Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kuria personalijų žinyną „Palangos vardai“. Išskirtinė miesto lokacija suteikia ir privilegijų, ir pareigų. Esame pajūrio kraštas. Viešėdami iškilūs amžininkai ne tik mėgaujasi saulės voniomis, bet, įkvėpti krašto specifikos, neretai kuria.
Jie taip pat yra Palangos vardai, nors ir ne kraštiečiai, tik svečiai. Jų talento dėka Palangos vardas garsėja už miesto riboženklių, lokalios vietovės ribų. Kasdien darbais kuriama rytojaus Istorija. Užrašykime juos.
Žymesnės Asmenybės, Susijusios su Palanga
ADIKLIENĖ EMILIJA (1906-1993)
Pedagogė (lituanistė), kraštotyrininkė, pirmoji LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriaus vadovė. Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. 1935 m. jos iniciatyva įkurtas moksleivių literatų būrelis. Jo nariai ruošė vaidinimus, literatūrinius vakarus, su pertraukomis leido moksleivių laikraštėlį „Birutės tėviškė“ (1937-1940). Pedagogė dirbo Palangos vidurinės, Palangos darbo jaunimo vakarinės mokyklų direktore (1946-1951). XX a. 7-8 dešimtmečiais suformavo kraštotyros darbo Palangoje tradiciją: organizavo etnografines ekspedicijas, rengė parodas, įkūrė etnografinį ansamblį „Ant marių krašto Palangos miestely“, kuriame aktualizuota kraštotyrinė medžiaga. Kraštotyrininkų draugijos skyriaus palikimas yra saugomas Lietuvos nacionaliniame, Palangos kurorto muziejuose, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
ALEKSA JONAS PRANAS (1879-1955)
Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, LR žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (1920-1923), LR žemės ūkio ministras (1926-1935), spaudos bendradarbis. Vasarodavo Palangoje (1925-1940). Palaidotas Palangos miesto kapinėse.
ALMINAS LEANDRAS (1927-1990)
Kultūros, visuomenės veikėjas, meno kolektyvo „Bočiai“ vadovas, Palangos kultūros skyriaus vedėjas, tautodailininkas (medžio drožyba), tautodailės draugijos „Verpstė“ steigėjas, jos pirmininkas, Žemaičių kultūros draugijos narys. L. Alminas su „Tremtinio“ klubu Palangoje leido leidinį „Ašara“ lietuvių, anglų kalbomis. Nuo 1965 m. gyveno ir dirbo Palangoje.
ANDRÉ EDOUARD FRANÇOIS (1840-1911)
Prancūzų kraštovaizdžio architektas, botanikas, suprojektavęs peizažinio stiliaus parką Palangoje. Prie Palangos botanikos parko centrinio tako atidengtas paminklas parko įkūrėjui E. F. André (skulptorė G. Oškinytė-Eimanavičienė, architektas G.
ANDRIEKUTĖ REGINA (1933-2012)
Tautodailininkė, gintaro apdirbimo meistrė, bibliotekininkė, folkloro pateikėja, Lietuvos liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus narė (1964-2012), žemaitiškų tradicijų ir tarmės puoselėtoja. Jos gintaro dirbiniai ir mezginiai eksponuoti daugelyje respublikinių ir tarptautinių parodų. Tautodailininkės sukurtų gintaro papuošalų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis ir Lietuvos dailės muziejai. Palanga - R. Andriekutės gimtinė.
AVIŽONIS PETRAS (1875-1939)
Medikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, pirmojo viešo lietuviško spektaklio Palangoje (1899) organizatorius.
BALSYS EDUARDAS (1919-1984)
Kompozitorius, pedagogas (muzikas), profesorius (1969-1984). Kartu su tėvais apsigyveno Palangoje (1939), vėliau į Palangą atvykdavo vasaroti. Sukūrė baletą „Eglė - žalčių karalienė“ (1960), poemą styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981). Namas J. Šliūpo g. 4, kuriame gyveno kompozitorius, paženklintas paminkliniu bareljefu (skulptorius R.
BALTUŠKA FELIKSAS (1865-1944)
Kunigas, vienuolis pranciškonas, knygnešys, švietėjas. Baigė Palangos progimnaziją.
BASANAVIČIUS JONAS (1851-1927)
Visuomenės, kultūros, politikos veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto (1918, vasario 16) signataras, gydytojas. 1921 m. Lietuvos mokslo draugijoje dr. J. Basanavičius parengė darbą „Iš Palangos istorijos“. Pranešimas išleistas atskiru leidiniu - tai pirmoji mokslinė studija apie Palangą (1922). Lankėsi Palangoje, Tiškevičių bulvaras pervadintas jo vardu (1924). Kurorte pastatytas J. Basanavičiaus paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V.
BEBRIS JURIS (1859-1951)
Latvijos pedagogas, redaktorius ir žurnalistas. 1888-1903 m. dirbo pedagogu Palangos progimnazijoje.
BENDORIUS JONAS (1889-1954)
Kompozitorius, pedagogas (muzikas). Vasaromis gyvendavo ir kurdavo savo name Palangoje, Birutės al. 7. Jam suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1945). J. Bendoriaus namas Palangoje įrašytas į LR kultūros paveldo registrą (1997).
BENETIS EDMUNDAS
Architektas, karikatūristas, Lietuvos architektų sąjungos narys (nuo 1980 m.), skulptoriaus Antano Mončio fondo valdybos narys, Palangos vyriausiasis architektas (1993-2001), Palangos miesto tarybos narys (1990-1993), Palangos vidurinės mokyklos sporto klubo „Naglis“ pirmininkas (1969-1971). Palangoje architektas suprojektavo: gyvenamųjų namų kvartalą (1978-1992), kavines „Draugystė“, „Ida Basar“ (1993), keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, Palangos centrinės dalies regeneraciją (su architekte M. Ptašek), Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą (su architekte M. Ptašek, 1995), poilsio namus „Palangos vėtra“, „Šachmatinės“ rekonstrukciją. Gimė Palangoje, mokėsi Palangos vidurinėje mokykloje. 2013 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Pelnė apdovanojimų keliuose respublikiniuose architektūriniuose konkursuose.
žymės: #Globos
Panašus:
- Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras" – tikri atsiliepimai ir neįkainojama patirtis
- Palangos Miesto Globos Namų Viešieji Pirkimai – Naujausi Konkursai ir Galimybės
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Sigutė Trimakaitė: Įkvepianti biografija ir kūrybos paslaptys
- Neįtikėtina Pampers Premium Care 1 Dydžio Sauskelnės Apžvalga: Kodėl Jos Tobulos Jūsų Mažyliui!