Įžanga
Savižudybė - sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys, kurį lemia daugelio faktorių bei įvykių visuma. Lietuvoje ši problema išlieka aktuali, o pastarieji įvykiai atskleidžia skaudžias priežastis, kurios paskatina žmones ryžtis tokiam žingsniui.
Socialinės rizikos šeimos ir institucijų abejingumas
Šilalės rajone įvykusi tragedija atkreipė dėmesį į socialinės rizikos šeimų situaciją. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Dukrą iš mamos atėmę pareigūnai nepasidomėjo, ar mama iš tikrųjų buvo neblaivi. „Buvo pasakyta, kad mama užsirakinusi savo name. Apieškota, bet kadangi buvo iškvietimas dėl vaiko, jis buvo perduotas anytai“, - komentavo laikinasis Šilalės policijos viršininkas Gintas Vaičikauskas.
Vaiko paėmimo metu nedalyvavo nei psichologai, nei vaiko teisių specialistai. Pas mamą specialistai apsilankė tik kitą dieną, kai moters jau nebuvo tarp gyvųjų. Nė karto girtos mamos neaptikę, tik anytos pasakojimais pasikliovę Šilalės vaiko teisių apsaugos specialistai moterį buvo įtraukę į probleminių šeimų sąrašą. O vaiką paimant nedalyvavo, nes jau buvo baigę darbą.
Seimo narys P.Urbšys tikina, kad ši situacija tik dar kartą parodo, kad žvelgiama tik į pasekmes, ne priežastis.„Įstatymų pas mus pakanka, bet pas mus yra tokia iliuzija, kad priėmus stebuklingą įstatymą problema iš karto bus išspręsta. Aš manau, kad šitas įvykis turi būti labai atsakingai ištirtas, suvokiant, kokia yra situacija smurtinės aplinkos vaikų atžvilgiu. Mes reaguojame į pasekmes, bet ir vėl nežiūrims priežasčių“, - naujienų portalui lrytas.lt sakė P.Urbšys.
„Ši istorijos našta krinta ant visų politikų pečių“, - teigė politikas. „Mes plaukiame paviršiumi. Ir taip iki kitų laidotuvių“, - situaciją komentavo „valstiečių“ frakcijos narys.
"Vaiko atėmimo" įstatymas?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Povilas Urbšys teigia, kad šios istorijos buvo galima išvengti, jei problemos sprendimo būtų buvę ieškota iš karto.„Be abejo, buvo galima išvengti. Po Matuko istorijos tikrai turėjo būti stengiamasi ne apsaugoti savo institucinį mundurą, o realiai imamasi veiksmų ir iš esmės sprendžiama problema. Praėjus tiek laiko nuo tragedijos nėra aišku, kokiu pagrindu ir kaip vaikas turi būti paimamas, kaip turi būti informuojami tėvai. Akivaizdu, kad policija dalyvauja paimant tą vaiką ir iki galo nėra įsitikinę, kur yra motina. Nedalyvauja vaiko teisių apsaugos darbuotojai ir mes turime tai, kad mama nusižudė“, - problemas šioje istorijoje vardijo P.Urbšys.
Jo manymu, po Kėdainiuose nužudyto Matuko istorijos pakeistas Vaiko teisių apsaugos įstatymas iki šiol nenurodo vaiko paėmimo iš tėvų tvarkos.„Buvo kalbama apie tai, kad priėmėme „nemušimo“ įstatymą, o aš manau, kad buvo priimtas „vaikų atėmimo įstatymas“. Visiškai negalvojant apie tai, kad vaikui saugiausia ne kur kitur, o su tėvais. Pirmiausia reikia ištirti vaiko gyvenamąją aplinką, nes vaiko paėmimas tėra paskutinė priemonė“, - sakė P.Urbšys.
Jo teigimu, Šilalės rajone įvykusi tragedija nutiko būtent dėl institucijų abejingumo.„Jeigu viskas buvo padaryta dėl vaiko, tai reiškia, kad viskas buvo padaryta, kad vaikas liktų be mamos. Tai ar šiuo keliu mes einame?“ - klausė P.Urbšys.
Įvykiu susidomėjo ir Seimo Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas. Jis lankėsi Šilalės rajone ir negailėjo kritikos rajono valdininkams. „Visais atvejais, kai vaikas yra paimamas, turi būti mobili komanda - psichologai, kurie dirbtų iš karto su šeima, paaiškintų.
Medikų savižudybės ir mobingas
Kita opi problema - medikų savižudybės. Medikų savižudybė - tai situacija, kai medicinos darbuotojas nusprendžia pats atimti sau gyvybę. Savižudybės priežastys gali būti įvairios - psichikos ligos, nesėkmės, įtampa ir stresas. Dažniausiai savižudybę lemia kompleksinės priežastys.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybę. Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės - kaip, kas, kodėl nėra žinomos.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A. „Tai nėra oficiali informacija, bet pasidalinta iš artimos aplinkos. Medikė nesutiko su ta tvarka, kuri buvo vykdoma Šiaulių ligoninėje. Ji priešinosi tai tvarkai ir kreipėsi į Darbo inspekciją, taip pat į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Už tai susilaukė nepalankių vadovo vertinimų. Prasidėjo mobingas.
Tačiau jeigu jauna medikė dėl patiriamos įtampos darbe kreipėsi ir į Darbo inspekciją, ir į SAM, kodėl tuomet viskas baigėsi tragiškai? „Jos nereagavo visai. Todėl, kad niekam neįdomu. Vertinant ligoninės darbą, yra svarbu, kaip ji susitvarko su finansais. Tai pagrindinis kriterijus. O visa kita yra palikta kaip vidaus reikalai ir jeigu vadovai kažkokius rodiklius pateikia tinkamus, tai ministerijai viskas yra nesvarbu. Jie nesikiša į tai. Nežinau, kaip dabar sureaguos ministerija. Bet praeitos kadencijos... Aš pati ne vieną kartą kreipiausi įvairiais klausimais - absoliutus ignoras. Visiškas.
Kaip portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė SAM atstovai, ministerija iš minėtos gydymo įstaigos darbuotojų iš tiesų buvo sulaukusi kreipimųsi. „Yra gautas kreipimasis praėjusių metų gruodžio mėnesį dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vykdomos restruktūrizacijos iš ligoninės gydytojų, kurie nėra identifikuoti. Tačiau į klausimą, ar SAM iš tiesų nereagavao į medikų pagalbos šauksmus, specialistai kol kas nėra linkę atsakyti. „Šiuo metu renkami duomenis, kas buvo daryta anksčiau.
Kaip antradienio rytą skelbė BNS, po Šiaulių medikės mirties SAM žada sudaryti komisiją, kuri aiškinsis sąlygas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. „Paaiškėjus situacijai, SAM kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Pasak ministerijos, ji nedelsiant kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą dėl mobilios krizių valdymo komandos pasitelkimo - įstaigos bendruomenei teikiama pagalba iš išorės.
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad jaunos medikės kūnas rastas Kaune, portalo žurnalistai kreipėsi ir į policiją. Vienas iš policijos atstovės pateiktų pranešimų galimai ir yra apie jauną medikę, nes antroji moteris - gerokai vyresnė. „Gegužės 8 d. apie 16 val. Kaune, Sukilėlių prospekte rastas mirusios moters, gimusios 1987 metais, kūnas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, - įvykį citavo O.
Teismo sprendimas dėl medikės savižudybės
Prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinę žalą. Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus, kad minėtos gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo santykių, priėmė sprendimą nusižudyti.
„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje moteris dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki 2021-ųjų balandžio 30-osios, kai ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą.
Dėl šių įvykių Šiaulių ligoninės veiklą vertino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba. Prokuratūra dėl darbuotojos privedimo prie savižudybės buvo pradėjusį ikiteisminį tyrimą, kurį 2022-ųjų pabaigoje nutraukė nenustačius, kad dėl to būtų kalti kiti asmenys. Po mėnesio ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarimą atmesti skundą panaikino, nurodęs atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Juos atlikus, pernai rugpjūtį prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė. Anot R.
Pagalba ir prevencija
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios pagalbą galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam.Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam:
- Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems.
- Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
- Skambučius apmoka LR socialinės apsaugos ministerija.
Lietuvoje per metus nusižudo apie 500 žmonių, tačiau matomas rodiklių gerėjimas, nes savižudybių skaičius per 20 metų sumažėjo dvigubai. Pasak Suicidologijos tyrimų centro vadovo, psichologo psichoterapeuto Pauliaus Skruibio, situaciją pagerino daugybė veiksmų ir iniciatyvų - valstybinių, privačių.
žymės:
Panašus:
- Ankstyvieji nėštumo požymiai – svarbiausi simptomai, kuriuos turite atpažinti dabar!
- Neįtikėtini nėštumo požymiai: kaip juos atpažinti ir svarbiausi žingsniai
- Ar tikrai būtina plėsti gimdos kaklelį valymo procedūrai 7 nėštumo savaitę? Sužinokite tiesą!
- Motinystės Išmokos Lietuvoje: Pilnas Vadovas, Kaip Gauti Maksimalias Lengvatas
- Neįtikėtinos vaikų šukuosenų idėjos mergaitėms – stilinga ir lengva kasdienai!