Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Tai, kaip jūsų naujagimis žaidžia, mokosi, kalba, veikia ir juda, suteikia svarbių užuominų apie jo raidą. Apie svarbiausius pirmųjų vaiko metų pasiekimus prekybos centro „Lidl“ pranešime žiniasklaidai pasakoja akušerė-laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė.
„Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I. Girdvainienė.
Kūdikio raidos etapai pirmaisiais gyvenimo metais
Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai.
- Pirmas mėnuo: Kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas.
- Antras mėnuo: Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų, o įgimtus refleksus pradeda papildyti išmokti. Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kai, pavyzdžiui, viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną.
- Trečias mėnuo: Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, kas leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat, sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas, turbūt, yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas.
- Ketvirtas mėnuo: Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamas augimo šuolis. Pasak raidos ekspertų, jis gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio.
- Penktas mėnuo: Penktas mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti.
- Šeštas-septintas mėnuo: Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko pozoje, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas. Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis bei košėmis.
- Šeštas-septintas mėnuo: Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu.
- Devintas mėnuo: Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat, šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų.
- Vieneri metai: Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą.
Fizinės raidos svarba
Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams.
Kūdikio galvos formavimasis
Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga, (kaukolė nėra vientisa, ji sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis). Tokia ji išlieka keletą mėnesių.
Dažniausios kūdikių kaukolės deformacijos
Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų. Deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją.
Kreivakaklystė (tortikolis). Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jiems pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę.
Brachicefalija. Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose.
Tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.
Tėveliams pastebėjus galvytės pakitimus būtina kreiptis į specialistus, siekiant nustatyti deformacijos tipą, aptarti galimus gydymo/korekcijos variantus, prevenciją ir t.t.
Smegenų vystymosi svarba
Būsimų tėvų paklausę „Kokio vaikelio laukiate?“, dažniausiai išgirstame atsakymą „Sveiko ir protingo“. Tai suprantama, nes sveikata ir protas yra svarbiausios vertybės.
Neurologė Vitalija Grecevičienė aiškina, kaip šiuolaikinis mokslas naujausiomis technologijomis (funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu, magnetoencefalografija ir kt.) tiria, kaip vystosi ir bręsta mažo vaiko smegenys: „Dėl šių tyrimų daugiau žinome apie vaikų smegenų plastiškumą, t. y. kad naujos neuroninės jungtys galvo smegenyse geba sukurti centrus. Ilgalaikiais tyrimais sukurta „galimybių langų“ teorija, o tai padeda geriau suprasti raidos ypatumus ir ją lemti.
Būsimų tėvų įtaka vaiko gebėjimams
Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Remdamiesi žiurkių ir žmogaus smegenų panašumu mokslininkai atliko tyrimus. Vienos žiurkės iki suporavimo turėjo geresnes gyvenimo sąlygas: didesnį narvą, daugiau žaislų, geresnį maistą. Šios grupės palikuonys buvo žymiai gudresni negu kitos grupės žiurkių, kurios neturėjo tokių gerų sąlygų, palikuonys. Žinoma, tokie tyrimai su žmonėmis neatliekami, tačiau mokslininkai teigia, kad tinkama aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata turi įtaką kūdikio gebėjimams.
Smegenų formavimosi etapai nėštumo metu
- Trečia nėštumo savaitė: Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga.
- 6-14 nėštumo savaitė: Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą.
- 2-3 nėštumo mėnesiai: 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis.
- 7 nėštumo mėnuo: 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai.
Neigiami veiksniai nėštumo metu
Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus).
Alkoholio poveikis
Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Emocinė savijauta
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo.
Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Kūdikio smegenų vystymasis po gimimo
Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis.
Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo.
Jautrūs laikotarpiai
Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Pvz., klausa formuojasi iki 3-3,5 metų.
Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą. Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais.
Aplinkos įtaka
Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu - teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė - kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai.
Komunikacija ir kalba
Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės.
Technologijos
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas - kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku.
Tėvų svarba
Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje.
Visi trys laikotarpiai - nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai - yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą. Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku.
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Nepraleiskite! Kaip Išsirinkti Tobulą Vaikišką Galvos Šalmą – Patarimai ir Gudrybės
- Inga Grubliauskienė: Įkvepianti biografija, kurios negalima praleisti!