Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ši knyga yra skirta turtingai Obelių ir Kriaunų, kurios pirmąsyk paminėtos 1505 m., krašto istorijai, ūkio ir švietimo raidai, čia gyvenusių žmonių medžiaginei ir dvasinei kultūrai atskleisti.

2-oji monografijos laida palyginti su ankstesne kuklia 1998-ųjų laidos mažesnio formato knyga yra keliskart didesnės apimties bei per keliolika leidybos metų susiformavusio dabartinio Lietuvos valsčių serijos knygų pavidalo.

Nuo pirmosios Obeliams ir Kriaunoms skirtos monografijos, išleistos 1998 m., pastaroji skiriasi gerokai išplėstu pusaštunto šimto puslapių istorijos skyriumi ir visiškai nauju tautosakos skyriumi.

Iš pirmosios monografijos perkeltas visas etninės kultūros skyrius, kurio straipsniai buvo parašyti remiantis per 1980 m. Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvos klubo ekspediciją surinkta medžiaga. Bet ir šis papildytas keliais originaliais straipsniais.

2009 m. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Ir, matyt, ne vienerius metus.

Tolimesnė švietimo eiga atsiskleidžia per Obelių gimnazijos, Kriaunų pagrindinės mokyklos ir Obelių vaikų globos namų istorijas.

Idėja parengti naują, išsamesnę monografiją apie Obelius ir Kriaunas prieš keletą metų kilo „Versmės“ leidyklos vadovui, kultūros mecenatui Petrui Jonušui. Tuo tikslu 2007 m. buvo organizuota tiriamoji ekspedicija, kurioje dirbo 21 mokslininkas ir kraštotyrininkas.

Pirmadienį oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai).

Į bendruomeninius namus įsikėlė aštuoni broliai ir seserys iš vienos šeimos.

„Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti.

Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje.

Ir tai jau yra reikšmingas artėjimas šeimos modelio link”, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Visas reikiamas paslaugas vaikams teiks penki kvalifikuoti specialistai - du socialiniai darbuotojai ir trys socialinio darbuotojo padėjėjai; vaikams taip pat bus teikiamos užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistų, psichologo, socialinių pedagogų paslaugos.

Patalpose, kurios liko laisvos, bus steigiamas krizių centras.

Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas, pristatydamas klausimą, kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę.

„Kas pasikeitė, klausia rajono tarybos nariai.

2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai“, - pagrindą apibrėžė V.

Kilo klausimų ir dėl Obelių vaikų globo namų pastato.

Mat dalis jo - avarinės būklės.

Tai patvirtinta ir prieš dvi savaites priimtame Vyriausybės nutarime, kuriuo dalis jungtinio korpuso pripažinta avarinės būklės.

V. Giedriko teigimu, iki perdavimo ta dalis bus nugriauta.

Rajono tarybos narys Algis Čepulis teiravosi, kodėl į perduodamo turto sąrašą neįtraukta organizacinė technika, baldai, žoliapjovės, traktoriukai.

„Ar tai slepiasi po kitu turtu?“, - klausė jis.

V. Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad į sąrašą įtrauktas tik ilgalaikės vertės turtas virš 500 Eur.

A. Čepuliui antrino tarybos narys Irmantas Tarvydis.

„Ar nNeatrodo, kad perdavimo akte surašyti ir daiktus su nuline verte.

A gausime tai, ko nėra surašyta?

Gal yra žoliapjovės, yra nėra.

„Sudarydami sąrašą, laikėmės įstatymo.

Vyriausybės nutarimo ne pagal teisės aktus daryti negalime.

O perdavimo akte nurodysime viską, ką perduosime.

Ne pirmą įstaigą perduodame.

Rajono tarybos narys Antanas Vagonis teiravosi, kiek kainuos rajono biudžetui Obelių globos namų išlaikymas?

Ministerijos atstovė D. Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. metams, ta suma nekis penkerius metus.

Taip pat beveik 200 tūkst. Eur bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d.

Įstaiga turi pajamų ir iš kitų savivaldybių.

„Visą šios paslaugos biudžetą biudžetą atiduotume, dar skirtume 300 tūkst. paslaugų plėtrai.

Vaikai nuauga.

Vien tik kitąmet 6 vaikai iškeliaus iš globos namų, o sumos 5 m. nemažinsim.

Po 5 metų liks tik 14 vaikų iš dabar esančių 37.

Ta suma bus investuota į paslaugų plėtrai“, - aiškino D.

Tokios institucijos, kaip Krizių centras, kitos paslaugos globos namuose teikiamos paslaugos dabar kainuoja virš 200 tūkst. Eur metams.

Tarybos narys Gintaras Girštautas teiravosi, kaip, keičiantis įstaigos šeimininkams, bus tvarkomi einamieji namai.

Tokie, kaip konkursas dar vieniems bendruomeniniams nams.

Konkursas dar nebaigtas.

D. Tolesnė veikla: kadangi Obelių vaikų globos namuose nuolat mažėja vaikų, kilo klausimas ir dėl tolimesnės šių namų perspektyvų.

Tarybos narys Vytautas Vilys teiravosi, kodėl apskritai reikalingi tokie pokyčiai.

Ar tai tik dėl Prezidentūros nuostatos, kad neturi likti didelių vaikų globos namų?

Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją.

Nuo 2014 m. vaikų globos namų deinstitucionalizacija sistemingai vykdoma ir Lietuvoje.

„Ne ministerijos reikalas iš Vilniaus valdyti tokius globos namus.

Tik jums geriausia spręsti, ko reikia tiems vaikamsׅ, - sakė D. Urbonaitienė.

Ji pabrėžė, kad ministerija prieš atiduodama įstaigas rajonų savivaldybėms, jas pertvarko.

Tarybos narė Dijana Meškauskienė klausė apie kitų įstaigų perspektyvas, pavyzdžiui, Skemų socialinės globos namų.

„Jų gyventojai irgi keliami į grupinius namus.

Pensionato tokie pastatai, sutvarkyti, įrengti.

D. Urbonaitienė aiškino, kad pertvarka palies ne tik vaikų globos namus, bet ir kitas socialines įstaigas.

Ir ministerija palaikys savivaldybių iniciatyvas įveiklinti tuos pastatus.

Kaip pavyzdžius ji pateikė Pabradės ir Jurbarko vaikų namų pertvarkos.

„Iš pradžių Švenčionių savivaldybė nematė poreikio įveiklinti.

Dabar viskas pasikeitė, savivaldybė tame pastate numatė, kad Švenčionyse bus darželis.

O Jurbarke buvusiame vaikų globos namų pastate bus privatūs senelių namai.

Kiekvienos įstaigos pertvarka analizuojama, daromi projektai, dėliojama, investuojama.

Skemų pervarkai bus žiūrimas viso regiono poreikis.

Rajono tarybos narys Egidijus Vilimas teigė, kad norėtų tuo klausimu pasisakyti.

„Ilgai galvojau dėl klausimo.

Svarstomi strateginiai klausimai, kuriems reikia ilgesnės diskusijos.

Šitas klausimas neaiškus, ar keičiasi strategija: iš institucinės globos į neinstitucinę.

Vienos institucijos pakeitimas kita, nereiškia neinstitucinės globos.

Yra nuostata, kad vaikai turi augti šeimose.

Jei šeimą ištiko nelaimė, reikia laikinos globos.

Einame globėjų, laikinų ir nuolatinių, linkme.

Reikia stiprinti tas lėšas atsisakyti institucinės globos: šeimynų, bendruomeninių namų.

Reikia skirti lėšas: kontroliuoti šeimas, kad jos tinkamai rūpintųsi vaikais, jei nutinka nelaimės, reikia užtikrinti vaikus kur padėt, o jei nepavyksta, surasti globėjus.

Jiems skirti pinigus.

Manau, klausimas neparuoštas.

Aš apskritai nepritariu, kad vaikų globai būtų organizuojami bet kokia forma.

Be to, teikiant rajono tarybai tokį svarbų klausimą, reiktų pateikti preliminarų susitarimą su ministerija, rajono savivaldybės derybines pozicijas.

Tame susitarime lėšos numatytos penkeriems metams, o kas bus po septynerių?

Jei mažės vaikų, dalis lėšų turi būti skiriama neinstitucinei globai plėtoti.

Kokį planą nusistatysime.

Turime garantuoti neinstitucinės globos plėtrą“, - akcentavo E.

Į jo abejones atsakė Gytis Baltrūnas, Panevėžio ir Utenos apskričių institucinės pertvarkos ekspertas.

„Bendrai apie pertvarką.

Gaunate didelę sumą pinigų, kiek pati savivaldybė tikrai neskirtų tokiam vaikų skaičiui.

Kodėl bendruomeniniai namai nelaikyti institucine globa?

Tai priartinimas prie globos šeimos.

Jei vaikui 14-16 metų, jis yra praradęs du globėjus, jis nebenori būti globėju.

Iš didelių globos namų į globėjų šeimą ateinantiems vaikams keista, kad, pavyzdžiui, iš šaldytuvo imti, kiek nori, kada nori.

Susiformavusiems dideliuose namuose, vaikams reikia pasidaryti labiau namų vaikais.

O kodėl nėra daug iniciatyvių globėjų?

Nes vaikai kartais būna ir labai „sunkūs“.

Normalu, kad globėjas, imantis globoti 14-16metų „sunkų“ vaiką, sako po pusmečio, kad nenori.

Obelių vaikų globos namus gaunate su didelėmis iniciatyvomis.

Pavyzdžiui, krizių centras: siekiant neatskirti vaiko, reikia imti jau visą šeimą.

Kita savivaldybė iš jūsų pirktų tas paslaugas.

Gera starto pozicija.

Ministerija ne ta įstaiga, kuri gali vadovauti vaikų namams.

Tarybos narys Gintaras Girštautas teigė, kad dabar susiklostė unikali situacija ir dabartinė valdžia finansuoja daug.

Palaukę ilgiau, turėsim bėdų“, - sakė jis.

Tarybos nariui antrino ir institucinės tvarkos ekspertas: „Dabar labai palankus periodas.

Už tai, kad Obelių vaikų globos namai pereitų rajono savivaldybės žinion, balsavo 22 rajono tarybos nariai, vienas buvo prieš.

Vaikai lankėsi viename seniausių ir gražiausių - Ilzenbergo dvare.

Vaikai vaikščiojo šimtamečio parko takeliais, apžiūrėjo ypatingą istoriją turinčią dvaro pirtį bei legendomis apipintą Meilės tiltą į ežero salą, susipažino su biodinaminio ūkio veikla bei principais.

Daugiausia įspūdžių vaikams paliko dvare auginami gyvulėliai: triušiai, avytės, karvės.

Vaikai vaišinosi dvare pagaminta produkcija, kartu su dvaro darbuotojų vaikais gamino papuošimus dvaro kalėdinei eglutei.

Spalio 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje įvyks leidinio „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer så lenge en lever“ (leidykla „Pamėginčius“, Vilnius) pristatymas ir bus atidaryta tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodą, kuri veiks iki lapkričio 8 d.

Projekte dalyvauja moksleiviai iš daugiau nei dvidešimties Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Norvegijos švietimo įstaigų.

Moksleiviai iliustruoja patarles.

Įdomu palyginti, kaip tą pačią patarlę suvokia vaikai iš Lietuvos ir jų bendraamžiai Vokietijoje, Norvegijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

Jau išleisti penki dvikalbiai patarlių žodynai: lietuvių-anglų, lietuvių-rusų, lietuvių-vokiečių, rusų-anglų ir ką tik pasirodė lietuvių-norvegų patarlių žodynas „Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer så lenge en lever“, kurį ir iliustravo Obelių vaikų globos namų auklėtiniai ir kurį į savo fondo rinkinius jau įtraukė Norvegijos daugiakalbė nacionalinė biblioteka.

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką.

Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė.

Soc. Sausio 3 d. BVGN globotiniai ir rūpintiniai dalyvavo susitikime su Rūta Avižaite, Utenos aps. VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiąja tyrėja.

Pareigūnė globotinius supažindino su policijos darbu, parodė postą, kuriame yra įrengtos stebėjimo kameros, kuriose stebimos kai kurios vietovės Anykščių mieste.

Vaikai apžiūrėjo patalpas, kuriose yra patalpinami sulaikytieji asmenys, apžiūrėjome policijos transporto priemones.

Pareigūnė papasakojo apie savo darbą.

Pavadinimas Adresas Veikla
Obelių socialinių paslaugų namai Rokiškio r. sav., Obeliai, Mokyklos g. Socialinių paslaugų teikimas

žymės: #Vaiku #Globos #Namai

Panašus: