Enurezė - nevalingas šlapinimasis - gali tapti rimtu išbandymu mažyliui ir tėvams.
Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė. Nors apie šį sutrikimą kalbama retai, iš tiesų jis kur kas dažnesnis, nei galima pamanyti. Į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 m. amžiaus vaikų.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis 10% penkiamečių ir 5% dešimtmečių vaikų vis dar prišlapina lovą tris naktis per savaitę. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.
Enurezės Tipai
Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę.
- Pirminė enurezė pasitaiko dažniau ir diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau.
- Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų.
Enurezė gali būti dieninė ir naktinė.
Enurezės Priežastys
Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai.
- Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas atsakingas už išskiriamo šlapimo kiekio mažinimą. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino.
- Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina. Vėliau šlapinimosi refleksas pradeda priklausyti nuo smegenų kamiene ir žievėje esančių nervų centrų, leidžiančių sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi procesą.
- Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas. Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių. Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje.
- Neorganinė enurezė, dar vadinama vaikų šlapimo nelaikymu, yra susijusi su šlapimo sistemos anatomija, ypač su šlapimo pūslės ir šlaplės funkcija. Šlapimo pūslė yra organas, kuris kaupia šlapimą, o šlaplė - kanalas, per kurį šlapimas išsiskiria iš organizmo. Šių organų veikla yra reguliuojama nervų sistemos, o nesugebėjimas tinkamai kontroliuoti šlapimo išsiskyrimą gali būti susijęs su nervų sistemos sutrikimais ar raumenų funkcijos problemomis.
Diagnostika
Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju.
Neorganinės enurezės diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus medicininio istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, kad pašalintų kitas galimas problemas, tokias kaip šlapimo takų infekcijos ar anatomijos anomalijos.
Gydymas
Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti.
Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus - medikamentinis, chirurginis (retai, kai būna fizinių anomalijų), psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt.
Neorganinės enurezės gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai metodai gali apimti elgesio terapiją, kurioje mokoma vaiką apie šlapimo kontrolę, taip pat gali būti naudojamos specialios šlapimo treniruotės. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda reguliuoti šlapimo pūslės funkciją arba sumažinti šlapimo gamybą naktį. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad tam tikros elgesio terapijos, derinamos su vaistais, gali būti veiksmingesnės.
Vaikams, kurie išmoksta reguliuoti šlapinimąsi per šešis ir daugiau mėnesių, bet kuriems enurezė vėliau atsinaujina (antrinė enurezė), paprastai reikia daugiau laiko tam, kad naktimis nesišlapintų. Pats geriausias gydymo metodas - specialus prietaisas, pranešantis apie šlapinimąsi. Signalas įsijungia atsiradus pirmiesiems drėgmės požymiams ir suteikia vaikui galimybę šlapinimąsi pratęsti tualete.
Ką Daryti Tėvams?
- 2 val. Vesti šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs. Toks kalendorius naudingas visiems - medikams, tėvams, vaikui, nes leidžia išsamiau suprasti vaiko šlapinimosi įpročius. Kai situacija pagerėja, toks kalendorius skatina vaiko pasitikėjimą savimi, tai leidžia siekti dar geresnių rezultatų. Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo. Dienynas skatina vaiką domėtis savo problema ir įsitraukti į gydymą. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi).
- Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
- Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams.
Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių.
Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą. Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Skysčių Kaupimasis Nėštumo Metu: Kodėl Tai Nutinka ir Kaip Efektyviai Gydyti?
- Vidurių užkietėjimas kūdikiams: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti