Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Visgi, planuojant pirmagimį daugeliui jų kyla įvairių klausimų - kaip tinkamai pasiruošti nėštumui, pasirūpinti tiek savo, tiek būsimo vaikelio sveikata, kaip dažnai lankytis pas skirtingus gydytojus ir pan. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?
„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.
Svarbūs Vizitai Pas Gydytojus
Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.
„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G. Šukienė. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.
Individualizuotos Nėščiųjų Priežiūros Programos
„Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G. Šukienė.
Genetinių Ligų Rizikos Įvertinimas Ir Tyrimai
„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Šukienė. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Sveika Gyvensena Nėštumo Metu
„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G. Šukienė.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. „Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
Pasiruošimas Nėštumui: Živilės Sabonytės-Balšaitienės Rekomendacijos
Utenos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Živilė Sabonytė-Balšaitienė pažymi, jog įvairių klausimų turi ne tik planuojančios nėštumą, bet ir pastojusios moterys, o ypač tos, kurios pastojo neplanuotai - žinant atsakymus į dažniausius klausimus nėštumo laikotarpis gali praeiti daug sklandžiau, patiriant mažiau nerimo.
„Tinkamas pasiruošimas nėštumui užtikrina, jog tiek būsima mama, tiek naujagimis bus sveiki. Laiku atlikti tyrimai leidžia apsaugoti ją ir vaisių nuo infekcijų bei jų neigiamos įtakos nėštumo baigčiai, taip pat svarbu nepamiršti ir pagal gydytojo rekomendacijas vartoti tinkamus maisto papildus, atsisakyti žalingų įpročių, pasirūpinti subalansuota mityba bei nepamiršti fizinio aktyvumo“, - sako Ž. Sabonytė-Balšaitienė. Kiekvienai moteriai bent kartą per metus rekomenduojama apsilankyti pas akušerį-ginekologą, laiku atlikti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį pagal Lietuvoje galiojančią gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą. Visoms vyresnėms nei 25 m.
Lėtinės Ligos Ir Infekcinės Ligų Rizika
„Jeigu moteris serga lėtinėmis ligomis, derėtų apsilankyti pas jas gydančius specialistus, aptarti šių ligų ir vartojamų vaistų įtaką nėštumui. Ji pratęsia, jog planuojant nėštumą svarbu nepamiršti ir infekcinių ligų rizikos bei nuo kai kurių iš jų pasiskiepyti. Nustatyta, jog nėštumo metu vėjaraupiais suserga 2-3 iš 1000 nėščiųjų, kurioms po 16 nėštumo savaitės, ypač trečiame trimestre, vėjaraupių komplikacijų rizika yra didesnė nei kitiems suaugusiems asmenims. Šioms komplikacijoms priskiriamas plaučių uždegimas, įgimtas vėjaraupių sindromas ir naujagimio vėjaraupiai.
Folio Rūgštis Ir Kiti Svarbūs Papildai
„Bet kuri moteris, nesvarbu, kokio amžiaus, turėtų laikytis sveikos gyvensenos principų bei vartoti reikalingus maisto papildus tiek planuodama nėštumą, tiek jo pradžioje. Svarbiausia iš jų yra folio rūgštis, kuri itin reikšminga vaisiaus vystymuisi, jo augimui bei raidai. Moksliniai tyrimai rodo, jog šio vitamino vartojimas net 69 proc. mažina pasikartojančių vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, motinos anemijos ir naujagimio mažo gimimo svorio riziką, taip pat turi reikšmingos įtakos vaiko psichoemocinei raidai, leidžia išvengti autizmo spektro sutrikimų, - teigia Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Žalingų Įpročių Atsisakymas Ir Subalansuota Mityba
Moteriai pastojus neplanuotai, pirmiausia būtina atsisakyti žalingų įpročių. Moksliniai tyrimai rodo, jog jie siejami su daugybe neigiamų pasekmių motinai, vaisiui ir naujagimiui.
„Rūkančioms moterims didėja placentos atšokos rizika, kuri gali sukelti masyvų kraujavimą bei būti nėščiosios ir vaisiaus žūties priežastimi. Taip pat tokios mamos vaikui gali išsivystyti alerginis rinitas, neurologinių funkcijų ir raidos vystymosi sutrikimai, ADHD, žvairumas. Tuo metu alkoholį vartojančioms nėščiosioms savaiminio persileidimo rizika yra 30 proc. Neplanuotai pastojusioms ar planuojančioms kūdikį moterims taip pat svarbu pasirūpinti tinkama ir subalansuota mityba, kuri yra itin svarbi jos reprodukcinei sveikatai.
Šeimos Gydytojo Įvertinimas Ir Specialistų Konsultacijos
Planuojant kūdikį ir pastojus moters būklę turi įvertinti šeimos gydytojas, kuris atsižvelgia į pacientės turimas ligas ir rizikos veiksnius. „Jeigu moteris serga kvėpavimo, virškinimo, šlapimo takų, odos, nervų ar endokrininės sistemos ligomis, ji turi pasikonsultuoti su atitinkamais šių sričių specialistais, nes tik taip gydytojas galės padėti laiku ir išvengti komplikacijų. Turimos ligos taip pat leidžia įvertinti rizikas gimdymo metu ar po jo, tinkamai tam pasiruošti, skirti reikalingus medikamentus bei apsaugoti būsimą mamą“, - dalinasi Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Reguliarūs Apsilankymai Pas Nėščiųjų Priežiūros Specialistą
Nėštumo metu labai svarbūs reguliarūs apsilankymai pas nėščiųjų priežiūros specialistą. „Ambulatorinės priežiūros tikslas yra rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekti geriausios nėštumo baigties, išvengti bet kokių galimų ligų ir komplikacijų bei užtikrinti gerą būsimos mamos sveikatą. Nėštumo metu itin svarbūs du vaisiaus ultragarsiniai tyrimai, kurie yra atliekami pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą nustatytu laiku, įvertinant vaisiaus būklę bei raidą.
Dažniausi Nėštumo Simptomai Ir Jų Valdymas
Nėštumo metu moterys patiria įvairių simptomų, iš kurių dauguma yra susiję su hormonų pokyčiais, sutrikimus gali lemti ir didėjanti gimda. Dažniausiai moterys skundžiasi bendru nuovargiu ir miego sutrikimais, tai ypač jaučiasi pirmojo trimestro metu ir yra susiję su hormono progesterono kiekio kilimu. Beveik 90 proc. nėščiųjų taip pat vargina pykinimas ir vėmimas - padidėjęs moteriškų lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sukelia virškinimo sistemos raumenų atsipalaidavimą, kuris dažniausiai baigiasi po pirmojo trimestro. Visgi, pasitaiko atvejų, kai moteris šie nusiskundimai lydi ir iki trečiojo nėštumo trimestro, o 5 proc. nėščiųjų vargina nėštuminis hiperemesis.
„Didėjanti gimda ir virškinimo hormonų pokyčiai siejami su didesne nėščiųjų rizika sirgti hemorojumi. Ši liga nustatoma apie 40 proc. besilaukiančių moterų. Itin dažnai ši būklė pasireiškia antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir išlieka pirmuosius du mėnesius po gimdymo. Tuo metu vidurių užkietėjimas vargina apie trečdalį nėščiųjų ir kartais net 50 proc. moterų po gimdymo“, - dalinasi Utenos „Kardiolitos klinikų“ akušerė-ginekologė Ž. Sabonytė-Balšaitienė.
Sveika Gyvensena Ir Fizinis Aktyvumas
„Kiekviena moteris sau gali padėti, jeigu laikosi sveikos gyvensenos principų - svarbu skirti pakankamai laiko poilsiui, ypač miegui, kuo daugiau laiko leisti gryname ore. Nemažiau svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris skatina žarnyno judesius, gerina kraujotaką bei stiprina dubens srities bei nugaros apatinės dalies raumenis. Reguliariai sportuoti svarbu jau planuojant nėštumą, nes tai leidžia išvengti naujagimio sveikatos komplikacijų bei yra naudingas motinos sveikatai.
Kada Kreiptis Į Ligoninę
„Ne visi patiriami negalavimai reiškia blogiausia, visgi, tai gali įvertinti tik gydytojas specialistas. Dažnai pilvo skausmą gali sukelti ne tik nėštumo komplikacijos, bet ir virškinimo, šlapimo sistemos sutrikimai ir ligos, kartais jis gali būti neurologinės kilmės ar dėl didėjančios gimdos. Suprantama, jog kiekvienas negalavimas išgąsdina būsimą mamą, tačiau į ligoninės priimamąjį reikėtų vykti tik tada, kai atsiranda gausus kraujavimas, kuris gali kelti pavojų tiek jos, tiek kūdikio sveikatai.
Profesoriaus Dr. Gražinos Drąsutienės Įžvalgos
Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja profesore dr. Gražina Drąsutiene .Kokios pagrindinės perinatalinės medicinos problemos Lietuvoje?
Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, medicinos pertvarką pirmieji pradėjo akušeriai-ginekologai ir neonatologai, savo veiklą pagrindę regionalizavimo principu - serganti nėščioji turi būti gydoma ir gimdyti aukštesnio lygio stacionare arba perinatologijos centre. Ir buvo pasiekta tikrai gerų rezultatų - priartinome perinatalinio mirtingumo ir sergamumo, kūdikių mirtingumo ir sergamumo rodiklius prie civilizuotų valstybių rodiklių. O juk šie rodikliai atspindi valstybės socialinę ir ekonominę raidą.
Tačiau tampa neramu, kad perinatologijos programos kaip ir nebėra, žmonės dirba dar vedini „vardan tos Lietuvos…“, o problemų tikrai yra. Išmokome gydyti gimusius mažo svorio neišnešiotus naujagimius. Dabar jau reikia kelti kartelę jų gyvenimo kokybei gerinti.
Cezario Pjūvio Operacijų Dažnis Lietuvoje
Lietuvoje kasmet vis daugiau gimdymų užbaigiama operacija. 1996 metų Lietuvos naujagimių registro duomenimis, gimdymas cezario pjūvio operacijos būdu buvo užbaigtas 4206 gimdyvėms (10,8 proc. visų gimdymų), tai reiškia, kad kas devinta-dešimta moteris negalėjo pagimdyti natūraliu būdu. Po to kiekvienais metais šis rodiklis didėjo.
1997 metais cezario pjūvio operacija buvo atlikta 4253 nėščiosioms (11,3 proc.), 1998 m. - atitinkamai 4347 (11,8 proc.), 1999 m. - 4461 (12,4 proc.), 2000 m. - 4432 (13,2 proc.), 2001 m. - 4203 (13,6 proc.), 2002 m. - 4535 (15,5 proc.), 2003 m. - 4552 (15,2 proc.), 2004 m. - 5045 (17,0 proc.), 2005 metais - cezario pjūvio operacijų dažnis išaugo iki 19,4 proc. (5586 atvejai iš 28864 gimdymų). 2006 m. iš 28879 gimdymų atliktos 5906 cezario pjūvio operacijos (20,45 proc.). Tai rodo, kad kas penkta moteris jau negalėjo pagimdyti natūraliu būdu. 2007 m. cezario pjūvio dažnis Lietuvoje pasiekė 22,9 proc., o 2008 m. - 23,84 proc. Priartėjome prie to, kad kas ketvirta- penkta nėščioji Lietuvoje natūraliai pagimdyti jau nebegalėjo. Ši grėsminga situacija tuo dar nesibaigia. Juk kartotinis gimdymas po praeityje atliktos cezario pjūvio operacijos taip pat dažnai baigiasi operacija.
Tik perinatologijos programos tęstinumas, įtvirtintas SAM įsakymu, padės išlaikyti gerus rezultatus ir siekti jų gerėjimo. Šiuo metu, kai gimdymo stacionarai, kuriuose yra mažai gimdymų, pasmerkti uždarymui, yra būtina sukurti nėščiųjų transportavimo sistemą.
Manau, kad tik bendras Lietuvos gydytojų, akademinės bendruomenės, sveikatos apsaugos organizatorių darbas, palankus visuomenės požiūris į motiną ir vaiką bei motinos ir vaiko medicinos pripažinimas prioritetine sritimi padės siekti teigiamų rezultatų.Kokios pagrindinės lėtinės ligos kelia didžiausią nerimą moteriai pastojus?
Lėtinės Ligos Ir Nėštumas
Pagrindinės ir svarbiausios lėtinės ligos, kurios kelia didžiausią nerimą moteriai pastojus, yra bendrosios moters ligos: lėtinės infekcinės ligos, inkstų, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, virškinimo organų ligos ir kitų organų ligos. Šalia bendrųjų ligų nėščiosios gali sirgti ir liga, kuri būdinga tik nėštumui. Neretai nėštumas sužadina remisijos fazėje esančios bendrosios ligos požymius ir patologinius pokyčius, kurie turi neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi, jo fizinei būklei, naujagimio ir, galima sakyti, ateities kartų sveikatai.
Specialistų Bendradarbiavimas Prižiūrint Nėščiąsias
Lietuvoje 40-42 proc. nėščiųjų turi nėštumo patologiją ar serga bendrąja liga. Didelės rizikos nėštumą prižiūri gydytojas akušeris-ginekologas. Visi nėštumo rizikos veiksniai yra skirstomi į penkias grupes: nepalanki akušerinė anamnezė, nepalanki nėščiosios anamnezė, nėštumo patologija, vaisiaus patologija ir nėščiosios ligos. Taigi nėščiosios ligos ir yra ta ligų grupė, kai šeimos gydytojas, akušeris-ginekologas ir gydytojas specialistas (pagal nėščiosios ligos pobūdį) ir yra komanda, kuri kartu bendradarbiauja ir prižiūri nėščiąją. Nustatytas didelės rizikos veiksnys įrašomas atitinkamuose nėščiosios medicininiuose dokumentuose. Gydytojas akušeris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu (vidaus ligų, kardiologu, gastroenterologu ir t.t.) kartu numato nėščiosios priežiūrą, suderina gydymą, gimdymo būdą ir laiką.
Pagrindiniai Tyrimai Ir Jų Atlikimo Laikas
Kaip žinoma, nėščiosios ambulatorinę priežiūrą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. V-1135 (2006 m. gruodžio 29 d.). Mažos rizikos nėštumas sudaro apie 60 proc. visų nėštumų. Nėščioji turėtų kreiptis į šeimos gydytoją iki 12 nėštumo savaitės. Jau pirmojo apsilankymo metu šeimos gydytojas turi surinkti anamnezę, skirti odontologo konsultaciją, įvertinti arterinį kraujo spaudimą, kūno masės indeksą ir skirti atlikti kraujo tyrimą (Hb, leukocitai, trombocitai, hematokritas), nustatyti kraujo grupę ir Rh faktorių. Svarbu yra nustatyti Rh antikūnus netiesioginiu Kumbso metodu, kai nėščiosios Rh (-), o vyro Rh (+). Jau pirmojo apsilankymo metu nėščioji ištiriama dėl sifilio (RPR), ŽIV, atliekamas šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, santykinis svoris). Po 10-14 dienų aptariami tyrimų rezultatai, pradedama pildyti 113/a forma. Jei nėščioji lankosi pas pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) komandos akušerį-ginekologą, ją turi apžiūrėti PASP vidaus ligų gydytojas.
Pirmą nėštumo trimestrą moteriai skiriama folio rūgšties, po 0,4 mg/p. Nėščiųjų anemija I ir III nėštumo trečdaliais yra konstatuojama, kai Hb yra mažiau 110 g/l, o II trečdaliu - mažiau 105 g/l. Nėščiosios geležies atsargas galima vertinti tik ištyrus kraujo serumo feritino kiekį. Esant indikacijų, įtariant tuberkuliozę, kartu gyvenantys šeimos nariai siunčiami atlikti rentgenologinio plaučių tyrimo.
Sveika nėščioji gali lankytis nėštumo laikotarpiu pas pasirinktą gydytoją - šeimos arba akušerįginekologą.
Šeimos Gydytojo Veiksmai Ir Kompetencija
Jei nėščioji lankosi pas šeimos gydytoją, jis pirmą kartą turi nusiųsti pas akušerį-ginekologą 12-14 nėštumo savaitę. Gydytojas akušeris-ginekologas privalo įvertinti rizikos veiksnius. 13-28 nėštumo savaitę moteris apsilanko pas pasirinktą šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą du kartus. Kiekvieno apsilankymo metu matuojamas arterinis kraujo spaudimas, atliekamas šlapimo tyrimas. Nuo 20 nėštumo savaitės reikia pradėti matuoti gimdos dugno aukštį ir vertinti vaisiaus širdies tonus. 18-20 nėštumo savaitę nėščioji siunčiama pas akušerį-ginekologą, atliekamas ultragarsinis tyrimas. 27-28 nėštumo savaitę būtina nustatyti Rh antikūnus moteriai, kurios Rh (-), o vyro Rh (+). Jei randama antikūnų, nėščioji privalo būti siunčiama į Vilniaus arba Kauno perinatologijos centrą. Jei antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę reikia suleisti anti D imunoglobulino. Po šios injekcijos antikūnai netiriami.
24-28 nėštumo savaitę reikia atlikti gliukozės toleravimo mėginį, jei yra gestacinio diabeto rizikos veiksnių. 29-40 nėštumo savaitę sveika nėščioji apsilanko pas šeimos gydytoją arba pas akušerį-ginekologą 2-3 kartus. Esant indikacijų, apsilankymų skaičius neribojamas. Matuojamas arterinis kraujospūdis, gimdos dugno aukštis, vertinami vaisiaus širdies tonai. 32 nėštumo savaitę kartojamas kraujo tyrimas, tiriama lues (RPR) ir ŽIV tikimybė.
Patyręs šeimos gydytojas pirmasis turi susipažinti su nėščiąja, gerai išsiaiškinti bendrąją anamnezę, įvertinti elementariausius laboratorinius tyrimus, įtarti patologiją ir kviestis į pagalbą specialistus. Šeimos gydytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos medicinos norma MN 14:2005. Šeimos gydytojas. Manau, kad šeimos gydytojas gali pastebėti, o, svarbiausia, įtaręs patologiją, nusiųsti nėščiąją pas tinkamą specialistą.
Priežiūra Likus Mėnesiui Iki Gimdymo
Sveiką nėščiąją šeimos gydytojas pas akušerįginekologą turi nusiųsti 36-tą nėštumo savaitę. Aptariama vaisiaus judesių skaičiavimo svarba, nėščioji rengiama gimdymui ir žindymui. Šiuo metu įvertinama vaisiaus padėtis ir pirmeiga. Jei yra sėdmenų pirmeiga, 37-tą nėštumo savaitę siūloma vaisiaus apgrąža. Šio apsilankymo metu akušeris-ginekologas įvertina naujagimių B grupės streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksnius. Akušeris-ginekologas vertina vaisiaus intrauterinę būklę, atlieka ultragarsinį tyrimą ir, suėjus 41 nėštumo savaitei, nutaria hospitalizavimo ar kito apsilankymo datą.
Lėtinių Ligų Diagnostika Prenataliniu Periodu
Išskirtinis dėmesys skiriamas gestacinio diabeto rizikos veiksniams (šeiminis diabetas, gliukozurija, antsvoris, nėščiosios amžius ≥35 metai, polihidramnionas, hipertenzinė būklė, ankstesnio naujagimio svoris 4000 g ir daugiau). Esant bent vienam iš minėtų veiksnių, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys. Vaisiaus raidos nukrypimai - tiek augimo sulėtėjimas, tiek ir makrosomija dabartinėje perinatalinių mirčių priežasčių struktūroje užima vieną iš pagrindinių pozicijų.
Nėščiųjų hipertenzinės būklės neretai būna vaisiaus augimo sulėtėjimo priežastimi. Dauguma autorių, tyrusių nėščiųjų kūno masės prieaugį per nėštumą, teigia, kad didesnė moterų dalis (50-60 proc.) pagal KMI rodiklius neatitinka šio prieaugio rekomendacijų. Tiek normalios kūno masės, tiek nutukusios moterys, priaugdamos daugiau negu rekomenduojama, daug dažniau pagimdo didelės kūno masės naujagimius (>4000 g).
Pastaruoju metu aptinkama makrosomijos, kuri iš dalies siejama su CD, tendencija: jei 2001 m. didesnę nei 4000 g kūno masę turėjo 13,9 proc. naujagimių (4319 iš 31045), tai 2003 m. - 14,2 proc. (4179 iš 29480), 2005 m. - 14,6 proc. (4264 iš 29126), 2006 m. - 14,75 proc. (4261 iš 28879), 2007 m. - 14,42 proc. (4203 iš 29141). Makrosomijos didėjimo tendencija išliko 2008 ir 2009 metais.
Taigi nutukusią ar turinčią antsvorio nėščiąją turėtų konsultuoti gydytojas dietologas. Nėščiųjų ir žindyvių mityba plačiai aprašyta šeimos gydytojo ar akušerio-ginekologo vadovuose ar žinynuose. Mitybos rekomendacijų laikymasis yra neabejotinas. Dar kartą noriu pabrėžti, kad didelės rizikos nėštumo, kaip gestacinio diabeto, hipertenzijos ar kitos patologijos atveju, priežiūra tenka ne vien šeimos gydytojui, akušeriui-ginekologui, bet ir gydytojui specialistui.
Cezario pjūvio operacijų dažnis Lietuvoje 1996-2009 m.
| Metai | Cezario pjūvio operacijų skaičius | Procentas nuo visų gimdymų |
|---|---|---|
| 1996 | 4206 | 10,8% |
| 1997 | 4253 | 11,3% |
| 1998 | 4347 | 11,8% |
| 1999 | 4461 | 12,4% |
| 2000 | 4432 | 13,2% |
| 2001 | 4203 | 13,6% |
| 2002 | 4535 | 15,5% |
| 2003 | 4552 | 15,2% |
| 2004 | 5045 |