Kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų. Kai kurie mažyliai apsiversti išmoksta vos 2 mėnesių amžiaus, o kiti - 4 ar 5 mėnesių. Yra spartuolių, žingsniuojančių nuo 8 mėnesių, tačiau įprasta, kad vaikai vaikščioti pradeda po pirmojo gimtadienio.
Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja.
Kūdikio raida mėnesiais
1 mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs.
Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni.
2 mėnuo
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą.
Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA.
3 mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui.
Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai.
4 mėnuo
Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
Nėra taisyklių, kaip kūdikis turi pirmą kartą apsiversti. Dažniausiai apsiverčia nuo nugaros ant pilvo, nes taip patogiau. Kartais pakanka parodyti, kaip reikia verstis, ir jis labai greitai perpranta. Tereikia paguldyti ant nugaros, prilaikyti tą kojytę, per kurį šoną jis versis, kitą kojytę sulenkti ir pasukti. Kai kuriems pakanka kartą du parodyti ir po kelių dienų jie jau puikiai vartosi.
Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis, o, gulėdamas ant nugaros, pakelia galvą, kad galėtų pamatyti, kaip rankutėmis sugriebia kojas. Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki, nusisuka, net gali pravirkti. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis.
5-6 mėnuo
Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Tėvams paprastai patinka stebėti, kaip atžala žaidžia su savo kojomis, kiša į jas į burną, čiulpia jų pirštus. Gulėdama ant pilvo vienu metu pakelia rankas ir kojas, t. y. Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi ir kūdikis nenuslys, nenusivers, nenukris.
Kūdikis labai noriai atsispirs kojomis, jeigu prie jo padų tvirtai prispausite savo delną. Atsispyręs kojomis, jis pasislinks į priekį. Tai pirmosios šliaužimo pamokos. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis, o laikydamas rankoje vieną žaislą, siekia dar ir kito. Lengvai prilaikomas stojasi, remiasi kojų pirštais.
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje.
7-8 mėnuo
Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį. Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje.
Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Įdomu stebėti, kaip mažiukas reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento.
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį.
Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje.
Tinka žaislai, kuriuos galima drąsiai barbenti nesudaužant: mediniai šaukštai, samčiai, indai, į kuriuos galima ką nors įdėti. Jeigu dar nepradėjote, jau galite drąsiai pradėti skaityti knygutes. Pirmosios knygos tinkamiausios kietais lapais ir su kuo paprastesniais paveikslėliais.
9-10 mėnuo
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių.
Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis.
Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia.
Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“.
11-12 mėnuo
Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia.
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai.
11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti.
Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia?
Kada kūdikis pradeda šliaužioti?
Dauguma kūdikių pradeda šliaužioti būdami maždaug 7-10 mėnesių amžiaus, netrukus po to, kai jie išmoksta sėdėti be pagalbos. Tačiau nenuliūskite, jei jie nešliaužioja, nes daug kūdikių pasirenka kitokį judėjimo būdą, pavyzdžiui velka užpakaliuką, verčiasi arba šliaužia ant pilvuko.
Pirmasis jūsų kūdikio žingsnis yra vienas svarbiausių jo vystymosi etapų. Vieną minutę jis atsistoja, o kitą - jau vaikščioja aplink kambarį. Dauguma kūdikių žengia savo pirmuosius žingsnius būdami 9-12 mėnesių amžiaus, tačiau nesijaudinkite, jei tai užtrunka šiek tiek ilgiau. Kai kurie kūdikiai mielai palaukia, kol jiems sueis 16 ar 17 mėnesių.
Šliaužia įvairiais būdais. Vienas vaikas pradeda šliaužti viena poza, o paskui tobulėdamas - kita. Vieni šliaužia atbuli, kiti - kažkaip ant šono, dar kiti - ištiestomis kojytėmis ir rankytėmis, o kai kurie - ropoja. Yra vaikų, kurie šliaužia ant vieno kelio, kitą koją ištiesę. Vaikas, kuris moka greitai šliaužti, paprastai vėliau pradeda vaikščioti. O tas, kuris nevikriai šliaužioja arba aplamai nemoka šliaužioti, stengiasi anksčiau išmokti vaikščioti.
Taigi to galime sulaukti iš penkių-septynių mėnesių kūdikio, arba net ir vėliau. Kai sustiprėja kojų ir liemens apačioje esantys raumenys, vaikutis ima ropoti - paprastai prieš pradedant vaikščioti - tarp aštuonių ir dvylikos mėnesių.
Šliaužiojimas yra tikrai svarbus lavinamasis pratimas, kai kūdikis išmoksta orientuotis jį supančioje aplinkoje. Tai judesys ant pilvuko, kai ranka ir koja priešingos pusės perkeliama į priekį pakaitomis ir dirbama viena ir kita puse. Ropojimas skiriasi tuo, kad svoris remiasi tik ant keliukų ir delniukų, o pilvelis jau pakeltas nuo grindų.
Kaip padėti vaikui atsiskleisti?
Pašnekovė pataria mamai, galbūt pasitarus su pediatru ar kineziterapeutu, švelniai masažuoti savo vaikutį: „Čia nereikia jokių didelių mokslų. Sulenkite, ištiesinkite rankytes, pamaigykite, paglostykite, pakutenkite. Iki lubų įsiaudrinus gal ir nereikia mesti - bet ir tai ne šiaip sau sugalvota. Išmesto į viršų vaiko visi raumenys ir raiščiai atsipalaiduoja, ir tai veikia labai teigiamai.“
Norint pagerinti virškinimo organų veiklą, vaikutį patariama guldyti ant pilvo. „Tai jam nepatinka, kūdikėlis stengiasi atsiversti, pasisukti ir pats savo liemeniu atlieka judesius - stiprėja pilvo sienelė ir nuo jos banguojančių judesių pradeda geriau veikti vidaus organai“ , - paaiškina J.
Kad vaikutis apsiverstų, ir mamai reikėtų truputį pasistengti: pervystydama pirmų savaičių vaikutį turi guldyti ant pilvuko - tai skatina laikyti galvutę ir tobulėja liemens judesiai.
Jei jokios patologijos nėra, sukurkite saugią aplinką vaiko judėjimui savo erdvėje. Sukurkite vaikui poreikį judėti. Gal galite skirti spintos apatinę lentyną savo vaiko saugiems žaislams sudėti - barškučiai, kramtukai, mėgstami žaislai jam pasiekiamoje vietoje?
Tas pats yra ir su šliaužimu. Nepakenktų pradžioje pasikonsultuoti su ortopedu ar tiesiog vaiką prižiūrinčiu pediatru, nes gali būti, kad reikia masažiuko ar gausite siuntimą mankštelėms dėl žemo raumeno tonuso, o gal teks grįžti žingsnelį atgal ir tvirčiau pasitobulinti vartytis, kad sustiprinti liemens rotacinius judesius.
Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais. Leiskite jam pačiam tyrinėti ir atrasti pasaulį.
Pamaitinkite savo kūdikį, kai jis alkanas, pakeiskite sauskelnes, kai jos pilnos, ir pasirūpinkite, kad jis gautų pakankamai miego. Šie pagrindiniai dalykai padės jūsų kūdikiui būti laimingam ir sveikam, o tai leis jam susitelkti į mokymąsi ir augimą.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Vaikiškų Bruožų Žmogaus Psichologijoje: Atraskite Paslaptis, Kurios Keičia Gyvenimus!
- Vaikų priežiūros hormonas: Sužinokite svarbiausią informaciją apie sutrikimus ir efektyviausius gydymo būdus!