, nes užtikrina, kad jis turėtų energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų jo aktyviam gyvenimo būdui.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad nors vaikai jau gimsta turėdami tam tikrą imuninę apsaugą, specifinis, įgytas imunitetas įvairiems užkratams vystosi jiems augant, todėl pasirūpinti mažųjų organizmo apsauga yra ypač svarbu.
Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas.
Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką.
Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymuisi, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.
Pieno produktų nauda
Nors diskusijų apie pieno naudą žmogaus organizmui apstu, visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad reguliariai vartoti pieną ir jo produktus žmogui yra naudinga. Pagrindinė priežastis, kodėl pienas laikomas itin naudingu žmogaus organizmui, yra jame esantys baltymai.
Profesorius R. Stukas atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse reglamentuotas rekomendacijas, pienas ir jo gaminiai yra vertinami kaip kasdienei žmogaus mitybai tinkami produktai. Pieno baltymai laikomi absoliučiai visaverčiais, nes jų sudėtyje yra visos 20 žmogui gyvybiškai reikalingų aminorūgščių, tarp kurių ir tos nepakeičiamosios, kurių pats žmogaus organizmas nesintetina.
Ne ką mažiau svarbūs ir piene bei jo produktuose aptinkami riebalai, kurie - taip pat specifiniai. Mitybiniu-biologiniu požiūriu, piene esantys riebalai žmogui taip pat labai vertingi, nes turi ypač didelę maistinę ir biologinę vertę. Dėl savo skysto pavidalo jie nesunkiai įsisavinami, be to, juose ypač lengvai tirpsta žmogui būtini vitaminai A ir D.
Taip pat, pasak profesoriaus, pienas vertinamas kaip itin svarbus ir gausus mineralinių medžiagų šaltinis, tarp kurių - kaulams būtinas kalcis, fosforas, kalis ir kiti.
Vis dėlto pienas - reikšminga subalansuotos mitybos dalis, kas aiškiai pažymima kiekvienoje mitybos piramidėje. Todėl vaikams jo atsigerti rekomenduojama jau nuo vienerių metų, tiesa, tik iki pusės litro per dieną. Nuo trejų metų amžiaus galima ir daugiau. Tuo tarpu suaugusiems skanauti pieno ar jo gaminių gana kartą per dieną, tačiau galima ir daugiau - tiek, kiek norisi.
Saikingas ir teisingas vitaminų vartojimas
Neretai tėvus, ieškančius būdų sustiprinti atžalų sveikatą ir imunitetą, konsultuojanti vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina prieš nusprendžiant vaiko mitybą papildyti vitaminais ir mineralais, nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas D ar omega-3, naudingi vaiko organizmui, kai vartojami reguliariai, tačiau kiti - turėtų būti vartojami ciklais arba pagal poreikį, o per didelės jų dozės gali turėti ir šalutinių poveikių.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikams netinka suaugusiems skirti maisto papildai, mažiesiems reikalingi pagal amžiaus grupę pritaikyti vitaminai ir mineralai.
Kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti.
Besižvalgantiems lengvesnių būdų praturtinti atžalų mitybą, multivitaminai gali būti geras pasirinkimas, nes vaikas gauna nedideles įvairių maistinių medžiagų dozes vienu metu. Tačiau, jei žinote, kokių vitamino atžalai trūksta, patarčiau rinktis atskirų maistinių medžiagų maisto papildus, taip užtikrinant, kad vaikas gaus didžiausią galimą naudą.
Sveikai ir įvairiai besimaitinantis vaikas dažniausiai visas reikalingas medžiagas gauna su maistu. Tokiu atveju vitaminų kompleksai gali būti pertekliniai. Visada geriau medžiagas gauti natūraliai su maistu, nes tada jos įsisavinamos efektyviau.
Jei nusprendėte, kad vaikui reikia maisto papildų, svarbu juos parinkti atsakingai. Specialistas įvertins vaiko sveikatą, amžių, mitybą ir patars, kokių medžiagų gali trūkti bei kokius papildus verta vartoti.
Duodant vaikui maisto papildų, svarbu stebėti jo savijautą. Atminkite, kad papildai nėra stebuklas. Jie geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba.
Panašus:
- Motinos Pieno Kiekis Naujagimiui Pagal Amžių: Tikslūs Normatyvai ir Patarimai
- Kaip Lengvai Sužinoti, Ar Kūdikiui Užtenka Pieno Po Maitinimo – Patikrinti Tėvams!
- Sužinokite, Ar Jūsų Kūdikis Gaukia Pakankamai Motinos Pieno – Svarbiausi Požymiai ir Ekspertų Patarimai
- Karvės pienas kūdikiams: pavojai ar mitai? Sužinokite tiesą dabar!
- Vaikų Akių Tikrinimas: Kada Geriausia Pradėti Rūpintis Vaiko Regėjimu?
- Efektyvūs būdai numesti svorio po gimdymo: svarbiausi patarimai ir paslaptys