Kai kurios kultūros žmogaus amžių skaičiuoja ne nuo gimimo, bet nuo apvaisinimo - gyvybės užsimezgimo įsčiose.
Pažinti žmogaus „priešistore“ vadinamus devynis mėnesius kviečia knyga „Tavo gyvenimas iki gimimo“. Autorė aprašo kiekvieną embriono vystymosi etapą nevengdama humoro ir mokslinių įdomybių.
Biologijos mokslų daktarė Katharina Vestre papasakos ne tik apie vaisiaus vystymąsi nuo užsimezgimo iki gimimo, bet ir pateiks netikėtų analogijų bei pavyzdžių iš gyvūnijos pasaulio. Autorė neabejotinai gabi mokslinei komunikacijai.
Ji supažindina skaitytoją su platesniu moksliniu kontekstu ir intriguojančiai pateikia „sausą“ informaciją apie nėštumo metu vykstančius procesus. Ši knyga - tai žmogaus atsiradimo istorija nuo Aristotelio eksperimentų su vištos kiaušiniais iki molekulinės biologijos ir genetikos.
Motinos įsčiose vyksta stebuklingi procesai. Apie kiekvieną iš jų išsamiai papasakoja knygos autorė Katharina Vestre.
Versdami „Tavo gyvenimas iki gimimo“ puslapius, sužinosite:
- kas ląstelėms pakužda sukurti mus tokius, kokie esame,
- kas yra mūsų kaulų „statybinė medžiaga“,
- ką išvysta pirmą kartą praregėjusios mūsų akys,
- kas mus jungia su visomis gyvomis būtybėmis ir kuo mes išsiskiriame?
Knygos autorė atskleis, kad tiek žmogų, tiek dramblį, tiek medį sudaro tos pačios "statybinės medžiagos". Skirtingas jų išsidėstymas ir proporcijos sukuria mus tokius, kokie esame.
Versdami knygos puslapius, sužinosite ką reiškia angliškas posakis „triušis mirė“ ir kuo ypatingas kirmino Bonellia viridis „šeimyninis gyvenimas“.
Katharina Vestre „Tavo gyvenimas iki gimimo“ - tai ne tik puiki dovana visoms stebuklo laukiančioms moterims.
Knyga sudomins visus norinčius pažinti, kaip prasideda žemiška žmogaus kelionė nuo pirmosios ląstelės susiformavimo ir pasidalijimo iki išvystant šviesą ir pirmą kartą įkvepiant gaivaus oro. Jos tekstas padeda skaitytojui įsigilinti į pasakojamą istoriją.
Dėl mokslo ir pasakojimo dermės ši knyga yra išskirtinis skaitinys. Nė nepastebėsite, kad jau žinote daugiau.
Leidykla "Vaga": Istorija ir veikla
„Tai tik labai maža šiemet 75-ąjį jubiliejų mininčios „Vagos“ leidybinio kraičio dalis.
Pamenate „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ seriją, kurios tomų galima rasti kone kiekvieno knygų mylėtojo namuose? Leidykloje ją saugome visą, nes ji tapusi ištisos leidybinės epochos simboliu; šalia rikiuojasi per daugybę metų išleisti fotografijų albumai, monografijos, klasikų ir visame pasaulyje garsių šiuolaikinių užsienio bei lietuvių autorių knygos, psichologiniai, edukaciniai leidiniai.
„Vaga“ - seniausia Lietuvos grožinės literatūros leidykla, įkurta 1945 metais, kaip Valstybinė grožinės literatūros leidykla.
1964-aisiais ji pavadinta „Vagos“ vardu, o jos įsimintiną emblemą sukūrė dailininkas Antanas Kučas.
Vincas Mykolaitis-Putinas, Ieva Simonaitytė, Balys Sruoga, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Sigitas Geda, Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis - tai vos keletas per „Vagą“ į literatūros pasaulį įžengusių vardų, o visam rašytojų, poetų sąrašui gal net atskiros knygos prireiktų.
Ryškiausi ir stipriausi užsienio literatūros balsai pirmą kartą lietuvių kalba prabilo irgi „Vagos“ vertėjų bei redaktorių dėka: nuo Homero iki Shakespeare’o, nuo Dante’s iki Goethe’s, nuo Miguelio de Cervanteso iki Gabrielio Garcíos Márquezo, nuo Victoro Hugo iki Thomo Manno, Oscaro Wilde’o, Friedricho Nietzsche’s, Virginios Woolf - titaniškas darbas būtų išvardyti bent dalį verstinės literatūros žvaigždyno.
„Mūsų leidžiamų knygų pobūdis ir temos - pačios įvairiausios, atliepiančios naujus laikus ir besikeičiančių skaitytojų kartų poreikius.
Nekinta tik esminis „Vagos“ orientyras - leisti kokybiškas knygas, kurios lavintų, žadintų smalsumą, plėstų akiratį ir, be abejonės, tiktų solidžiam „Vagos“ veidui“, ‒ veiklos kryptį apibrėžia jau 25 metus „Vagai“ vadovaujantis leidyklos akcininkas ir generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.
„Praėjusių etapų pamokos išmoktos, o naujieji laikai leidybai iššūkių negaili, tačiau vienareikšmiškai yra įdomūs, skatina inovatyviai mąstyti, ieškoti kūrybiškų sprendimų, o kartu optimizuoti savo veiklą ir planus.
Darbas „Vagoje“, kaip pasakoja ilgamečiai darbuotojai, niekam nebuvo atsitiktinis - prisijungti prie šio kolektyvo buvo laikoma prestižu.
Čia dirbo įvairių kartų žmonės, kiekvienas turėjo savus mokytojus, ir buvo ugdomi geriausi specialistai.
„Ne kartą teko girdėti ar skaityti apie vadinamąją legendinę „Vagos“ mokyklą, išugdžiusią ir išauginusią begalę talentų, kurių verstomis arba redaguotomis knygomis skaitytojai džiaugiasi iki šių dienų.
Itin džiugu, kai pavyksta prikalbinti ištisus dešimtmečius senojoje „Vagoje“ dirbusius aukščiausios prabos specialistus.
Kaskart pabendravusi su, pavyzdžiui, ilgamete leidyklos vyriausiąja redaktore Janina Riškute, Donata Linčiuviene, Ona Gudžiūniene, Diana Bučiūte ar dabar jau šviesaus atminimo Aldona Baliuliene, jaučiausi palytėta tikrosios knygos kultūros ir erudicijos, išmokusi kažko nepamatuojamai vertingo.
Daug metų su „Vaga“ gyvenimą sieję vertėjai, redaktoriai iki šiol dažnai įvertinami apdovanojimais ar premijomis.
Šiandieninė leidyklos „virtuvė“ - gerokai kitokia nei senaisiais, ypač tarybiniais, laikais.
Dabartinis leidyklos kolektyvas telpa viename aukšte, o sovietmečiu sukosi didžiulis mechanizmas: vienu metu čia dirbo apie tris šimtus žmonių, veikė atskiros vertimų, originaliosios literatūros, vaikų ir jaunimo knygų bei kitos redakcijos.
„Prieš keletą metų žiūrinėdama archyvines „Vagos“ nuotraukas ir dokumentus, dar kartą įsitikinau, koks ilgas ir komplikuotas būdavo knygos gimimo kelias: stirtos popieriuje taisomų rankraščių, spausdinimo mašinėlės, savaitės ir mėnesiai archyvuose bei bibliotekose, tikrinant ar ieškant informacijos rengiamiems tekstams, piešti ir rankomis klijuoti viršelių eskizai.
Mums - interneto, nuolat kintančių technologijų, begalinio informacijos srauto - vartotojams toks darbo organizavimas, efektyvumas ir greitis, nors ir turi romantikos, darosi sunkiai suvokiami, kone primena antikos laikus“, ‒ juokauja A.
„Seniai nebėra valstybinės cenzūros įstaigos „Glavlito“, kuris tarsi tankus sietas neleisdavo praslysti užuominoms apie tikruosius Lietuvos istorijos vingius, lietuvių savimonę, kitokią nei sovietinę pasaulėžiūrą.
Nebėra pavojaus, kad išleista knyga neįtiks kokiam svarbiam politikui, kad dėl jos teks aiškintis atitinkamų institucijų posėdžiuose.
Atsirado laisvė rinktis ir spręsti, žinoma, stengiantis įvertinti, kiek viena ar kita tema jautri visuomenei, kiek morali, pagrįsta knygų autorių pozicija“, ‒ sako „Vagos“ vadovas V. V. Petrošius.
„Per pastaruosius 25 metus rinkodaroje įvyko toks sociotechnologinis šuolis, kokio 1995-aisiais nė nesapnavome“, ‒ pokyčius leidybos ir leidinių viešinimo arenoje apibendrina V. V.
Tarp darbo leidybos srityje ir gyvenimo knygomis galima dėti lygybės ženklą.
„Kai užnugaryje ne keli, o keliolika ar daugiau kasdienybės su tekstais ir knygomis metų, turbūt dorai nė nebesuvoki ribos tarp darbo ir laisvalaikio.
Kolegos leidėjai veikiausiai pritartų, kad tos ribos nėra ir nelabai gali būti, nes nuolat skaitai; net sąmoningai neieškodamas vis tiek žvalgaisi, ką būtų galima išleisti; keliaudamas negali ramiai praeiti pro knygyną; reikia nereikia, akis bado beraštystė su knygomis mažai ką bendro turinčiuose tekstuose; net trukdai kitiems rinktis iš meniu, nes vis baksnoji: žiūrėk, korektūros klaida…“ - apie nuo knygų neatsiejamą kasdienybę kalba A.
Redaktorių indėlis į knygų leidybą
Daug metų su „Vaga“ gyvenimą sieję redaktoriai iki šiol dažnai įvertinami apdovanojimais ar premijomis.
Diana Bučiūtė
Septintąja laureate 2014 m. tapo Diana Bučiūtė, gimusi 1955 m. Rokiškyje. 1973 - 1978 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką su klasikinės filologijos specializacija.
Dirbo Centriniame valstybiniame archyve, Respublikinėje bibliotekoje, 1982-1995 m. „Vagos” leidyklos verstinės literatūros redakcijoje, 2001-2010 m. leidykloje „Alma littera“.
Pirmas vertimas - S. Mirivilio “Gyvenimas kape” - buvo pirma knyga Lietuvoje, išversta iš naujosios graikų kalbos.
1998 m. Diana Bučiūtė Graikijos literatūros vertėjų sąjungos apdovanota diplomu už graikų apsakymų antologijos vertimą.
2002 m. gavo Lietuvių PEN centro premiją - Metų vertėjo krėslą - už N. Kazantzakio romano “Kapitonas Michalis” vertimą.
2010 m. jai skirta LLVS Šv. Jeronimo premija, 2013 m. - Juozo Keliuočio literatūrinė premija.
Dirbdama „Baltų lankų“ leidykloje Diana Bučiūtė suredagavo daugybę redakciniu atžvilgiu sudėtingų ir vertingų literatūros kūrinių. Tarp jų F. Sagan „Šilkinės akys“, K. Abdolah „Mano tėvo užrašų knygelė“, R. Gary „Pseudo. Emilis Ažaras“, S. Dali „Paslėpti veidai“, W. Faulknerio „Jeruzale, jeigu tave pamirščiau“, A. Caso „Prieš vėją“, H. Murakami „Visi Dievo vaikai šoka“, J. M. Coatzee „Barbarų belaukiant“, M. Yourcenar „Kaip tekantis vanduo“, A.
Premija įteikta 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.
Aldona Baliulienė
Šeštąja laureate 2013 m. tapo Aldona Baliulienė. Gimė 1937 m. sausio 30 d. Tvaskučių kaime, buvusioje Tauragės apskrityje.
1959 m. baigusi lituanistikos studijas Vilniaus universitete, dirbo „Valstiečių laikraštyje“ korektore, vėliau vertėja, 1964-1968 m. „Pergalės“ žurnalo redakcijoje stiliste-korektore, 1968-1993 m. „Vagos“ leidyklos redaktore (Originaliosios literatūros, Verstinės literatūros, o nuo 1985 m. „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ redakcijose), 1993-1994 m. „Proskynos“ žurnalo redakcijoje.
Būtų sunku suminėti visas Aldonos Baliulienės redaguotas knygas.
Tai ir Homero „Odisėja“, ir „Lenkų novelės“, Č. Milošo „Isos slėnis“, „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos tomai: H. Senkevičiaus „Quo vadis“, Šolom Aleichemo „Apysakos“, „XX a. Rytų proza“, K. Čapeko „Karas su salamandromis“, P. Lagerkvisto „Nykštukas. Sibilė“, S. Lagerlef „Saga apie Gestą Berlingą“, N. Kazantzakio „Kapitonas Michalis“; T. Manno tetralogija „Juozapas ir jo broliai“, L. Eltang „Akmeniniai klevai“ ir daugybė kitų tiek lietuvių, tiek verstinės prozos bei poezijos kūrinių.
Aldona Baliulienė - aukščiausio lygio redaktorė, dvidešimt penkerius metus dirbusi „Vagoje“ ir iki šiol redaguojanti bei verčianti knygas įvairioms leidykloms, patyrusi, išprususi, intelektuali, besigilinanti į kalbotyros ir kalbos praktikos dalykus, sekanti šios srities naujienas, besikonsultuojanti su kalbininkais, visada turinti tvirtą nuomonę ir mokanti ją pagrįsti.
Premija įteikta 2013 m. balandžio 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.
Kiti laureatai
- Penktuoju laureatu 2012 m.
- Ketvirtuoju laureatu 2011 m. Petras Kimbrys (g. 1948 m. Telšiuose, mirė 2018-04-21).
- Trečiąja laureate 2010 m. Bronė Balčienė gimė 1945 m. balandžio 23 d. Biržų r.
- Antrąja laureate 2009 m. tapo redaktorė ir vertėja Sigita Papečkienė. Sigita Papečkienė gimė 1932 m. Sapiegiškiuose (Lazdijų raj.).
- Pirmąja „Auksinės lupos“ laureate paskelbta ir per D.Urbo 100-ųjų gimimo metinių minėjimą 2008 m. balandžio 28 d. Donata Linčiuvienė gimė 1938 m. Kaune.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Lengvos ir Smagios Domino Žaidimo Taisyklės Vaikams – Išmok Žaisti Greitai!
- Atskleiskite Gimimo Laiko Paslaptis: Skaičių ir Astrologijos Galinga Reikšmė Jūsų Gyvenime!