Pagalbinis apvaisinimas yra gydymo metodas, dažnai reikalingas dėl moters, vyro arba abiejų nevaisingumo. Moterims, kurioms nevyksta ovuliacija, gali būti skiriami medikamentai. Tačiau jei kiaušintakiai ar gimda yra pažeisti, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Jaunųjų gydytojų asociacija reiškia didelį susirūpinimą dėl pasiūlytų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, teigdama, kad sveikata yra viena svarbiausių vertybių, todėl priemonės jai pasiekti turi būti pažangios ir racionalios.
Konservatyvaus įstatymo kritika
Pagal konservatyvų įstatymą gali būti sukurti tik trys embrionai (daugiau embrionų sukurti draudžia įstatymas). Todėl iš pirmo bandymo apvaisinti 3 kiaušialąstes neretai nebus gaunama nei vieno besivystančio ir gebančio įsitvirtinti gimdoje embriono.
Ar apvaisinimas įvyko galima įvertinti po 18 valandų. Per tą laiką atliekamos kiaušialąstės turi būti užšaldytos, nes kitaip jos žus. Kadangi pagalbinis apvaisinimas yra brangus ir komplikuotas pačių sunkiausių nevaisingumo formų gydymo metodas, jo besikreipiančios pacientės paprastai būna 34-37 metų, kai pastojimo šansai po kiaušialąsčių šaldymo yra sumažėję.
Tačiau kitais atvejais, net ir po bandymo apvaisinti tik 3 kiaušialąstes bus gauti trys geros kokybės gyvybingi embrionai, turintys maksimalią galimybę įsitvirtinti ir sėkmingai vystytis gimdoje. Atliekami embrionai galėtų būti užšaldyti ir panaudoti pastojimui ateityje.
Reikalavimas būtinai perkelti į gimdą visus tris embrionus labai padidins daugiavaisio nėštumo bei labai nesubrendusių ir giliai neišnešiotų labai mažo svorio naujagimių gimimo tikimybę. Tokių naujagimių auginimas neišnešiotų naujagimių intensyvaus gydymo skyriuose valstybės sveikatos apsaugai kainuoja šimtus tūkstančių eurų.
Moteriai daugiavaisis nėštumas taip pat yra pavojingas, nes atsiranda gimdymo komplikacijų: kraujavimų, nėštumo toksikozių ir panašiai.
Vienas ciklas su hormonų terapija ir kitomis reikiamomis priemonėmis Lietuvoje kainuoja apie du - keturis tūkstančius eurų. Pagal konservatyvų įstatymo variantą visas procedūras dažnai reikėtų kartoti. Gerai, jei Valstybė sugebėtų kompensuoti bent dalį sumos, kuri dviems šimtams ciklų kainuotų maždaug kelis šimtus tūkstančių eurų.
Nuosaikesnio įstatymo šalininkų argumentai
Dalį visuomenės piktina nuosaikesnio įstatymo variantas dėl to, kad siūloma sukurti daugiau embrionų ir juos šaldyti.
Žinote, tikimybė, kad moteris pastos iš pirmo karto - apie trisdešimt procentų. Kai prie Prezidentūros į šaldytuvą dedamos lėlės, tie žmonės neturi supratimo, kas yra embrionas. Embrionas, apie kurį kalbame pagalbiniame apvaisinime, yra tik per mikroskopą matomas kelių visiškai vienodų ląstelių rinkinys. Tai gali būti dvi, šešios, aštuonios ląstelės, rečiau - daugiau ląstelių.
Kiaušialąsčių šaldymas nėra alternatyva embrionų šaldymui. Kad nevaisingumo gydymas būtų efektyvus, pacientams turi būti prieinamas ir kiaušialąsčių ir embrionų šaldymas. Pavyzdžiui, šešiolikos metų mergaitė serga kraujo vėžio, kurį reikia gydyti, todėl jos kiaušialąstės būtų sunaikintos.
Dalyvaudamas Sveikatos reikalų komiteto svarstymuose mačiau, kaip manipuliuojama Seimo narių balsais. Jokioje išsivysčiusioje šalyje nėra tokio griežto įstatymo. Problema yra ta, kad žmonės, kuriems nereikia tokios paslaugos ir kurie yra įsitikinę, kad jie patys to nedarytų, nori uždrausti tai daryti ir kitiems.
Religinius žmonių įsitikinimus gerbiame, tačiau turi būti paisoma ir moterų bei vaikų sveikatos. Prieš pagalbinį apvaisinimą in vitro nevaisingai moteriai yra skiriami stiprūs hormoniniai vaistai, siekiant subrandinti pakankamą kiekį moteriškų lytinių ląstelių. Tuomet pagalbinio apvaisinimo in vitro metu gydytojas sudaro sąlygas mėgintuvėlyje susijungti moteriškoms lytinėms ląstelėms (kiaušialąstėms) su vyriškomis lytinėmis ląstelėmis (spermatozoidais).
Nepaisant to, kad daugiau nei 50 tūkstančių Lietuvos porų susiduria su dėl nevaisingumo kylančiais emociniais, finansiniais ir socialiniais iššūkiais, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas užtruko daugiau nei dešimtmetį.
Prezidentės veto argumentai
Prezidentė argumentavo, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Pagal D. Grybauskaitės pasiūlytą ir Seimo patvirtintą galutinę įstatymo versiją, sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priims sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galės būti šaldomi - laikomi lytinių ląstelių banke.
Numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. D. Grybauskaitė teigia, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Pasak prezidentės patarėjos, vienintelė Malta draudžia šaldyti embrionus, kitose šalyse tai pripažįstama, kaip efektyviausiais ir tinkamiausias būdas gydyti nevaisingumą, o Italija prieš keletą metų priėmusi panašų įstatymą gavo jį taisyti, nes jis pripažintas antikonstituciniu.
Skaičių manipuliacijos ir verslo etika
Visus šiuos ilgus pagalbinio apvaisinimo atsinaujinančių ir vėl pritylančių debatų metus tiek žiniasklaidoje, tiek įvairiose peticijose, forumuose ir politikų kalbose teko girdėti ir matyti nuolat pasikartojančias tas pačias tris skaičių grupes:
- pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimus, nevaisingumą patiria 10-15 proc. šeimų;
- Lietuvoje yra 50 tūkst.
Beveik niekam nesukėlė abejonių ar įtarimų faktas, kad šios grupės, kalbant apie nevaisingų šeimų skaičių Lietuvoje, tarpusavyje labai skiriasi savo dydžiu bei tai, kad šie skaičiai niekuo nepagrįsti.
Net mokslinių straipsnių, kuriuos teko skaityti ieškant bent apytikrių skaičių, galinčių paremti kalbas apie nevaisingas šeimas Lietuvoje, autoriai nurodo PSO 15 proc. arba 50 tūkst. pacituodami vieni kitus arba iš viso nenurodo, iš kur šie skaičiai paimti.
Valensijos (Ispanija) universiteto profesoriaus Francisco J. Lara straipsnyje „Asistuojamoji prokreacija iš verslo ir medicininės etikos perspektyvos“, 2013 m. išspausdintame moksliniame žurnale Medicina ir etika, rasime atsakymą, kokia yra tikroji pagalbinio apvaisinimo nauda. Lara teigia, jog savo straipsniu nori atskleisti realiai egzistuojančią verslo rūšį, pasaulyje dar turinčią ir „kūdikių verslo“ (angl. baby business) etiketę.
Prof. Lara teigia, jog nuo 1978 m. JAV kasmet atliekama apie 60 tūkst. pagalbinio apvaisinimo ciklų, iš kurių prasideda 18 tūkst. nėštumų ir gimsta 15 tūkst. naujagimių. Vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas JAV vidutiniškai kainuoja 10 tūkst. dolerių, o Europoje vidutiniškai - 5 tūkst. eurų. Taigi, jei skaičiuotume vieno gimusio vaiko kainą, amerikoniukas būtų brangesnis - jis kainuos 40 tūkst. JAV dolerių, o Europoje gimęs - 20 tūkst. Taigi, daro išvadas prof. Lara, pagalbinio apvaisinimo kompensavimas iš valstybės biudžeto padidina pagalbinio apvaisinimo klinikų ir apvaisinimo ciklų skaičių.
žymės:
Panašus:
- 1999 m. Ministro Įsakymas dėl Pagalbinio Apvaisinimo: Svarbiausi Teisės Aktai ir Reglamentavimas Lietuvoje
- Atraskite Efektyviausius Pagalbinio Apvaisinimo Metodus – Išsamus Gidas Jums!
- Pagalbinis Apvaisinimas Lietuvoje: Įstatymai, Etikos Iššūkiai Ir Ateities Perspektyvos
- Ultragarsas Nėštumo Metu: Nepakeičiama Nauda Ir Ką Reikia Žinoti Kiekvienai Moteriai
- Endometriumo Pokyčiai Po Ovuliacijos: Ką Kiekviena Moteris Privalo Žinoti!