Nėštumas - ypatingas etapas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų iššūkių. Vienas svarbiausių aspektų šiuo laikotarpiu - tinkama mityba, kuri tiesiogiai veikia tiek būsimos mamos, tiek kūdikio sveikatą. Tinkamai pasirinkti maisto produktai gali padėti įveikti nėštumo metu pasireiškiančius simptomus, o po gimdymo - greičiau atgauti jėgas ir pasirūpinti kūdikio gerove. Tad kokiems produktams reikėtų teikti prioritetą, o kokių vengti?
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Pasak K., nėščios moters organizme vyksta daug pokyčių, kuriems reikia papildomos energijos. Vaisius gauna maisto medžiagų iš moters kraujo, todėl svarbu, kad nėščiosios mityba patenkintų visus vaisiaus poreikius. Dėl nesubalsuotos mitybos gali atsirasti tam tikrų maisto medžiagų stoka, todėl gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, taip pat didėja rizika, kad gims mažo svorio naujagimis. Mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu, reikalauja ypatingo dėmesio, todėl būtina užtikrinti, kad gaunamas reikiamas kiekis energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaisiaus organizmas, reaguodamas į nepakankamą gaunamų maisto medžiagų kiekį prisitaiko. Tačiau po gimimo padidėjęs maisto suvartojimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sistemų ligų rizikai ankstyvoje vaikystėje ir paauglystės laikotarpiu. Todėl didėja rizika jau suaugusiam susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga. Blogi mitybos įpročiai nėštumo metu labai padidina riziką atsirasti gestaciniam diabetui, per dideliam nėščiųjų svorio priaugiui ir makrosomijai (per didelis kūdikio svoris t.y.
Anemijos profilaktikai patartina dažniau valgyti maisto produktus, kuriuose gausu geležies. Ji svarbi vaisiaus vystymuisi, padeda išvengti anemijos bei stiprina imuninę sistemą. Geležies poreikis nėštumo metu netolygus, pirmąjį̨ trimestrą jis būna minimalus. Geležies absorbcija didėja augant nėštumui. Esant anemijai, vaisius gauna per mažai deguonies, kuris reikalingas augimui, todėl gimsta mažesnio svorio. Todėl labai svarbu į savo mitybos racioną įtraukti produktų, kurie turi daug geležies: valgykite petražoles, špinatus, obuolius, moliūgus, pilno grūdo duoną, grikius, riešutus, liesą jautieną, žuvį, džiovintus baravykus, ispaniškojo šalavijo sėklas, kviečių želmenis.
Mitybos Reikalavimai Žindymo Metu
Žindanti mama turi žinoti, kad jos maisto davinio paros kaloražas šiuo laikotarpiu padidėja ir nereikėtų to bijoti. Nėštumo metu kalorijų poreikis padidėja tik 200-450 kcal, tačiau žindymo metu energijos poreikis išauga, todėl rekomenduojama per parą iš maisto papildomai gauti 476-500 kcal. Apskritai, žindančiai mamai nereikėtų laikytis jokių dietų. Moterys turėtų atsisakyti tik tų produktų, kuriems yra alergiškos ir tų, kurių netoleruodavo iki nėštumo. Žindant vaiką reikia valgyti dažniau, bet nedidelėmis porcijomis. Svarbu laikytis mitybos režimo ir kasdien valgyti kuo įvairesnį, sezonišką bei kokybišką maistą, kurį reikėtų gamintis namuose.
Ko Vengti Nėštumo Ir Žindymo Metu
Negalimi sūrūs, aštrūs, riebūs bei rūkyti maisto gaminiai. Nėščia ar žindanti mama turi atsisakyti maisto iš viešųjų maitinimosi įstaigų, nereikėtų maitintis ir pusfabrikačiais, nes maistas turi būti šviežias ir pagamintas iš kokybiškų produktų. Svarbu žinoti, kad nereikėtų maisto antrą kartą šildyti. Patariama vengti daug sočiųjų riebalų turinčių produktų, pavyzdžiui, sviesto, riebios mėsos, grietinėlės, palmių, kokosų aliejaus ir t.t. Vartoti retai bei ribotai reikėtų ir cukrų, saldainius, saldintus gėrimus. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Taip pat patariama vengti pelėsinio, fetos sūrio ir kitų nepasterizuoto pieno gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio, stiprios kavos. Nerekomenduojama ne tik kava, bet ir kofeino turintys gėrimai. Didesnis kofeino kiekis didina savaiminio persileidimo riziką, o jei žindanti mama vartoja kofeino turinčius produktus, jo gauna ir žindomas kūdikis, kuris dėl to gali būti dirglesnis.
Vaisiai Ir Daržovės Nėštumo Metu
Pasak specialistės, itin svarbų vaidmenį nėščiųjų ir pagimdžiusiųjų mityboje vaidina daržovės ir vaisiai. Asmuo kasdien turėtų suvartoti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Daržoves būtina valgyti kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant, o vaisių ar uogų užtenka kartą į dieną. Tiesa, K. Šlekienė priduria, kad toli gražu ne visos suvartoja reikiamą kiekį vaisių ir daržovių.
Šiais laikais galime rasti daug produktų-pagalbininkų, padedančių suvartoti reikiamą kiekį vaisių ir daržovių. Vieni tokių - šaltyje džiovintų vaisių, uogų ir daržovių miltelių mišiniai „fruttbery“. Jie gali padėti lengviau užtikrinti kasdienį rekomenduojamą vaisių ir daržovių suvartojimą bei tuo pačiu padidinti jų įvairovę. Džiovinimo šalčiu procesas užtikrina mikrobiologinį produkto saugumą, nenaudojant cheminių priedų, konservantų, pridėtinio cukraus. Šiems mišiniams naudojami vaisiai ir daržovės yra nuskinami idealios būklės bei iškart išdžiovinami šaltyje. Vadinasi, tokie vaisiai ir daržovės nepraranda maistinių medžiagų, priešingai nei tie, kurie dar tik keliauja link pardavimo vietų. Liofilizuoti produktai taip pat žymiai geriau išsaugo vitaminus, karotinus bei antioksidantus.
Dažnos Mitybos Klaidos
Kalbėdama apie dažniausiai besilaukančių ar jau pagimdžiusių moterų daromas klaidas mityboje, K. įvardija, kad viena dažniausių klaidų yra įvairių dietų laikymasis. Pavyzdžiui, tiek veganinė, tiek vegetarinė mityba nėštumo metu yra galima tik tuo atveju, jei vartojami maisto papildai ir konsultuojamasi su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau griežta veganiška dieta, kurioje yra tik augaliniai produktai, kelia didelę riziką motinos ir vaisiaus sveikatai, ypač vaiko nervų sistemos vystymuisi. Specialistė priduria, kad savo darbe dažnai pastebi, jog nėščiosios valgo per mažai daržovių, vaisių, neskiria pirmenybės ekologiškiems produktams, užkandžiauja pusfabrikačiais, turinčiais daug transriebalų. Kaip dažną klaidą specialistė įvardija ir per mažą skysčių suvartojimą.
Šlekienės teigimu, dėl hormoninių pokyčių nėščiosioms sulėtėja žarnyno motorika, o kartu ir virškinimo procesai, todėl daugeliui ima kauptis dujos, pučia pilvą. Manoma, kad pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas būdingas 16-39 proc. nėščiųjų. Kasdieniniame nėščiosios ar žindančios mamos maitinimosi racione turėtų būti įtrauktas pakankamas kiekis skaidulų. Skaidulinių medžiagų reikia suvartoti apie 25-30 gramų per parą, kartu išgeriant ir reikiamą kiekį skysčių. Jeigu su maistu suvartoti pakankamo kiekio skaidulų nepavyksta, rekomenduojama pasitelkti specialius skaidulų mišinius „fruttberry +fiber“. Juose yra ypač gerai subalansuotas tirpių ir netirpių skaidulų kiekis: tirpių skaidulų - 54,5 proc., o netirpių - 34,1 proc.
Dažnai gimus vaikui mamos pamiršta save, nesilaiko mitybos režimo. Tad noriu palinkėti visoms labiau mylėti save, rinktis kokybiškus maisto produktus, valgyti šviežią bei sezonišką maistą, taip pat visada stengtis jį gaminti namuose. Rekomenduoju į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau spalvų. Kiekviena mama turi sau užduoti klausimą, ar per dieną suvalgo bent 13-16 spalvų iš skirtingų maisto produktų? Čia gali padėti mityba vaivorykštės principu, kai per parą turime suvalgyti įvairiausių spalvų maisto produktų. Reikėtų prisiminti, kad kuo lėkštės turinys įvairesnis ir spalvingesnis, tuo mityba yra sveikesnė. Kasdien įtraukite į savo mitybą vis kitą vaisių. Tas pats ir su kruopomis - nepamirškite, kad egzistuoja ne vien tik ryžiai ir grikiai, yra ir bolivinė balanda, lęšiai, avinžirniai, burnočio kruopos, pupelės. Lygiai tas pats ir su daržovėmis - neapsiribokite tik agurkais, pomidorais ar salotomis. Įtraukite ir rečiau vartojamas daržoves - išbandykite pankolį, salierus, smidrus, žiedinį kopūstą, batatus, ridikus. Ir žinoma, valgykite prie stalo, lėtai, neskubant, gerai sukramtant maistą bei mėgaukitės kiekvienu kąsniu, valgant neužsiimkite pašaline veikla.
Imuninės Sistemos Stiprinimas
Mityba ankstyvuoju gyvenimo etapu gali įtakoti imuninės sistemos formavimąsi daugeliui metų į priekį. Jei imuninė sistema veikia gerai, yra mažesnė tikimybė, kad jūsų mažylis bus alergiškas. Nustatyta ir įrodyta, kad vitaminai A ir D padeda palaikyti imuninės sistemos funkciją. Cinkas ir geležis yra taip pat svarbūs imunitetui. Jei trūks cinko, gali sutrikti imuninė reakcija, o dėl geležies trūkumo imunitetas bendrai susilpnėja. Stiprinant žarnyno mikrobiotą sustiprinama ir imuninė sistema. Mitybą svarbu papildyti ne tik probiotikais, bet ir prebiotikais. Jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų. Prebiotikų yra įvairiuose produktuose: bananuose, cikorijose, svogūnuose, pomidoruose ir net česnakuose. Kai kurie pieno mišiniai kūdikiams ir pieno gėrimai vaikams taip pat yra papildyti prebiotikais.
Kalbant apie mitybą, ypač apie vaiko mitybą, kartais pernelyg įsileidžiama į smulkmenas. Geriausia, ką galima padaryti norint stiprinti vaiko imunitetą - kreipti dėmesį ne į atskiras maisto medžiagas, bet įvertinti bendrą jo mitybą. Todėl labai svarbu, kad kasdien maitintume vaiką įvairiais maisto produktais, pasirinkdami produktus iš skirtingų maisto grupių. Kuo įvairiau, tuo geriau - net jei po labai nedaug. Vaikui reikia duoti daug įvairių spalvų vaisių ir daržovių, nepamiršti ankštinių augalų ir, jei galima, lęšių. Įtraukite į mitybą duonos gaminius bei grūdus, stenkitės rinktis visų grūdo dalių produktus, taip pat gaminkite patiekalus iš ryžių, makaronų, kuskusą ir bolivines balandas. Rekomenduojame rinktis kokybišką mėsą bei nepamiršti pieno produktų.
Nors ir padarysite viską, kad tik jūsų mažylio mityba būtų „ideali“, jis vis tiek gali būti išrankus - kai kada norės valgyti, o kartais nenorės. Kartais sakys, kad jam neskanu, kai kada jį pykins. Jei mažylis valgo nedaug, bet norite pasirūpinti, kad jis gautų pakankamai maisto medžiagų, tokiu atveju puikiai tiks tolesnio maitinimo pieno mišinys „Aptamil 2”. Kad galėtumėte įtraukti daugiau visaverčių maisto produktų į savo vaiko mitybą, kai kada pamėginkite kartu su šeima paeksperimentuoti. Paprašykite vaiko pagalbos išsirinkti ir paruošti patiekalą, kurį jis valgys. Pavyzdžiui, kartu paruoškite picą arba suktinukus, kad mažylis pats galėtų pasirinkti, ką į juos įdėti. Galite kartu pasipjaustyti šviežius vaisius bei daržoves - pavyzdžiui, iš ryto paruošti morkas, agurkus ir obuolius bei užkandžiauti jais visą dieną.
Pica Sutrikimas Nėštumo Metu
Pica sutrikimas reiškia norą valgyti ne maistinius daiktus, pavyzdžiui, popierių, smėlį ar kreidą. Ši būklė dažnai pastebima vaikystėje ar nėštumo metu, tačiau gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Vis dar nėra vieno universalaus gydymo būdo, tačiau kai kuriems žmonėms šis įprotis laikui bėgant išnyksta savaime.
Gydymo Galimybės
Pica nėra gydoma vaistais, tačiau kai kurie žmonės, ypač vaikai, gali su laiku išaugti iš šio įpročio. Jeigu pica atsiranda nėštumo metu, dažniausiai ši būsena praeina gimus vaikui. Kartais problema kyla dėl tam tikrų medžiagų ar vitaminų trūkumo - kai šios naudingos medžiagos papildomos, noras valgyti neįprastus dalykus gali sumažėti arba visai išnykti.
Gydymas grindžiamas terapinėmis priemonėmis. Dažniausiai pasitelkiami šie metodai:
- Averzinė terapija. Jos metu žmogus mokomas vengti ne maistinių objektų, supažindinant su nemalonia pasekme, o tinkamas elgesys skatinamas teigiamu įvertinimu ar apdovanojimu.
- Elgesio terapija. Ši terapija padeda keisti įprastus elgesio modelius, skatinant sveikus įgūdžius bei konfliktų valdymo strategijas.
- Diferencijuotas pastiprinimas. Šis metodas padeda nukreipti dėmesį nuo nepageidaujamo elgesio ir skatina dalyvauti kitose veiklose bei užsiėmimuose.
Jei nė vienas iš terapijos būdų nepadeda, dažnai rekomenduojama kuo labiau apriboti prieigą prie ne maistinių objektų.
Galimos Komplikacijos
Pica gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Renkantis ir vartojant ne maistinius produktus, padidėja rizika patirti šias komplikacijas:
- Švino apsinuodijimas. Kai kurie daiktai, tokie kaip dažų gabaliukai, gali turėti švino ar kitų toksinių medžiagų, kurios ypač pavojingos vaikams.
- Mitybos sutrikimai. Nepilnavertė mityba ar nesugebėjimas gauti reikalingų maisto medžiagų gali sukelti augimo bei sveikatos problemų.
- Virškinamojo trakto užsikimšimas. Kieti ar nevirškinami daiktai, pvz., akmenėliai ar metaliniai objektai, gali sukelti žarnyno nepraeinamumą.
- Infekcijos. Bakterijos ar parazitai, patekę į organizmą kartu su ne maistiniais daiktais, gali sukelti pavojingas infekcijas.
- Burnos ir dantų sužalojimai. Kramtant kietus objektus galima pažeisti dantis ar burnos gleivinę.
Gyvenimas Su Pica
Pica dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir dažnai trunka tik kelis mėnesius, tačiau kai kuriems gali užsitęsti daugiau metų. Ši būklė sudėtingiau valdoma, jei žmogus turi raidos sutrikimų, todėl svarbu stebėti galimas komplikacijas.
Norint lengviau valdyti pica, svarbu prisiminti šiuos patarimus:
- Bendraukite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu - kuo anksčiau būklė aptariama, tuo lengviau ją stebėti bei valdyti.
- Reguliariai lankykitės paskirtose konsultacijose. Jei terapijos metu įpročiai atsinaujina, svarbu informuoti specialistą, kad būtų atnaujintas gydymo planas.
- Stenkitės kuo mažiau laikyti ne maistinių objektų lengvai pasiekiamoje vietoje - ribotas prieinamumas padeda sumažinti pagundą.
- Pastebėjus galimus komplikacijų požymius ar sveikatos pokyčius, nedelskite kreiptis į gydytoją.
Vaikų Auginimas Su Pica
Vaiką, linkusį valgyti neįprastus daiktus, prižiūrėti gali būti sudėtinga. Mokytojai, tėvai ar kiti suaugusieji turėtų žinoti apie šią problemą, kad galėtų laiku įsikišti, padėtų riboti prieigą prie norimų objektų.
Pasitarkite su vaiko gydytoju. Gydytojas gali paskirti tyrimus dėl galimų infekcijų, medžiagų trūkumų ar žarnų nepraeinamumo.
- Informuokite vaiko odontologą, nes ne maistiniai daiktai gali pakenkti dantims.
- Jeigu žinote, kad jūsų vaikui patinka konkretus ne maistinis objektas, jį stenkitės laikyti nepasiekiamoje vietoje ar iš viso pašalinti iš namų aplinkos.
- Siūlykite kuo daugiau veiklų, kurios užimtų vaiko rankas arba leistų jam susikoncentruoti į kitas užduotis - tai padeda mažinti norą valgyti ne maistinius daiktus.
- Mokykite vaiką, kas yra tinkamas maistas, o kas - ne. Aiškus skirtumų supratimas padeda formuoti teisingus įpročius.
- Jei reikia, kreipkitės į elgsenos specialistą, kuris padėtų rūpintis vaiku ir lengviau kontroliuoti picos pasireiškimus.
Picos Prevencija
Nėra vieno aiškaus būdo picai užkirsti kelią. Tačiau atidžiai stebint vaikų įpročius ir skatinant sveiką mitybą, galima sumažinti riziką, kad problema peraugs į rimtus sveikatos sutrikimus.
Skaidulos Nėštumo Metu
Nėštumas yra lemiamas laikas moters gyvenime, todėl svarbu priimti pagrįstus sprendimus, ką valgyti. TAIP! Skaidulos yra būtinos norint palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Tai taip pat yra susijusi su sumažėjusia širdies ligų, nutukimo ir 2 tipo diabeto rizika. Nėštumo metu skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažina gestacinio diabeto riziką.
Nėščioms moterims rekomenduojama suvartoti apie 28 gramus skaidulų per dieną. Tai galima lengvai pasiekti valgant maistą, kuriame gausu skaidulų, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus ir ankštinius augalus. Nors ląsteliena yra svarbi maistinė medžiaga nėštumo metu, svarbu nepamiršti, kad jų suvartojama per daug. Per didelis skaidulų suvartojimas gali sutrikdyti kitų būtinų maistinių medžiagų, tokių kaip geležis ir kalcis, pasisavinimą. Apibendrinant, ląsteliena yra svarbi maistinė medžiaga nėštumo metu ir gali būti saugiai vartojama laikantis subalansuotos mitybos. Svarbu laikytis rekomenduojamos paros normos ir nėštumo metu rinktis daug skaidulų turintį maistą, kuriame gausu ir kitų būtinų maistinių medžiagų.
Ką dar svarbu žinoti apie mitybą nėštumo metu?
Ingrida Kravčenkienė teigia, kad didelę įtaką mūsų maisto pasirinkimui daro tradicijos, kultūra, aplinka, šeimos įpročiai, pajamos ir reklama. Kiekvieno žmogaus individualūs pomėgiai dažnai be anksčiau paminėtų, būna nulemti asmeninių mitybos įpročių ir savitų poreikių, kuriuos savo ruožtu lemia genetiniai faktoriai, mamos maisto pasirinkimas nėštumo metu, individualios medžiagų apykaitos subtilybės ir net kiekvieno iš mūsų mikrobiomas.
Mikrobiomas - tai mikroorganizmų (pirmuonių, grybelių, bakterijų, virusų ) gyvenančių mūsų kūne ir ant jo paviršiaus visuma, kurie lydi žmogų nuo užuomazgos iki mirties. Ne taip seniai naujų genetinių technologijų dėka buvo suskaičiuotos visos žmogaus ląstelės. Išaiškėjo, kad vidutinis žmogaus organizmas susideda iš 30 trilijonų žmogiškųjų ląstelių ir 39 trilijonų mikrobų ląstelių. Kitaip tariant, kiekvieno iš mūsų kūnas tik apie 45 % priklauso mums. Didžiąją daugumą mūsų kūno ląstelių, apie 25 trilijonus, sudaro eritrocitai , raudonieji kraujo kūneliai. Eritrocitai kasdien atsigamina ir žūsta milžinišku tempu: kas sekundę mūsų kūne pasigamina apie tris milijonus eritrocitų, pilnai visi jie atsinaujina kas 120 dienų. Pagalvokime, kaip lengva sutrikdyti šį nuostabų mechanizmą, pavyzdžiui apsinuodijus, ar užvalgius kokio nors netinkamo maisto. Bet dar nuostabiau, kad 55% mūsų organizmo ląstelių priklauso mikrobams. Didžioji dalis kūno mikrobų gyvena storajame žarnyne, ypač akloje žarnoje, bet jų yra visur: burnoje, ant odos, kūno ertmėse. Bendra žmogaus kūno mikrobiota sveria apie pusantro kilogramo, panašiai, kaip ir mūsų smegenys. Nustatyta, kad mūsų mūsų maisto pasirinkimą, mūsų savijautą, nuotaiką, polinkį tukti, sveikatos būklę ir ligas didžiąją dalimi nulemia mikrobų balansas. Nuo žmogaus mikrobiotos sudėties priklauso ne tik žmogaus polinkis sirgti infekcinėmis ligomis, bet ir polinkis susirgti autoimuninėmis ligomis, diabetu, autoimuniniu tiroiditu, krūties vėžiu ar polinkis į nutukimą. Būtent mūsų mikrobai nulemia mūsų kasdienį maisto pasirinkimą, kai kalbėdami su savimi mes deramės ką pasirinkti pietums: picą ar salotas, arba pusryčiams: košę ar kiaušinienę.
Aišku, kaip mąstančios būtybės, remdamiesi šiuolaikine mokslu pagrįsta informacija mes galime, jeigu tik norime perprogramuoti savo mikrobiotą, pakeisti jos sudėtį, sąmoningai pakeisti savo maitinimosi įpročius ir susirasti naujus skonius. Kiekvienas iš mūsų gali sąmoningai sustiprinti savo atsparumą įvairiems susirgimams. Net ir turėdami tam tikros ligos geną, mes galime ženkliai sumažinti susirgimo riziką, nuslopinę ligos geno pasireiškimą, „išjungdami“ jį. Žinodami savo šeimoje esančias ligas, atitinkamai reguliuodami mitybą ir gyvenimo būdą, galime pagerinti, ar atvirkščiai suniokoti savo sveikatą.
Vaistų Ir Papildų (Ne)Nauda
Itin reklamuojami papildai nėščiosioms nebūtinai suteiks reikalingų vitaminų ir mikroelementų, kurių galima gauti ir su maistu. Prieš įsigyjant papildų, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ir išsiaiškinti, kokių medžiagų trūksta organizme. Vis dėlto vienas pagrindinių elementų, kuris pirmąjį trimestrą svarbus visoms nėščiosioms, yra folio rūgštis. Tinkamam vaisiaus vystymuisi reikia 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną.
Vaistų vartojimas laukiantis turi būti nuolat prižiūrimas šeimos gydytojo arba akušerio ginekologo. Neretai moterys įsigyja įvairių vaistų, kurie yra leistini nėštumo metu. Nepaisant to, vaistų vartojimas neturi būti paremtas savigyda ir medikamentų pasirinkimas turi būti aptariamas su gydytoju. Pirmąjį trimestrą reikia vengti nebūtinų vaistų.
Sportas Nėštumo Metu
Laukimasis - ne priežastis nutraukti aktyvią sportinę veiklą, kuria moteris užsiėmė prieš nėštumą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į veiklos intensyvumą ir krūvį, savijautą po sporto bei nuolat konsultuotis tiek su šeimos gydytojų, tiek ir su sporto treneriu. Aktyvią veiklą rekomenduojama rinktis pagal tai, ar moteris sportavo anksčiau, ar nori pradėti sportuoti vos prasidėjus nėštumui.
Iki nėštumo nesportavusioms moterims rekomenduojama kūną prie sporto pratinti palaipsniui. Pirmąjį trimestrą geriau jaustis padės Kėgelio, kvėpavimo ar dubens dugno pratimai ir ilgi pasivaikščiojimai gryname ore. Nuo antrojo trimestro patartina rinktis specialiai nėščiosioms pritaikytas mankštas baseine ar sporto salėje. Jos tiks tiek mažiau sportavusioms, tiek ir visada mėgusioms aktyvų laisvalaikį. Pasak E.Žurman, reguliariai judėti ir palaikyti raumenų tonusą nėščiosioms yra būtina.
Itin intensyvios ar ekstremalios sporto šakos besilaukiančioms moterims nėra tinkamos. Užsiėmimai, kurių metu yra rizika nukristi ir susižeisti, pavojingos dėl didelės persileidimo tikimybės. Tarp tokių aktyvių veiklų priskiriamas važinėjimas dviračiu ar riedučiais, jojimas, šuoliai į aukštį arba į vandenį, kalnų slidinėjimas. Bėgimo treniruotės nerekomenduojamos nėščiosioms, kurios anksčiau reguliariai nebėgiojo.
Kelionės Planavimas Nėštumo Metu
Pirmasis ir trečiasis nėštumo trimestras - pats rizikingiausias, todėl keliauti šiuo laikotarpiu patartina tik pasikonsultavus su gydytoju. Vizito pas gydytoją metu svarbu aptarti kelionės trukmę, veiklas, kuriomis planuoja užsiimti nėščioji, ir pasitarti dėl reikalingų vakcinų. Taip pat rekomenduojama paklausti gydytojo, kur kreiptis dėl medicininės pagalbos svečioje šalyje.
Ruošiantis kelionei, svarbu atsižvelgti į nėštumo savaitę ir transporto priemonę. Tinkamiausias laikas keliauti - nuo 18 iki 24 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu pykinimas, vangumas ir silpnumas yra jaučiami mažiausiai, todėl tikėtina, kad kelionės nelydės vien tik nemalonūs pojūčiai. Jei įmanoma ir atstumas nėra itin didelis, nėščiosioms patartina vykti automobiliu. Keliaujant šia transporto priemone bus galima bet kada sustoti ir pailsėti, o prireikus lengvai pasiekti reikiamą pagalbą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Lengvas vaikiškos picos receptas: smagus ir paprastas gaminimas su vaikais!
- Charlie Pizza Vaikų Gimtadieniai: Nepamirštamos Šventės ir Tėvų Atsiliepimai!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Atskleista Horoskopų Suderinamumo Paslaptis Pagal Gimimo Datą – Sužinok, Kaip Tai Veikia!
- Neįtikėtina Donalda Meiželytė Gyvenimo Istorija: Faktai, Kurių Niekada Negirdėjote!