Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas.

Kas yra Priešlaikinis Gimdymas?

Priešlaikinis savaiminis gimdymas yra procesas, kai gimdymas įvyksta prieš 37 nėštumo savaitę. Normalus nėštumas trunka apie 40 savaičių, todėl priešlaikinis gimdymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek naujagimiui.

Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas, įvykęs nuo 22-os iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, kai naujagimio svoris yra nuo 500g iki 2500 g.

Pagimdžius prieš laiką, labiausiai nukenčia naujagimis, nes jis būna neišnešiotas, tai yra, nepakankamai subrendęs.

Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.

Tobulėjant medicinos įrangai, augant medikų žinioms bei kvalifikacijai, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaitės sverdami 400 daugiau gramų! Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai.

Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.

Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Pagrindinės priešlaikinio savaiminio gimdymo priežastys gali būti įvairios. Tai apima infekcijas, tokius kaip šlapimo takų infekcijos ar gimdos infekcijos, kurios gali sukelti uždegimą ir susitraukimus. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, progesterono trūkumas, taip pat gali prisidėti prie ankstyvo gimdymo. Be to, fiziniai veiksniai, tokie kaip daugiavaisiškumas (dvyniai ar daugiau), gimdos anomalijos ar ankstesni priešlaikiniai gimdymai, gali padidinti riziką.

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti, ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.

Pavyzdžiui, gimdos kaklelio operacija arba cezario pjūvio operacija, kuri kartais atrodo, kad gali išspręsti daugybę su natūralu gimdymu susijusių baimių, bet kito nėštumo metu gali tapti priešlaikinio gimdymo priežastimi.

  • vaisiaus vandenų nutekėjimas.

Gimdos ir Reprodukcinės Sistemos Įtaka

Priešlaikinis savaiminis gimdymas ir priešlaikinis vaisiaus gimimas susiję su moters reprodukcine sistema, ypač su gimdos struktūra ir funkcija. Gimda, kuri yra raumeninis organas, skirtas vaisiaus vystymuisi, gali būti paveikta įvairių veiksnių, kurie sukelia priešlaikinį gimdymą. Gimdos kaklelis, kuris laikosi vaisiaus ir užtikrina, kad jis liktų gimdoje, gali tapti silpnesnis arba atsidaryti per anksti, sukeldamas priešlaikinį gimdymą.

Simptomai ir Požymiai

Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.

Kai kurie priešlaikinio gimdymo požymiai yra ne taip aiškiai identifikuojami, nes kartais tempimas ar maudimas pilvo apačioje gali būti visiškai normalūs nėštumo fiziologiniai simptomai, kurie moterims, turinčioms gimdos kaklelio nepakankamumą, gali signalizuoti apie besiveriantį gimdos kaklelį.

Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas.

Diagnostika

Priešlaikinio savaiminio gimdymo diagnozavimui naudojami įvairūs tyrimai ir procedūros. Ginekologas gali atlikti fizinį tyrimą, įskaitant makšties tyrimą, kad įvertintų gimdos kaklelio būklę. Be to, ultragarsas gali būti naudojamas vaisiaus vystymosi stebėjimui ir gimdos struktūros vertinimui.

Gydytojas priešlaikinį gimdymą diagnozuoja tiksliai nustatęs nėštumo laiką, gimdos tonusą, įvertinęs nėščiosios ir vaisiaus būklę. Matuojamas nėščiosios kraujospūdis, temperatūra, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, ieškoma infekcijos požymių. Moteris ištiriama per makštį. Įvertinama vaisiaus širdies veikla, atliekamas ultragarsinis tyrimas.

Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.

Gydymas

Priešlaikinio savaiminio gimdymo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima vaistus, kurie gali slopinti gimdos susitraukimus, tokius kaip tocolytics. Taip pat gali būti skiriami steroidai, kurie padeda brandinti vaisiaus plaučius, jei gimdymas yra neišvengiamas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti lovos režimą, emocinę paramą ir gyvenimo būdo pakeitimus, kad būtų sumažintas stresas.

Nesant kontraindikacijų (priešparodymų), pvz., žuvęs ar stipriai apsigimęs vaisius, sunkios nėščiosios ligos, gausus kraujavimas, infekcija, priešlaikinis gimdymas stabdomas.

  • raminantys preparatai.

Prevencija

Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.

Ką Svarbu Žinoti Moterims, Patyrusioms Priešlaikinį Gimdymą?

Priešlaikinį gimdymą patyrusios moterys nerimauja dėl kitų nėštumų ir baiminasi, kad jis taip pat gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė pastebi, kad siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo kito nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau. Taip pat profesorė pataria nesivadovauti mitais, o geriau pasitarti su gydančiu gydytoju.

„Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose“, - sako prof. M. Minkauskienė.

Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypač intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs.

Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus.

Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu.

Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.

Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas.

Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.

Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.

Pagalba ir Parama

Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.

Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan.

Santuokos partneris (vyras), šeimos nariai. Atviras savo poreikių įvardijimas, gali padėti ir jums pačiai, ir artimiesiems. Socialinis darbuotojas. Psichologas ar psichoterapeutas. Pokalbiai su profesionalu gali padėti susivokti jausmuose, saugioje aplinkoje išlieti sielvartą, kad įvyko ne taip, kaip tikėtasi, išmokti išbūti ir išgyventi įvairius kylančius jausmus, sumažinti baimę. Išsikalbėjimas padeda gyti ir įveikti kylančius iššūkius.

Kitos mamos, patyrusios priešlaikinį gimdymą. Jos gali pasidalinti savo patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Asociacijos „Padedu augti“ savanorės mamos yra pasiruošusios Jums visokeriopai padėti, suteikti pagalbą bei informaciją konsultacijų platformoje ,,Neišnešiotukų pagalbos linija“.

Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikėtasi, tėvai patiria įvairių emocijų, patenka į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau. Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui stiprėti ir augti.

Neretai tėvai apibūdina savo savijautą kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti pasakymą „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?“. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.

Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta su specialiaisiais poreikiais, tuomet tėvai išgyvena šiuos emocinius etapus:

  • Pradinė reakcija į netikėtą žinią dažniausiai pasireiškia šoku, fakto neigimu, per dideliu susirūpinimu, pasitikėjimo savimi praradimu, bejėgiškumu. Tokiai būsenai užsitęsus per ilgai, ji gali tapti didele problema visai šeimai ir stipriai paveikti kasdienę motinos ir tėvo nuotaiką, savijautą bei sveikatą. Kartais sutuoktiniai išgyvena didelę įtampą dėl tarpusavio bendravimo nesutarimų.
  • Antrojoje (derėjimosi) pakopoje, abu tėvai laukia stebuklo, galinčio teigiamai pakeisti vaiko raidą. Jie tiki antgamtinėmis jėgomis, paramedicina, pradeda įtikėti arba sustiprina tikėjimą Dievu, atranda atsvarą religijoje. Dažnai tėvai aukojasi, labai daug stengiasi, nes mano, jog didelės pastangos pagydys vaiką.
  • Trečiojoje pakopoje, kai tėvai įsisąmonina esamą situaciją, jie pradeda pykti ant aplinkinių, jog nepadeda, negydo ar tiesiog nesupranta. Kartais pyktis nukrypsta į save, jog nesugebėjo padaryti visko, ką galėjo, tokiu metu šalia jaučiamo pykčio dažnai kyla gėda, kaltė, skausmas ir kiti dviprasmiai jausmai.
  • Ketvirtojoje pakopoje mažylio tėvai supranta, jog pyktis nieko nepakeis. Tada šeimą apima slegiantys jausmai. Kartais ši depresiška nuotaika trunka labai trumpai, o kartais užsitęsia labai ilgai ir tampa didele problema.
  • Paskutinė (adaptacijos) pakopa - vyksta susitaikymas su situacija. Tai reiškia, kad abu tėvai išmoksta gyventi su savo vaiku, kuriam reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra. Šioje pakopoje tėvai pradeda atsipalaiduoti, jausti pasitenkinimą būdami su savo mažyliu, juo rūpindamiesi.

Šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus emocinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas.

žymės:

Panašus: