Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai.

Ovuliacijos mechanizmas: kaip ir kada ji vyksta?

Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija.

Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus.

Dažniausi ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?

Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę:

  • Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai. Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
  • Skausmas pilvo apačioje. Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
  • Bazinės kūno temperatūros pokyčiai. Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo.
  • Padidėjęs lytinis potraukis. Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį.
  • Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas. Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
  • Emociniai pokyčiai. Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.
  • Pilvo pūtimas. Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.

Ovuliacijos skausmas

Ovuliacijos skausmas pasireiškia moters ciklo viduryje. Daugumai moterų ovuliacijos metu patiriamas nežymus skausmas ar diskomfortas praeina savaime, be medikamentų, per keletą ar keliolika valandų. „Ovuliacijos skausmas - tai skausmas susijęs su moters ciklo viduriu, kuomet vienoje iš kiaušidžių užauga dominuojantis - „ovuliacinis“ folikulas, kuris tempia kiaušidę ir kuomet organizme pasiekiamas liuteinizuojančio hormono pikas, folikulas plyšta, vyksta ovuliacija, ir keletas mililitrų folikulinio skysčio išsilieja į pilvo ertmę. Būtent šio fiziologinio reiškinio metu gali būti juntamas nuo kelių valandų iki kelių dienų trunkantis, dažniausiai moterų apibūdinamas kaip lengvas, tempiančio, duriančio, maudžiančio pobūdžio skausmas apatinėje pilvo dalyje, dešinėje ar kairėje pusėje“, - aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Akušerijos-ginekologijos departamento gydytoja Viktorija Ežerskienė.

Tačiau, kaip teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė ginekologė Sandra Tumėnė, toje vietoje, kurioje įvyko folikulo plyšimas, retsykiais kartu užgaunamas ir stambesnis kapiliaras, dėl to gali prasidėti nedidelis, negausus kraujavimas. „Kraujavimas gali būti į išorę, į pilvo ertmę, tarp pilvo organų. Tai gali sukelti pilvo maudimą. Moterys dažnai pasakoja, kad pilvas pasidaro tarsi sumuštas, labai jautrus, labiau pasireiškia pajudėjus, užsiimant fizine veikla. Ramybėje būna juntamas mažiau. Kraujavimas gali būti ir į ten, kur brendo kiaušialąstė. Tada susidaro krešuliukas - hemoraginis geltonkūnis. Kadangi krešuliukas gali būti įvairaus dydžio, kartais ir 5 cm, jis gali spausti, veržtis kiaušidėje. Tada jaučiamas ne tik tempimo, bet ir aštresnis, dūrimo pobūdžio skausmas“, - sako S. Tumėnė. Kaip aiškina gydytoja akušerė ginekologė, toks skausmas po truputį slopsta, krešulys tirpdomas tam tikrų fermentų mažėja ir gyja. Visgi, gijimo procesas gali trukti ir iki mėnesio. Lygiai taip, kaip ir įvairios mėlynės pilnai sugyja per ilgesnį laiko tarpą, taip ir kiaušidėje krešulys.

Skausmingos ovuliacijos metu jaučiamas skausmas dubens ir apatinėje pilvo srityse. Skausmas gali būti įvairaus intensyvumo ir stiprumo - nuo silpno tvinksinčio skausmo, iki sunkiai pakeliamų spazmų. Skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Paprastai skausmas jaučiamas vienoje pilvinės srities pusėje, ir gali būti jaučiamas skirtingose pusėse skirtingų ciklų metu. Tai priklauso nuo to, kurioje kiaušidėje kiaušinėlis subręsta ir patenka į kiaušintakį. Retais atvejais, gali pasirodyti nedidelis kraujavimas ar kitokios išskyros iš vaginos.

Dauguma moterų ovuliacijos metu nejaučia skausmų, tačiau daliai skausmai būna kiekvieno ciklo ovuliacijos metu. Nors tiksli skausmingos ovuliacijos priežastis iki šiol nėra visiškai aiški, manoma, kad skausmą gali sukelti folikulinis skystis ar kraujas: kuomet kiaušinėlis palieką kiaušidę, iš kiaušidės ištekėjęs skystis ir kraujas gali sudirginti pilvaplėvę.

Kaip minėta, ovuliacija vyksta maždaug ciklo viduryje, t.y. maždaug 14-tą dieną po mėnesinių. Tikslią ovuliacijos datą gali parodyti ovuliacijos testas. Todėl jei skausmą patiriate būtent šiuo konkrečių metu, didelė tikimybė, kad jis atsiranda būtent dėl ovuliacijos. Dar vienas būdingas požymis - skausmas tik vienoje pilvo pusėje.

Kadangi skausminga ovuliacija trunka tik labai ribotą laiką (iki kelių valandų), specialus gydymas jai netaikomas. Skausmą galima numalšinti nuskausminamaisiais (pvz., ibuprofenas). Šiltos kapsulės pridėjimas prie apatinės pilvo dalies arba karšta vonia taip pat gali palengvinti jaučiamą skausmą.

Skausmas mėnesinių ciklo viduryje (Mittelschmerz)

Skausmas mėnesinių ciklo viduryje, dar žinomas kaip Mittelschmerz, yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušidžių ir gimdos funkcijomis. Ši liga pasireiškia, kai kiaušidėse vyksta ovuliacija, t. y. kiaušialąstės išsiskyrimas iš kiaušidės. Ovuliacijos metu, kiaušidžių audiniai gali būti pažeisti, o tai sukelia skausmą. Taip pat šiuo laikotarpiu gali padidėti skysčių kiekis pilvo ertmėje, kas gali sukelti papildomą diskomfortą.

Mittelschmerz yra terminas, naudojamas apibūdinti skausmą, kuris atsiranda maždaug per 14 dienų po paskutinių mėnesinių, kai kiaušidė išskiria kiaušialąstę. Šis skausmas dažnai apibūdinamas kaip aštrus, duriantis arba mėšlungis, ir jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Nors Mittelschmerz yra natūralus procesas, jis yra svarbus, nes gali būti ženklas, kad moteris yra vaisinga ir pasiruošusi pastoti.

Pagrindinė Mittelschmerz priežastis yra ovuliacija, kai kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės. Šio proceso metu gali būti pažeista kiaušidžių gleivinė, o tai sukelia skausmą. Be to, kai kurioms moterims skausmą gali sukelti uždegimas ar cistos kiaušidėse. Hormoniniai pokyčiai, kaip estrogeno ir progesterono lygio svyravimai, taip pat gali prisidėti prie skausmo intensyvumo.

Tipiški Mittelschmerz simptomai apima aštrų ar duriantį skausmą vienoje iš pilvo pusių, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Kai kurios moterys gali patirti lengvą mėšlungį, pykinimą ar net lengvą kraujavimą.

Mittelschmerz diagnozė dažnai yra klinikinė, remianti paciento istorija ir simptomais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir, jei reikia, rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kad išsiaiškintų, ar nėra kitų galimų problemų, pavyzdžiui, cistų ar uždegimų.

Mittelschmerz gydymas dažnai nėra būtinas, nes skausmas paprastai praeina savaime. Tačiau, jei skausmas yra intensyvus, gali būti rekomenduojama vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), tokius kaip ibuprofenas. Taip pat gali būti naudinga šilumos terapija, pavyzdžiui, šiltos kompresijos ant pilvo.

Menstruacijų skausmas

Kaip teigia gydytoja V. Ežerskienė, skausmas, kuris prasideda kartu su menstruaciniu kraujavimu ar kelias valandas prieš jį ir tęsiasi menstruacijų laikotarpiu - vadinamas menstruaciniu skausmu.

Pasak S. Tumėnės, menstruacijų skausmą gali sukelti įvairūs faktoriai. „Mėnesinių metu kraujas išleidžiamas per gimdos kaklelį. Įprastai gimdos kaklelis yra retropanuotas, t.y. jis užlinkęs į sėdmenų pusę. O menstruacijų metu jis bando šiek tiek išsitiesti ir prasiplėsti, kad išleistų kraują. Tai - skausmingas procesas. Moterims, kurios jaučia labai stiprų mėnesinių skausmą, vemia, jas pykina, dažniausiai turi ilgus, siaurus gimdos kaklelius, kuriems nudirbti tą darbą, kad išleistų mėnesinių kraują, užtrunka ilgiau ir sudėtingiau. Dėl to pojūčiai yra stipresni. Gali būti ir kitos priežastys. Menstruacijų metu išsiskiria tam tikri citokinai, prostaglandinai, kurie sukelia skausmo pojūčius. Gimdos gleivinėje vyksta tarsi nedidelė uždegiminė reakcija, kad ta gleivinė atsiskirtų. Tas irgi sukelia skausmą, kuris gali būti juntamas tiek nugaroje, tiek viso pilvo apačioje“, - sako ji.

Ginekologė priduria, kad tokie skausmai dažniausiai gydomi nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Tokiais kaip, pavyzdžiui, ibuprofenas ar diklofenakas, kuris citokinus arba prostaglandinus suriša ir neleidžia sukelti skausmo.

Pasak KUL gydytojos V. Ežerskienės, manoma, kad kuo didesnis prostaglandinų kiekis moters organizme, tuo stipresnius spazmus mėnesinių metu ji jaučia. „Tam tikras skausmas, spazmai, diskomfortas apatinėje pilvo dalyje ties viduriu - normalus pojūtis menstruacijų metu. Tačiau padidėjęs mėnesinių skausmingumas, stiprūs spazminiai, mėšlunginiai pilvo, nugaros skausmai labai trukdo moterų kasdieninei veiklai, jų darbingumui, priverčia pakeisti planus“, - teigia gydytoja.

Skausmingos menstruacijos, specialistės teigimu, dar vadinamos dismenorėja, kuri skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirmine dismenorėja, dar kitaip vadinama idiopatine, serga tos moterys, kurioms nenustatyti jokie dubens organų funkcijos sutrikimai. Kitaip tariant, skausmas yra natūralus ir organinis. Dažniausiai ja serga paauglės mergaites ir jaunos merginos. Antrinę dismenorėja, dar kitaip vadinamą įgytą, sukelia dubens organų ligos: endometriozė, miomos, pooperaciniai randai, adenomiozė.

Gydytojos teigimu, paauglėms merginoms skausmingos menstruacijos galimos dėl dar nebrandžios lytinės sistemos ir su tuo susijusių nereguliarių menstruacijų, taip pat dėl anatominių ypatybių, kaip ir minėjo S. Tumėnė, labai siauro gimdos kaklelio kanalo. „Vis tik, tokie skausmai, susireguliavus menstruacijoms, taip pat po gimdymo - neretai pasikeičia ir susilpnėja. O antrinės dismenorėjos priežastis individualiu atveju dažniausiai surandama gana sėkmingai ir gydoma būtent ta genitalinė ar ekstragenitalinė patologija, todėl daugeliu atvejų skausmas ir kiti simptomai koreguojami ar pašalinami kartu su pagrindinės ligos gydymu“, - pasakoja ji.

Kada sunerimti?

Gydytoja akušerė ginekologė S. Tumėnė sako: jei mėnesinės iki šiol būdavo neskausmingos, tačiau keletą kartų iš eilės jos staiga tapo itin skausmingomis, o be vaistų iškęsti skausmų nepavyksta - vizitas pas gydytoją yra būtinas.

„Be aukščiau paminėtų ligų, gali pasireikšti ir įvairios gimdos gleivinės arba kaklelio uždegiminės ligos. Tada reikėtų ieškoti papildomų simptomų: ar nejaučia kažkokių kitų pojūčių, keistų išskyrų, keisto kvapo, ar kraujas neatrodo kitoks, nei būdavo anksčiau, ar nekarščiuojama. Tai gali signalizuoti apie tam tikras gimdos ligas, kurios turėtų būti gydomos nedelsiant. Sergant uždegiminėmis ligomis, nereikėtų laukti kitų mėnesinių, turėtų būti gydomasi iš karto“, - teigia ji.

Tačiau bendrai, jei moteris ar mergina nepastebi šių išvardintų simptomų, o mėnesinės staiga tapo skausmingos, gydytoja rekomenduoja palaukti kitų mėnesinių ir stebėti būklę - jei situacija nepasikeitė, skausmas niekur nedingo - reikėtų užsiregistruoti ginekologo apžiūrai.

Anksčiau apsilankymas pas ginekologą buvo stigmatizuojamas, o jaunas merginas neretai persekiodavo įvairios baimės. Tačiau dabar, sako gydytoja, tokių problemų ji nepastebi - šiuolaikinės moterys noriai vizituoja ginekologus.

Visgi, susiduriama su kita problema. „Specialistų yra tiek, kiek yra. Kartais patekti pas juos tampa sudėtinga. Ne tik viešajame sektoriuje, kaip kad dažnai yra manoma. Kartais kai kur net ir privačiai sudėtinga gauti norimą laiką čia ir dabar. Tokiu atveju patarčiau bandyti kreiptis į šeimos gydytoją. Šis kartais gali priimti greičiau ir atlikti pirminius tyrimus: bent jau kraujo, reaktyvinio baltymo, kuris parodys, ar nėra ūmaus uždegimo. Taip pat galės išrašyti siuntimą, su kuriuo kartais pas ginekologą pavyksta patekti greičiau“, - pataria specialistė.

Kaip išvengti skausmo

Kaip jau ir aptarė gydytojos, yra moterų, kurios neserga jokiomis ligomis, jų nevargina uždegimai, tačiau menstruacijos išlieka gana skausmingos. Tokioms moterims S. Tumėnė pataria medikamentinį gydymą pradėti tada, kai dar neprasidėjęs ūmus skausmas. Taip pavyks išvengti stipraus skausmo piko.

„Tai reiškia, pačioje pradžioje, kada moteris turi tarsi tokią nuojautą, kad tuoj skaudės, prasidės mėnesinės, reikėtų išgerti tabletę nuo skausmo. Čia taip veikia chemija, kad mūsų organizme atsipalaiduoja labai daug skausmo mediatorių ir vaistas suriša juos lengviau tol, kol jie dar nenukeliavo iki stuburo smegenų ir ten neužjautrino skausmo signalų. Poveikis tada bus geriausias ir reikės suvartoti mažiau vaistų, nes skausmo mediatoriai surišami ir iš organizmo pašalinami anksčiau, nei jie perdavė stiprų skausmo signalą“, - aiškina gydytoja.

Moterys, nenorinčios vartoti vaistų, gali skausmą malšinti ir natūraliais būdais. „Geležies papildai ir vitaminas C gali sumažinti kraujavimo stiprumą ir skausmą. Padeda ir šiluma, kuri atpalaiduoja gimdos kaklelį, padeda lengviau pasišalinti kraujui iš gimdos. Sportuojančioms moterims prieš mėnesines nepatarčiau užsiimti aktyviu sportu. Jis gali išprovokuoti skausmą, nes raumenys įsitempia ir sunkiau atsiveria gimdos kaklelis. Prieš ir per mėnesines reikėtų laikytis atpalaiduojančio, tausojančio režimo. Žinoma, maistas turėtų būti lengvas, lengvai įsisavinamas, neturėtų būti labai aštrus. Alkoholis ir kofeinas taip pat nerekomenduojamas“, - sako gydytoja.

Ovuliacijos testai - kam jie skirti ir kaip naudoti?

Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti.

Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas.

O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.

Ką daryti, jei ovuliacija nevyksta?

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.

Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.

Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.

žymės:

Panašus: