Vaiko gimimas - didžiausias stebuklas ir džiaugsmas kiekvienai porai. Tačiau kartu su džiaugsmu ateina ir iššūkiai. Kaip pora gali spręsti santykių problemas ir kartu įveikti po vaiko gimimo atsiradusį išbandymą? Kaip išlaikyti meilę ir bendrumo jausmą? Kuo ypatingas tapimo tėvais periodas?
Tapimo tėvais periodas
Kai šeimoje gimsta vaikas, ypatingai pirmagimis, kiekviena šeima išgyvena krizę. Ir krizė šeimą ištinka nepriklausomai nuo to ar vaikas buvo planuotas ar netyčiukas. Tuo metu šeimoje vyksta kokybiniai pokyčiai. Iš žmonos, draugės, mylimosios, meilužės, gražuolės, darbuotojos, dukros moterys pirmiausia tampa MAMOMIS, o vyrai iš meilužių, draugų, partnerių pirmiausia tampa TĖVAIS. Reikia persidėlioti prioritetus, dienotvarkę, darbų pasidalinimus ir pan. Pokyčiai sukelia didžiulį stresą.
Kaip pasikeičia poros santykiai, kai gimsta vaikas?
Gimus vaikui dažniausiai poros santykiai nueina į antrą planą, nes dauguma savo laiko, dėmesio ir energijos yra skiriama vaiko priežiūrai. Prie to dar prisideda nuovargis, nemiegotos naktys ir moters hormonų pokyčiai. Visa tai įtakoja vidines ir išorines emocijų audras.
Psichologiniai sunkumai po vaiko gimimo
Tiek moteriai, tiek vyrui gali būti sunku susitaikyti su tuo, kad nebe jis/ji yra dėmesio centre, kad pasaulis pradeda suktis aplink vaiką. Atsiranda nerimo dėl vaiko, savo ir antros pusės naujo vaidmens atlikimo. Galvoje gali suktis tokios mintys:
- Ar aš gera mama?
- Ar mano vaikui viskas gerai?
- Ar jis kada nors nustos verkti?
- Ar aš kada nors išsimiegosiu?
- Ar jis bus geras tėvas?
- Ar aš vis dar graži jam?
- Ar jis ištvers sunkumus?
- Ar jis vis dar mane myli?
- Ar aš nepastosiu?
- Ar gyvenimas kada nors vėl bus toks pat, koks buvo?
Kaip su jais tvarkytis?
Pirmiausia įsisąmoninti faktą, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo, jis bus kitoks, nei geresnis nei blogesnis tiesiog kitoks. Nebijoti paprašyti aplinkinių pagalbos, skirti laiko sau, nepamiršti kitų savo interesų, pomėgių, bendrauti su kitomis mamomis, naudinga yra bet kokia fizinė veikla, judėjimas.
Kaip gimus vaikui puoselėti santykius su sutuoktiniu?
Į vaiko priežiūrą įtraukti senelius, auklę (nes nuvarytus arklius nušauna, o ne myli...) ar kažką, kas leis dviese su antra puse praleisti kažkiek laiko tik dviese. Planuokite romantišką laiką pabuvimui dviese, nes progų spontaniškumui gali ir nepasitaikyti.Kurkite naujus ritualus, pvz.: jei iki vaiko gimimo turėjote tradiciją kiekvieną penktadienį eiti į kiną, tai dabar penktadienio vakarą skirkite kino peržiūrai namuose, kai vaikas miega. Darbus dirbkite kartu su vyru ir smagiai laiką leiskite kartu, t.y. valgyti gaminkite kartu, namus tvarkykite kartu, o paskui visi eikite į lauką pasivaikščioti, nes taktika vyrą su vežimėliu į lauką, o mama eina kuopti namų, nepasiteisina.
Svarbu nepamiršti maloniai leisti laiką kartu, nes taip gimsta ir vystosi meilė. Naudinga porai yra turėti bendrų pomėgių, interesų, bet tuo pačiu nėra blogai pabūti ir atskirai, skiriant laiko tik savo ir savo veiklai. Svarbus momentas šeimos stabilumui yra bendros vakarienės prie vieno stalo ir vakarinis pokalbis apie praėjusią dieną.
Kodėl vaikelio gimimas kartais tampa poros skyrybų priežastimi?
Manau, kiek porų - tiek skyrybų priežasčių. Taip pat turiu jausmą, kad vaiko gimimas pats savaime netampa skyrybų priežastimi, greičiau tik atskleidžia ir paaštrina iki tol egzistavusias santykių problemas. Panašiai kaip odontologas po apžiūros įvardina taisytinus dantis, taip ir susidūrus su rimtesniais iššūkiais pasirodo tam tikros santykių „skylės“.
Susilaukusi vaiko dažna pora išgyvena didesnę ar mažesnę krizę, lydimą sunkių nerimo, įtampos, grėsmės, nesaugumo, pasimetimo, nevilties išgyvenimų, kai įprasti poros veikimo būdai ar turimi resursai nebeveikia. Kitaip tariant, santykis, kuris iki šiol sėkmingai gyvavo savaime, staiga nebevyksta ir pradeda reikalauti sąmoningų pastangų, tam tikro persiorientavimo. Tokie pokyčiai, ypač jei jie netikėti ir niekaip nederantys su itin aukštais lūkesčiais, gali labai išgąsdinti ir kelti norą pabėgti.
Visgi, krizė kartu reiškia ir galimybę. Santykių krizė neišvengiamai yra pokytis, permaina, kai įprasta gyvenimo tėkmė yra pertraukiama, o tas pertrūkis nėra nei malonus, nei lengvas. Tačiau savyje ji neša ir begalinį transformacijos, augimo, brandos potencialą. Rinktis juo pasinaudoti - drąsu, nes darbas ne iš lengvųjų, bet apdovanojimas - vertas dėmesio. Manau, daugelis giliai širdy turim troškimą pasenti kartu, tik ne visada pagalvojam, kad kelias jo link grįstas sąmoningais, kartais visai nelengvais pasirinkimais.
Intymumas po vaiko gimimo
Susilaukus vaikelio bent pirmus mėnesius pasimatymams laiko atrodo visai nebelieka. Kokybiško dėmesio vienas kitam skiriame taip pat mažai. Nenuostabu, kad nukenčia ir intymus poros gyvenimas. Dar daugiau - auginant kūdikį moterims dažnai net netrūksta ir nesinori intymumo. Dėl to jos neretai išgyvena kaltę, jaučiasi nepakankamos, nerimauja dėl santykių ar net bijo, kad bus paliktos. Kokie pavojai slypi už intymaus gyvenimo apleidimo?
Reikia atsiminti, kad intymumas turi būti malonus ir negali vykti per prievartą. Verčiamas tai daryti kūnas ne tik nepadėkos, bet dar labiau įsitemps, užsisklęs ir reikės daug laiko, švelnumo sau ir kantrybės vėl pelnyti jo pasitikėjimą. Bet kokia prievarta santykyje kelia kur kas reikšmingesnį pavojų nei atviras pripažinimas, kad tam dabar nesu pasiruošęs, neturiu resursų ar tiesiog nenoriu. Tai išsakius ir priėmus galima žengti tolimesnį žingsnį ir drauge klausti, kaip kartu galėtume pasikviesti aistrą į savo santykį.
Verta turėti galvoje ir tai, kad intymumas nėra vien seksas. Yra daug kitų būdų patirti artumą su savo partneriu. Kai kada nugaros pakasymas, kojų masažas, ilgas apkabinimas, rytinis bučinys gali reikšti kur kas daugiau ir įnešti į santykius taip trokštamos aistros. Situacijos dramatiškumą išsklaido ir suvokimas, kad tai yra tik etapas. Tarpusavio santykiai nėra statiški. Atvirkščiai - jie cikliški, nuolat kintantys, vieną sezoną keičia kitas ir tai yra puiku - vadinasi, gyvenimas vyksta.
Pagrindinės taisyklės norint išlaikyti gerus tarpusavio santykius gimus vaikeliui
Turbūt vienintelė taisyklė yra ta, kad nėra jokių taisyklių. Ilgą laiką viskas buvo labai paprasta ir aišku - šimtametės tradicijos, religija buvo nustačiusi taisykles, kaip vyras turėtų bendrauti su žmona, o žmona su vyru, vaikai su tėvais, tėvai su vaikais. Nereikėjo priiminėti sprendimų, kas bus pagrindinis šeimos maitintojas, kieno karjera svarbesnė, kas kelsis naktį maitinti vaiko ar gamins valgyti. Išsilaisvinę iš šių taisyklių mes susikūrėm neribotų pasirinkimų ir galimybių pasaulį, bet už šią laisvę mokame tam tikrą kainą - dėl visko turime susitarti tarpusavyje. Tai nėra taip paprasta - nesam pratę ir dar nelabai mokam tą daryti.
Visgi, vien nusiteikimas ir pasirengimas atvirai komunikuoti poroje yra vienas iš esminių tvarių santykių garantų. Komunikacijos svarba tampa ypač akivaizdi porai susidūrus su iššūkiais - vienas iš dalykų, kurį gimus vaikui pastebi poros - kaip niekada akivaizdūs partnerių asmenybiniai skirtumai. Dažnai tie skirtumai, kurie santykių pradžioje buvo įsimylėjimo ir susižavėjimo priežastis, pradeda kaip niekada erzinti ir tampa konfliktų priežastimi.
Verta prisiminti ir tai, kad prieš dalinantis meile, dėmesiu ir švelnumu su kitu, turime jo turėti patys - iš tuščio neįpilsi. Šioje vietoje atsiranda vietos kūrybiškumui, klausiant savęs, kas yra tie dalykai, kurie pripildo, leidžia sugrįžti į save, bent trumpam pamiršti „mamiškas“ ir „tėviškas“ atsakomybes. Svarbu turėti ir bendrų ritualų - pavyzdžiui, pirmąjį mėnesio šeštadienį kartu tik dviese pasimėgauti vėlyvaisiais pusryčiais. Ritualus sunkiau pasiglemžia buitis, o laikas dviese primena, kad esame kur kas daugiau nei tik tėvai.
Pasitenkinimą santykiais ir savo partneriu dažnai didina suvokimas, jog vienas žmogus negali suteikti to, ką galėtų suteikti skirtingi socialiniai šaltiniai. Tikėtis, kad partneris bus ir prasmės, ir aistros, ir gilaus ryšio, ir savirealizacijos šaltinis būtų ir nesąžininga, ir nerealistiška. Atradus skirtingų būdų patirti intymumą, draugystę, artimą ryšį galima išlaisvinti santykį nuo nerealistiškų lūkesčių ir patirti daugiau pilnatvės.
Ką daryti šeimoms, kurios jaučiasi esančios ant santykių bedugnės?
Norėtųsi pasakyti, kad jos nėra ir neturėtų būti vienišos. Ne tik dėl to, kad tūkstančiai kitų porų išgyvena panašius iššūkius, bet ir dėl to, kad jos neturėtų jų spręsti vienos. Susidurti su rimtais iššūkiais, ar svarstyti galimybę skirtis yra normalu - nereikėtų išsigąsti panašių minčių ir pasvarstymų. Santykių krizė nereiškia, kad pora yra silpna, nesusitvarko su iššūkiais. Krizė yra sveiko žmogus, tad ir sveikos poros reakcija į labai svarbų, reikšmingą įvykį.
Turbūt vienas esminių momentų yra tai, ką nusprendžiame su šiais sunkiais išgyvenimais daryti - savo kančioje likti vieniems tol, kol nebegalėsime ilgiau kentėti, ar išdrįsti paprašyti pagalbos ir ieškoti naujų, galbūt iki šiol nepažintų būdų kurti visavertiškus, pasitenkinimą teikiančius santykius. Esant abipusiam norui ir apsisprendimui, pasitelkus profesionalo - psichologo, psichoterapeuto - pagalbą krizinės situacijos stiprumą galima paversti jūsų santykį keičiančia ir atnaujinančia jėga.
Tėvystės našta
Kai bene visa tėvystės našta tenka vienam iš tėvų, tai blogai atsiliepia visiems šeimos nariams: vienas iš jų nuolat yra pervargęs ir jaučia neteisybę, kitas - atotrūkį nuo santykių ir savo vaiko, o ir kūdikis gauna tik pusę jam reikalingos šilumos. Aiškus atsakomybių pasidalinimas, komandinis darbas yra tai, kas gelbėja jaunus tėvus. Toks bendradarbiavimas ne tik saugo santykius, bet ir padeda išvengti kitos itin gilios jaunų mamų problemos - vienišumo, atskirties jausmo, galinčio nuvesti net į depresiją.
Profesionalų pagalba
Kitas grėsmę jaunoms šeimoms keliantis aspektas yra gėda dėl patiriamų sunkumų, noras juos slėpti. Svarbu suprasti, kad mūsų laikų visuomenėje jauniems tėvams yra sukurta begalė pagalbos mechanizmų: nuo lopšelių kūdikiams, suteikiančių mažyliams draugus, o tėvams - bent kelias atokvėpio valandas, iki porų konsultantų, psichologų ir ugdymo ekspertų.
Savistabos klausimynas poroms: kai gimsta ne tik vaikas, bet ir nauji santykiai
Skirkite sau laiko. Galite atsakyti kiekvienas (-a) atskirai, o vėliau - pasidalinti mintimis be kaltinimų ar vertinimo. Tai nėra „testas“, o kvietimas pažvelgti į save ir vienas kitą su švelnumu.
- Kaip šiuo metu jaučiuosi mūsų santykiuose? (Pabandyk įvardyti ne tik mintis, bet ir jausmus: artumą, vienatvę, nerimą, saugumą...)
- Ar jaučiu, kad turiu erdvės būti savimi? Kada paskutinį kartą jaučiausi priimamas (-a) toks (-ia), koks (-ia) esu?
- Kokio palaikymo man šiuo metu labiausiai trūksta? Ar esu apie tai kalbėjęs (-usi) su partneriu (-e)?
- Kaip reaguoju, kai jaučiuosi atstumtas (-a) ar nesuprastas (-a)? Ar linkęs (-usi) atsitraukti, supykti, užsisklęsti, pasitraukti į tylą? Iš kur tai man pažįstama?
- Ką darau, kai matau, kad partneris (-ė) išgyvena sunkumą? Ar sugebu išbūti šalia jo/jos jausmų, ar bandau „taisyt“, kontroliuoti ar atsitraukti?
- Ką reiškia „būti gera mama / tėčiu“ man asmeniškai? Gal kartais šie vaidmenys nustelbia mano žmogiškus poreikius: poilsio, artumo, švelnumo?
- Kada paskutinį kartą buvome tiesiog mes dviese, be planų, be pareigų, be vaikų? Kaip jautėmės tada?
Santykių problemos po vaiko gimimo
Sakoma, kad vaikučio gimimas - tai geriausias lakmuso popierėlis vyro ir moters santykiams. Jei pora tvirta vaikas ryšį tik sustiprina. O jei santykiai kliba, kūdikis juos gali visiškai išardyti. Yra vienas bendras dėsnis - gimus vaikeliui, šeima neišvengiamai turi kisti. Santykių problemos, sunkumai, su kuriais susiduria šeimos po vaiko gimimo, iš esmės yra panašios, bendros. Atėjus į šeimą pirmagimiui, vyras ir žmona tampa mama ir tėčiu. Buvo vyras ir moteris, galbūt tapo vyru ir žmona, ir štai - dar ir mama bei tėtis. Nauji vardai. Nauji išgyvenimai.
Vyrų pogimdyvinė depresija
Taip, vyrai, kaip ir moterys, gali patirti pogimdyminę depresiją. Vyrams depresijos atsiranda dėl stipriai pasikeitusios šeimyninės situacijos, jų statuso pakitimo bei pečius užgriuvusios didelės atsakomybės. Vyrams pogimdyminė depresija gali pasireikšti gana įvairiai - bloga nuotaika, pesimizmu, nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka, darbingumo kritimu, miego sutrikimais, įvairių somatinių skundų atsiradimu.
Patarimai moterims
Moterys turėtų sąmoningai sudaryti galimybę tėčiui pabūti vienam su vaiku. Nedaryti visko viena pati. Geriausia, kad būtų kažkokia dienos veikla, ką daro tik tėtis ir vaikas. Labai svarbu pasitikėti vienam kitu kaip tėčiu ir mama. Pasitikėti, kad sutuoktinis sugebės pamaitinti, nuraminti, pamigdyti vaiką. Tuomet moteris jausis palikta, viską daranti viena, vyras jausis nuvertintas ir atstumtas (labiausiai - emociškai ir seksualiai).
Patarimai poroms, išgyvenančioms santykių krizę
Pirmiausia - kalbėtis tarpusavyje. Dar kalbėtis. Ir tai tikrai nebus lengva. Ir tikrai krizė neišsispręs per pusvalandį. Tam reikės laiko ir pastangų. Pirmiausia, svarbus tikras abiejų suaugusiųjų noras spręsti tą santykių krizę. Kitas žingsnis - pastangos. Rasti laiką, vietą, kur be vaiko galėtumėte laisvai kalbėtis. Suprasti, kad tų pokalbių turės būti ne vienas. Kalbėtis apie savo tikruosius jausmus, norus. Nekaltinant vienam kito, siekiant išgirsti bei suprasti, pagal galimybes - priimti.
Santykių iššūkiai gimus vaikui yra įveikiami
Santykių iššūkiai gimus vaikui yra įveikiami, jei tik pasiryžtame juos spręsti ir sąmoningai puoselėti tarpusavio ryšį. Daugiausiai vertingų patarimų ir įžvalgų pokalbyje atras besilaukiančios poros, pirmąjį vaikelį auginančios šeimos ar kiti tėvai, kurie susidūrė su santykių sunkumais ir ieško kas pasiteisino kitoms šeimoms.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Vaiko Pinigų Išmokos Lietuvoje: Sužinokite Dydžius, Kas Gali Gauti ir Būtinas Sąlygas!
- Kaip efektyviai priauginti kūdikiui svorio: svarbiausi patarimai ir rekomendacijos