Turbūt kiekvienas žmogus pripažins, kad atsiradusi alergija, bėrimas ar raudonis veido srityje yra viena nemaloniausių problemų. Kūno srityje atsiradusias problemas galime paslėpti po rūbais, tačiau veido, deja, ne. Mūsų veidas pastebimas kiekvienam praeiviui, kolegai, draugui, todėl atsiradus problemai, reikėtų aiškintis jos priežastis ir nedelsiant pradėti gydymą. Viena dažniausių veido bėrimo priežasčių - tai perioralinis dermatitas ant veido.
Perioralinis dermatitas yra lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti veido odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1-2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną. Ši liga dažniausiai pasireiškia moterims, ypač jauniems suaugusiems. 20-40 metų amžiaus moterys bei vaikai - dažniausiai perioraliniu dermatitu serganti žmonių grupė. POD serga ir vaikai, ir suaugę, dažniau 16-45 m.
Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti psichologinį diskomfortą, sumažinti gyvenimo kokybę ir paveikti socialinį gyvenimą. Bėrimai gali tęstis ilgai, o išnykę po kurio laiko vėl kartotis. Tai sukelia didelį psichologinį diskomfortą dėl veido estetinio vaizdo.
Perioralinio dermatito priežastys
Tiksli ligos priežastis iki šiol pilnai neišaiškinta. Pagrindinės perioralinio dermatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su keliomis faktorių grupėmis. Manoma, kad ligos atsiradimui didelę reikšmę turi netinkamas ar per dažnas kosmetinių drėkinamųjų kremų naudojimas, floruota dantų pasta, UV spinduliai ar hormoninių preparatų vartojimas.
Dažniausiai oda apie burną (“perioraliai”) parausta, joje galima matyti daugybinės kelių milimetrų dydžio raudonos spalvos papules, mazgelius ar pūlinėlius. Bėrimo elementai gali susilieti ir išplisti į skruostų ar vokų odą. Taip pat būdingi bėrimai po akimis, ant kaktos ir smakro. Iš pradžių atsiranda pavienių ar susigrupavusių 1-2 mm skersmens raudonų folikulinių papulių, vėliau - papulių/pūlinėlių. Bėrimai gali išplisti ir smakro srityje, apie nosį, akis, kaktą.
Viena iš galimų priežasčių yra ilgalaikis kortikosteroidų naudojimas, kuris silpnina odos barjerą. Be to, odos mikrobiomos disbalansas, alerginės reakcijos į kosmetiką ar dantų pastas, taip pat hormonų svyravimai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Galbūt turi įtakos bakterijos, balkšvagrybiai, plaukų maišelių erkės. Hormonų pakitimai (pvz. nėštumas) ir stresas taip pat gali turėti įtakos.
Simptomai, beje, neretai primena alerginį dermatitą ar aknę: oda apie burną parausta, matomos daugybinės kelių milimetrų dydžio raudonos ar rausvos spalvos papulės, mazgeliai, jie gali pleiskanoti.
Perioralinio dermatito simptomai
Pagrindiniai perioralinio dermatito simptomai apima raudonas, iškilias dėmes aplink burną, kurios gali būti niežtinčios ar deginančios. Taip pat gali pasireikšti pustulės, spuogai ar sausumas. Dažniausiai bėrimus niežti, o išbertose vietose jaučiamas tempimo jausmas. Kai kada tie iškilimai būna pilni skysčių bei pūlių.
Perioralinis dermatitas pasireiškia raudonu nelygiu bėrimu aplink burną arba nosies raukšles. Kartais atsiranda bėrimai po akimis, ant kaktos ar smakro. Maži rausvi iškilimai kartais gali būti pripildyti skysčių ar net pūlių ir neretai primena įprastus paauglystės spuogus. Bėrimai gali būti deginantys ir niežtintys, tačiau dažniausiai juntamas tempimo jausmas bėrimų srityse.
Perioralinio dermatito diagnozė
Perioralinio dermatito diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir paciento anamneze. Dermatologas atlieka vizualinį odos tyrimą, siekdamas nustatyti būdingas dėmes ir simptomus. Ligai diagnozuoti dažniausiai pakanka gydytojo apžiūros bei rizikos veiksnių, kurie galimai sukėlė bėrimą, vertinimo. Prieš pradedant gydymą gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergenų lopo testą, galimai kontaktinei alergijai išaiškinti. Laboratoriniai tyrimai nėra informatyvūs ir nereikalingi POD diagnostikai.
Perioralinio dermatito gydymas
Perioralinio dermatito gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Kiekvienam susidūrusiam su šia nemalonia liga reikėtų apsišarvuoti kantrybe, nes gydymas trunka nuo 6 iki 12 savaičių, o kartais net ilgiau. Įprastai šios ligos gydymas trunka nuo 6-12 ar daugiau savaičių. Viso gydymo metu labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų.
Medicininiu požiūriu, dažniausiai skiriami topiniai vaistai, tokie kaip antibiotikai (pvz., metronidazolas) ir retinoidai. Tai gali būti vietiniai tepami antibiotikai - metronidazolis ar eritromicinas. Jeigu vietinis gydymas neefektyvus, skiriami geriamieji antibiotikai - doksaciklinis, tetraciklinas. Taip pat gali būti rekomenduojami geriamieji antibiotikai sunkiems atvejams. Jei ligą sukėlė vietiniai hormoniniai vaistai, jų vartojimą privalu nutraukti.
Nemedicininiai sprendimai apima odos priežiūros produktų keitimą, vengiant dirginančių medžiagų ir kortikosteroidų. Svarbu nevartoti kosmetinių drėkinamųjų kremų, vengti makiažo priemonių, dantų pastos su fluoru. Be to, tuo metu patariama nenaudoti jokių kosmetinių priemonių, veidą plauti tik šiltu vandeniu. Sergant perioraliniu dermatitu, reikia vengti tepamų steroidinių hormoninių preparatų. Veido odą patartina saugoti nuo saulės, karščio ir vėjo.
Dermatitas vargina ne tik dėl estetinio vaizdo, bet ir dėl to, kad lėtai gyja. Perioralinio dermatito gydymas reikalauja daug kantrybės: liga vargina dėl savo estetinio vaizdo ir gana lėtai gyja. Atminkite, ši liga gali pasikartoti. Todėl nuolatinis rūpestis ir tinkama odos priežiūra - būtini.
Pajutus pirmuosius simptomus ir ligos požymius rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą, kuris padės Jums pasveikti ir užkirs kelią ligos progresavimui. Svarbu nedelsti ir apsišarvuoti kantrybe.
Panašus:
- Seborėjinis dermatitas kūdikiui: priežastys, simptomai ir gydymas
- Atopinis dermatitas kūdikiui: kaip atpažinti simptomus ir veiksmingai gydyti
- Kontaktinis Dermatitas Nėštumo Metu: Efektyvūs Gydymo Būdai, Pagrindinės Priežastys Ir Išskirtiniai Simptomai
- Vaikiškas minamas traktorius: puiki pramoga ir fizinis aktyvumas
- Apie bites vaikams: įdomūs faktai ir nauda gamtai