Festivalyje “Dangun žengimas” Didžiojoje Filharmonijos salėje pasirodė pianistė Živilė Karkauskaitė, atlikdama 6 dalis iš Messiaeno žymaus fortepijoninio ciklo “Paukščių katalogas”.
O. Messiaeno egzotinė muzika skambėjo ketvirtajame koncerte.
Šiame koncerte vartus į Messiaeno paukščių pasaulį pravėrė nedidelė, vos 12 minučių trunkanti, 1951 m. sukurta pjesė “Juodasis strazdas” (Le merle noir), kurią atliko Didžiojoje Filharmonijos salėje debiutuojantys solistai - Nacionalinio simfoninio orkestro fleitininkas Darius Gedvilas, grojantis pačią įvairiausią muziką - nuo baroko iki avangardo su įvairiais kameriniais ansambliais - bei pianistė Rūta Mikelaitytė, dar studijuojanti Muzikos akademijoje.
Imponavo pianistės dvasinis artumas atliekamai muzikai, ištikimybė stiliui, apgalvotos detalės (gal ir kostiumas).
Deja, tikslių Živilės Karkauskaitės gimimo metų šiame tekste nenurodyta.
O. Messiaenas, sukūręs visiškai savitą muzikos kalbą, pats tapo kūrybinio įkvėpimo šaltiniu kitiems kompozitoriams, tame tarpe ir lietuviams (prisiminkim kad ir A. Suprantama, kad neretai vienokias ar kitokias festivalių programas lemia labiau materialūs dalykai, vis dėlto gaila, kad neišgirdome nė vieno Messiaeno opuso orkestrinui. Sverdiolas tarsi vėl priminė esąs “mesianistas”. Šį vandenyną “maitina” bent trys svarbūs filosofiniai šaltiniai - krikščioniškas tikėjimas, panteizmas ir senovės indų religinė filosofija.
Penkias dienas turėjome progos klausytis O. Juk orkestras, vargonai, fortepijonas ir žmogaus balsas yra pagrindinės ir bene vienintelės Messiaeno kūrybos priemonės. Kaip žinia, menininko ir jo kūrybos “įrašymai” į istoriją yra netrumpas procesas, todėl laikas - gal ne visuomet teisingas, bet pats objektyviausias meno vertintojas. Pagaliau netgi XX a. daugybė srovių ir srovelių sutekėjo į Messiaeno kūrybą tarsi į milžinišką vandenyną.
Šiek tiek avansu, vasario 9-13 dienomis Nacionalinėje filharmonijoje buvo surengtas O. Tuo metu jaunasis kompozitorius jau keleri metai dirbo Šv. Trejybės bažnyčioje vargonininku. Pirmasis koncertas buvo kaip tik ir pradėtas kūriniu, pagal kurį buvo pavadintas visas festivalis.
Suprantama, kad neretai vienokias ar kitokias festivalių programas lemia labiau materialūs dalykai, vis dėlto gaila, kad neišgirdome nė vieno Messiaeno opuso orkestrinui.
Apskritai, net to paties pavadinimo registrai vokiškuose ir prancūziškuose vargonuose vieni nuo kitų labai skiriasi.
Pirmasis koncertas buvo kaip tik ir pradėtas kūriniu, pagal kurį buvo pavadintas visas festivalis.
“Dangun žengimas” buvo sukurtas 1933 metais orkestrui, tačiau po metų Messiaenas jį perrašė vargonams.
“L’Ascension” atlikęs vargonininkas Dainius Sverdiolas tarsi vėl priminė esąs “mesianistas”. Bene prieš dešimtį metų šešių koncertų cikle jis atliko visus Messiaeno vargoninius kūrinius: nuo “Dangiškosios puotos” iki “Šv. Trejybės paslapties meditacijų”.
Filharmonijos salėje 1964 m. pastatytų“A. Schuke” firmos vargonų dispozicija pagal tuometines “Orgelbewegung” tradicijas labai skiriasi nuo tų instrumentų, kuriais grojo pats Messiaenas.
Antrajame koncerte festivalio svečias švedų vargonininkas Hansas Hellstenas atliko monumentalų ciklą “Šv. Trejybės paslapties meditacijos”, kurį sudaro devynios dalys.
Šis ciklas žymiai sudėtingesnis savo klausymo ir suvokimo prasme klausytojui, nes ir sudėtingesnė net ir kompozicinė technika, kuri apibūdinama kaip “komunikabilioji kalba”.
Pats kūrinio objektas - Tomo Akviniečio mokymas apie Šv. H. Hellsteno interpretacija - iš pirmo žvilgsnio tarsi “sausoka” ar formali, vis dėlto palaipsniui užvaldė klausytojus savo objektyvumu ir bekompromisiškumu. Hellstenas vargonų meną studijavo pas žymiausius Europos vargonininkus trijose šalyse - Danijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje.
Antroje koncerto dalyje dainininkė Sigutė Stonytė ir pianistas Jurgis Karnavičius pirmą kartą Lietuvoje atliko Messiaeno1936 metais sukurtą ciklą “Poemos Mi” (“Poemes pour Mi”), beje, sukurtą savo paties tekstais.
Po metų kompozitorius orkestravo šį 9 dalių ciklą, paskirdamas jį savo pirmajai, netrukus mirusiai žmonai, kurią vadino mažybiniu vardu - Mi.
Iš to kyla daug sudėtingų intonacinių ir spalvinių užduočių vokalui, su kuriom S. Stonytė sėkmingai susitvarkė.
Regina Maciūtė ir Gražina Ručytė-Landsbergienė atliko 1945 m. sukurtą vokalinį ciklą “Jaravi, meilės ir mirties giesmė”.
Atlikėjos tiesiog intuityviais saitais sujungė dvyliką skirtingų dalių į vientisą visumą, atskleisdamos būtent ritualinę dvasią.
Festivalį vainikavo penktasis koncertas, kuriame vienas ryškiausių ir įdomiausių šiuolaikinių pianistų Roger Muraro atliko karo metais O. Messiaeno sukurtą ciklą “Dvidešimt žvilgsnių į kūdikėlį Jėzų”.
Fenomenali technika, labai plati dinamikos amplitudė - nuo neįtikėtinai galingo (bet minkšto!) forte iki subtiliausio pianissimo - tai tik dalelė šio menininko interpretacijos bruožų.
Publiką pavergė atlikėjo įtaigumas ir teatrališkumas.
R. Muraro - O. Messiaeno ir Yvonne Loriod mokinys.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Nomeda Kazlaus atvirai apie dukrą Odabellą ir gyvenimo vertybes, kurios pakeitė jos požiūrį
- Viktorija Miškūnaitė atskleidžia kūrybos paslaptis, motinystės džiaugsmus ir meilės Lietuvai istoriją
- Atskleista Linos Urnikytės nepaprasta gyvenimo istorija – sužinokite viską apie jos kelią į sėkmę!
- Vaikiški kilimai: Sukurkite spalvingą ir jaukią vaikų kambario oazę!
- Gyvūnų Globos Organizacijos Tauragėje: Atraskite, Kaip Jūs Gali Išgelbėti Gyvūnus!