Operos žvaigždė Nomeda Kazlaus drąsiai pripažįsta, kad yra laiminga. Solistė tikina, jog metų nesureikšmina, nes jau seniai suprato, kad gyvenime jie prilygsta nuliui. Mūsų kelionė Žemėje, įsitikinusi ji, visai apie kitus dalykus - vertybes ir misiją. Žurnalo „Ji“ paprašyta įvardyti savąją, atsako tvirtai - žmonių dvasinis pakylėjimas.
Asmenybės stiprybė ir vaikystės jautrumas
Jūs atrodote labai stipri, pasitikinti savimi asmenybė, užtikrintai judanti savo gyvenimo keliu. Kaip manote, iš kur tai? Užkoduota ar auginta nuo vaikystės? Atskleisiu tokį dalyką. Baigiau M.K.Čiurliono menų mokyklą ir, manau, buvau vienas jautriausių vaikų šios įstaigos istorijoje.
Dukters vardas ir auklėjimo principai
Operos solistės, laidų vedėjos bei „Auksinio balso“ komisijos narės Nomedos Kazlaus profesiją atspindi net dukrytės vardas. Odabella - viena D.Verdi operos herojų. O mažajai Odabellai dabar ketveri, ir ji auga truputį kitaip, nei dauguma vaikų.
Kai matau, kaip tėvai vaiknešėliuose laiko kūdikius, o patys valandų valandas plepa mobiliaisiais prie pat vaikelio galvos, man baisu. Besivystančioms smegenims tai kenkia, bet gal žmonės tiesiog nesidomi ir to nežino? Kai kuriose Skandinavų šalyse net draudžiama vaikui turėti mobilųjį telefoną ar juo žaisti. Tėvai šviečiami, kad kuo mažiau kalbėtų mobiliaisiais prietaisais, o grįžtų prie laidinių. O visoje senojoje Europoje žmonės namie naudoja laidinį ryšį.
Suprantu, tėvams labai patogu, įjungei TV ir ramu, gali daryti savo darbus, bet vaikui tai tikrai blogai. Aš pati Odabellai leidžiu pažiūrėti vaikišką filmuką vokiečių kalba, bet tik apie pusvalandį per dieną. Dukra lanko vokiečių kalbos pamokėles, o filmukai padeda įtvirtinti išmoktus žodžius. Vaikai mato tėvų pavyzdį, jei tėvai tai daro, ir vaikas tai darys. Jei aš namuose nesitraukčiau nuo kompiuterio ar televizoriaus, tikriausiai ir dukra jo norėtų.
Aš, pavyzdžiui, negaliu gyventi be žinių laidų, žiūriu jas visomis kalbomis: lietuviškai, būtinai įsijungiu CNN kanalą, tada dar perjungiu „Deutche Welle“ ar itališką televiziją. Taip gali susidaryti objektyvesnę nuomonę. Odabella mato, kad užsienio kalbos žmogaus gyvenime yra reikalingos. Man labai svarbu mokyti vaiką, kad galima užsiimti pačiam, nebūtinai tai turi daryti televizorius. Namuose yra daugybė žaislų ir knygučių visomis kalbomis, namai net primena darželį (juokiasi).
Manau, kad vaikui reikia turėti daug priemonių žaisti ar kūrybinei veiklai, nors, žinoma, vakare namus reikia ilgokai tvarkyti, kai visos tos priemonės atsiduria ant grindų. Jei vaikas labai ilgai žiūri televizorių, tai gali suformuoti įprotį nieko nedaryti, tiesiog sėdi ir gauti pramogą, užuot pačiam sugalvojus ką nors kūrybiško. Žinoma, mano dukrytė irgi labai supyksta, kai baigiasi tas pusvalandis ir reikia išjungti televizorių, tačiau mes, tėvai, tam ir esame, kad kontroliuotume situaciją. Pirmenybę teikiu lavinamiesiems žaislams. Turime stalo žaidimų, kurie moko skaičiuoti įvairiomis kalbomis iki šimto, pažinti raides.
Dukrytė mėgsta žaisti lego konstruktoriais. Esu pripirkusi knygučių įvairiausiomis kalbomis. Kai keliauju po užsienį, priperku labai įdomių knygelių, kai kurios jų -dviem kalbomis, paspaudi mygtuką, išgirsti taisyklingai tariamą žodį angliškai, o paspaudus kitą - tą patį žodį itališkai. Tokios dvikalbės knygutės užsienyje labai populiarios. Pastebiu, kad Odabella ir su lėlėmis kalbasi įvairiomis kalbomis. Ji turi draugę rusę, su kuria bendrauja kiekviena savo kalba, ir susikalba. Kartais mes su Odabella kalbame keliomis kalbomis, natūraliai iš vienos pereidamos į kitą.
Manau, kad geriausia vaiką pradėti mokyti nuo sunkios vokiečių kalbos, paskui išmokyti reikalingos anglų kalbos, o tada jau visų kitų: rusų, italų, prancūzų… Aš pati vokiečių kalbą išmokau M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, anglų - tarsi savaime, kelionių metu, italų buvo privaloma studijuojant Muzikos akademijoje, prancūzų - debiutuojant Karmen vaidmeniu. Dukros neskubate leisti į darželį. Tikriausiai daug ką perimame iš savo vaikystės. Aš pati darželį lankiau tik metus prieš pat mokyklą, ir to visiškai užteko. Augau su jaunesniu broliuku namuose.
Imunitetas ir laikas gryname ore
Kaip sako pediatrai, iki 3 metų vaiko imunitetas susiformuoja iš dalies ir tik iki 5 metų - visiškai. Mūsiškė daug laiko praleidžia gryname ore, nes gyvename šalia parko. Ten ji turi savo kasdienių draugų, su kuriais labai gražiai ir daug bendrauja. Kai gimė, tą vasarą lauke išbūdavome po aštuonias valandas. Gryno oro naudą mums įdiegė dar Čiurlionio menų gimnazijos laikais. Muzikantams krūviai būdavo labai dideli, ir mokytojai mums nuolat kartojo: bent porą valandų per dieną jūs privalote pabūti lauke, kad pailsėtų galva. Todėl ir savo dukrą auginu daugiau lauke negu uždarose patalpose.
(juokiasi). Dabar jos su aukle kasdien bet kokiu oro lauke būna po dvi tris valandas, o kai grįžtu aš, dažniausiai dar valandai ar dviem išeiname mudvi. Dar labai griežtai laikausi higienos įpročio plauti rankas, nes turiu saugoti savo balsą nuo virusų ir bakterijų. Ir dukrą mokau, kad grįžus į namus būtinai reikia plauti rankas. Kai pas mus ateina svečių, Odabella jiems primena: „O dabar eikite į vonią nusiplauti rankų“. Vengiame žmonių susibūrimų vietų, teatrų, koncertų, žaidimų kambarių, didelių prekybos centrų, kur daug žmonių ir virusų. Odabella dar mažytė ir viską spės išgirsti.
Žinios apie vaikų auginimą
Kur semiatės žinių apie vaikų auginimą, auklėjimą? Informaciją gaudau visais įmanomais būdais, dažnai tariuosi su mūsų pediatre Jolanta Savulioniene, gera patarėja ir mano artima draugė Inga, gyvenanti Vokietijoje ir auginanti panašaus amžiaus dvynukus. Jos vaikučiai truputį vyresni už manąją, tad ji būna jau praėjusi ir išbandžiusi viską, kas geriausia. Jai patarus, perku vokiškus žaisliukus, kurių kokybe nė karto nesuabejojau. Tokie žaisliukai skalbiami, sertifikuoti, nealergizuojantys.
Turime visą „žvėryną“, kad dukra galėtų žaisti siužetinius žaidimus, taip pat daug lėlių. Esu konservatyvi - geriau mažiau daiktų, bet kokybiškų. Jokių lėlių monstrių. Ji turi daug įvairių kompaktinių plokštelių ir jų klauso. Yra lietuviškų pasakų, užsienio šalių muzikos vaikams, klasikinės lengvesnės muzikos. Klauso ir vokiškų, ir lietuviškų dainelių. Ji įpratusi prie muzikos nuo pat pirmų dienų, o klasikinė muzika jai - kasdienybė. Vagnerio klausė kartu nuo pirmųjų savaičių, nes namuose rengiausi vaidmeniui. Būdavo, pamaitinu krūtimi ir įjungiu „Tristaną ir Izoldą“.
Mano pianistas iš La Scalos pasakė: „Dieve dieve, uždėk vaikui Mocartą, o ne tą Vagnerį.“ Tai yra brandi muzika. Kai mokiausi Čiurlionio menų gimnazijoje, vaikai buvo susiskirstę į 2 grupes - Verdžio mylėtojai ir Vagnerio mylėtojai. Aš buvau Verdžio gerbėja, o dabar suprantu, kad iki Vagnerio reikia priaugti. Jo muzika daug melodingesnė, daug niuansų, daugiau gelmės. Tai, kad mano vaikas nuo gimimo klauso Vagnerį, gyvenime tikrai turės teigiamą poveikį. Auklėjimas labai svarbu.
Užimtumas ir laikas su šeima
Odabella gražiai dainuoja ir turi puikią klausą. Kol kas ji nelanko muzikos pamokėlių, bet dažnai dalyvauja mano repeticijose. O spektaklius ar koncertus įpratusi girdėti nuolat. Mano mamytė mėgsta dainuoti, nors jos profesija ekonomistė, bet dainavo universiteto ansamblyje kaip solistė. Ji moka tiek dainelių, pasakų ir eilėraščių, kad Odabellai yra nuostabi mokytoja. Mes neiname nei į kiną, nei į baseiną, stengiamės mažiau būti uždarose erdvėse, savaitgaliai skirti arba individualiam lavinimui, arba vaikštome kelias valandas gryname ore.
Žinoma, kartais lankomės restoranuose ar vaikų kavinėse, juk norisi kur nors išvykti. Pavyzdžiui, smagu nuvažiuoti į Trakus, suvalgyti kibinų, pabūti gryname ore, rasti pramogų ir išvengti daug žmonių. Tai ypač aktualu, kai prasideda epidemijos. Keliavimas su mažu vaiku turėtų būti minimalus. Esame buvusios užsienyje ne kartą ir net su perskridimais, bet daugiau keliavome dėl reikalų. Vokietijoje dukrai skiepijome, nes Odabellos krikšto tėtis Ričardas - terapeutas, turintis savo kliniką.
Maitinimas ir natūralumas
Kai laukiausi, turėjau planą iki 4 mėnesių maitinti krūtimi, o paskui grįžti į aktyvų muzikinį gyvenimą. Buvau pasirašiusi rimtus kontraktus, pamaniau, padedant auklėms ir artimiesiems, pavyks tai padaryti. Tik viskas įvyko kitaip, turėjau pieno ir norėjau maitinti, ir visiškai pasirodė netinkama vaiką tampyti po visą pasaulį. Tada planą pakeičiau - maitinsiu iki pusės metų. O realybė pasirodė tokia, kad buvau su vaiku ir maitinau iki dvejų metų. Dėl įvairių priežasčių nėra patartina maitinant dainuoti.
Aš rinkausi taip, kad pirmiausia būtų gerai vaikui. Man dabar širdyje labai gera, kai žinau, kad maksimaliai praleidau laiką su mažu vaiku. Iki dvejų metų mes buvome visą parą kartu ir nė vienos dienos atskirai. Taip, taikau paprastus ir labai veiksmingus natūralius metodus. Galbūt ir kitoms moterims pravers, kad nutraukti pieną geriausia, geriant šalavijo arbatą, man tokį patarimą davė Vokietijoje gyvenanti draugė. Kas yra skaitęs šalavijo arbatos instrukciją, pastebėjo, kad ten surašyta daugelis jo gydomųjų savybių, ir tik pačioje pabaigoje - kad tinka nutraukti laktacijai.
Norint baigti maitinti, patariama palikti paskutinį mėnesį vieną maitinimą per dieną, geriausia vakarinį. Tuomet nutraukiamas maitinimas ir reikia pradėti gerti šalavijų arbatą. Pienas pasibaigia be jokių vaistų. Aš apskritai esu natūralių pažiūrų. Nėštumo metu vartojau tik labai gerus papildus, o šiaip visas reikalingas medžiagas stengiausi gauti su maistu. Klausiau rekomendacijų sukaupti geležies atsargas, nes vaikelis iki 6 mėnesių geležies gauna tik su motinos pienu.
Kadangi paskutiniai nėštumo mėnesiai buvo vasarą, kasdien suvalgydavau po stiklinę žemuogių, ir taip dvi savaites. Planuojant nėštumą, žemuogių galima užsišaldyti. Ir virto liežuvio valgiau, net ėriuko liežuvio, nes jame daugiausia geležies. Man maitinant krūtimi vaiką labai svarbu būdavo tyla. Ne burzgiantis televizorius, ne kokio žurnalo skaitymas, o tyla, nes tada perduodi vaikui savo mintis, savo jausmus. Tai aktyvus maitinimas, kai galvoji apie vaikelį, ne apie buitinius reikalus ar būsimus darbus.
Jeigu pažiūrėsi iš energetinės pusės, per pieną vaikas gauna labai daug informacijos, vaiką galima programuoti, informuoti, užtat tas laikotarpis yra labai svarbus. Pamenu, gimdymo namuose turėjau nuostabią gydytoją Rolandą, aš jos klausdavau daugybės klausimų, o vienas iš jų - kiek ji skiria laiko savo pačios vaikui. Ji davė protingą patarimą: jeigu valandą per dieną aktyviai bendrausi su vaiku, jam to visiškai pakaks. Kai verdi, o vaikas šalia, tai nėra bendravimas. Bendravimas - kai tu susitelki į vaiką ir visą dėmesį skiri tik jam.
Nėštumas ir gimdymas
Dainininkui, kaip ir sportininkui, labai svarbu kontroliuoti savo kūną. Mano paskutinis koncertas buvo dieną prieš „dekretines atostogas“, 7 nėštumo mėnesį. Lietuvoje, ir man tai buvo labai svarbu. Monserat žinojo apie mano būklę, o kitiems niekam aš nesakiau. Tai buvo mano požiūrio dalykas: kuo mažiau apie tai kalbėti, O kai gimdžiau, buvau priaugusi apie 10 kilogramų. Sugrįžti į įprastinį svorį nebuvo labai sudėtinga. Nėštumas buvo labai aktyvus, daug dainavau, stengiausi valgyti kuo kokybiškesnį maistą, kad nepriaugčiau nereikalingų kilogramų. Gimdyti pasirinkau Tyzenhauzų gimdymo namus ir puikų gydytoją Rolandą Žiobaką.
Auklė ir sveika gyvensena
Turite auklę. Su aukle turi sutapti daug požiūrių - dėl maisto, higienos, lauko. Mano nuomone, geras maistas, kokybiškas miegas, grynas oras ir imunitetą skatinantys papildai žiemą - labai svarbu vaiko sveikatai. Norėjau, kad auklė mėgtų būti lauke. Aš pati vertinu lauką, jūrą, saulę, uolas, aktyvų laisvalaikį, turiu specialius laukui tinkančius drabužius, kuriuos vilkint nėra blogo oro. Per šias Kalėdas kalnuose pirmą kartą atsistojau ant slidžių, nes iki tol slidinėjimo kurortuose tik daug vaikščiodavau ir skaniai vakarieniaudavau.
Mes Lietuvoje turime Baltijos jūrą, tad stengiuosi tai išnaudoti - čia yra daug jodo. Todėl bent porą kartų per metus po mėnesį Odabella būna prie jūros. Kartais pavykta tai padaryti pačiai, kartais dukra važiuoja su močiute ar kitais artimais žmonėmis. Praėjusią vasarą buvome prie jūros rugpjūčio pabaigoje, buvo neįtikėtinai šalta, lietinga, bet vis tiek kasdien eidavo vaikštinėti pajūriu ir praleisdavome lauke po 3-4 valandas lyjant. Su dabartine aukle Odabella labai gražiai draugauja, norėjau, kad tai būtų žmogus su patirtimi, savo vaikus jau užauginęs, kad turėtų gyvenimiškosios išminties.
Bendravimas ir mityba
Man nepriimtinas diktatoriškas auklėjimas, pavyzdžiui, kai atsisveikinant paliekamas verkiantis vaikas. Visada stengiuosi kalbėtis, paaiškinti, kodėl išeinu, kada grįšiu. Maistą gaminu pati arba močiutė, kažkaip susiklostė, kad tai neįeina į auklės pareigas. O gaminame sveikai - garuose, troškiname, kad netrūktų mėsos, žuvies, daržovių. Pirmenybė - ūkininkų produktams, kaime perkame mėsą, jautieną, vištieną ir kalakutieną. Baltymai, iš kurių organizmas gauna geležies, vienas svarbiausių elementų, bent iki 7 metų. Odabella mėgsta žuvį ir mėsą, gal kad pripratinau nuo mažens.
Kultūriniai skirtumai ir meilė vaikams
Turite daug draugų užsieniečių. Vaiko sveikata labai svarbu, kaip ir vaiko asmenybė, ten pabrėžiamos vaiko teisės. Paaugę vaikai greitai pasako: tu dar tark žodį, aš tuoj paskambinsiu į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Pietų kraštuose labai mylimi vaikai, jie niekada netrukdo nei pobūviuose, nei restoranuose. Lietuvoje į vaikus vis dėlto žiūrima kitaip, nes jie gali ką nors išpilti, ištepti. Italams, ispanams, prancūzams vaikas yra tikrai vaikas, kuris gali išsitepti, išsipurvinti.
Jie praleidžia labai daug laiko kartu, nei laisvalaikiu, nei per atostogas stengiasi neatsiriboti nuo vaikų. Ten vis dar gyvas šeimos kultas, kuris net XXI amžiuje vyrauja. Esu gyvenusi daugelyje šalių, negali nepastebėti tam tikrų kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, vokiečiai turi griežtą požiūrį į higienos laikymąsi, dienotvarkę, būrelius. O Italijoje, Ispanijoje nieko nenustebinsi pamatęs vidurnaktį mažą vaiką šalia, kuris dar nemiega. Manau, kad vienas pagrindinių dalykų yra besąlygiška meilė. Tai suteikia saugumo jausmą, kelia vaiko pasitikėjimą savimi, skatina jo savarankiškumą.
Jau seniai mes stengiamės leisti Odabellai pačiai rengtis ar apsiauti batus, tai kas, kad gal ne taip apsivilks ir užsisagstys. Vaikas turi turėti savo nuomonę ir mokėti ją išsakyti. Jums tikriausiai nepažįstamas pogimdyminės depresijos jausmas? Aš esu be galo optimistiška. Taip davė Dievulis, kad niekada ilgai neliūdžiu, tiesiog nėra kada (juokiasi). Ir sąmoningai neklausau kriminalinių žinių, kažkokios neigiamos informacijos. Nežiūriu siaubo filmų.
Yra daugybė būdų, tik kiekvienas juos turi atrasti. Man dažnai tiesiog pakanka pakeisti aplinką, kur nors nueiti - aš jau vėl kupina įspūdžių. Esu labai emocionali, gerai save pažįstu, todėl greitai atsigaunu. Ir dar labai padeda pabuvimas su savimi, kad ir trumpai - tai atstato jėgas. Žinoma, didžiausią gyvenimo džiaugsmą man teikia artimi žmonės. Tėvai, turėdami vaikus, negali sau leisti ištižti.
Pasirengimas vaidmeniui operoje "Fidelijus"
N. Kazlaus šiuo metu intensyviai ruošiasi premjerai Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur režisierius Oskaras Koršunovas stato operą „Fidelijus“ (žiūrovai ją spektaklyje galės išvysti gegužės 20 d.). Solistei teko sudėtingas ir neįprastas pagrindinis vaidmuo - moters, kuri norėdama išgelbėti savo vyrą, pati ryžtasi apsimesti vyru ir net rizikuoja savo gyvybe.
Režisierius Oskaras Koršunovas nesistengė kažkaip stipriai suvyriškinti mano vaidmens. Šiais laikais, anot jo, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo lyties, yra labiau vyriškas ar moteriškas, yra tiesiog žmogus. Todėl ta riba - labai trapi. Be jokios abejonės, tam, kad mano herojė Leonora galėtų gauti darbą kalėjime ir išgelbėtų savo mylimą vyrą, jai reikėjo stengtis slėpti savo moteriškumą, kurį pilnai atskleidžia tik operos pabaigoje, kai išaiškėja visa tiesa. Šis vaidmuo tikrai įdomus, tačiau labai sudėtingas visapusiškai, reikalaujantis didelio vokalinio meistriškumo ir fizinės bei psichologinės ištvermės. Su tokiais vaidmenimis paprastai susiduria jau rimtą patirtį turintys solistai, dažnai vadinami „vagneristais“, nes tai - labai monumentalus vaidmuo, skirtas „ilgų distancijų bėgikams“. Norėčiau pasidžiaugti, kad solistams labai padeda puikus dirigentas Martynas Staškus.
žymės:
Panašus:
- Operos ir baleto teatras vaikams: repertuaras, spektakliai ir bilietai
- Nepraleiskite! Geriausi operos ir baleto spektakliai vaikams + ekspertų patarimai
- Živilė Karkauskaitė: Įkvepianti dainininkės kūrybos istorija ir svarbiausi momentai
- Didelė mašina vaikui: svajonių dovana mažajam vairuotojui
- Atskleista: Kodėl Nėštumo Testas Gali Būti Klaidingai Neigiamas ir Kada Geriausia Jį Atlikti