Svajojate apie vaikutį, o jo kaip nėra, taip nėra? Gali būti, kad priežastis - sutrikusi hormonų pusiausvyra. Hormonų sutrikimai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims.
Somatotropinis hormonas (Augimo hormonas)
Somatotropinis hormonas dar vadinamas augimo hormonu, nes jis reguliuoja mūsų augimą. Žinoma, kad šis hormonas svarbus vaikams, o didžiausia koncentracija organizme pastebima būtent žmogaus brendimo laikotarpiu.
Somatotropinis hormonas arba HDH augimo hormonas gaminamas hipofizio liaukoje, smegenų dalyje. Jis atsakingas ne tik už augimo reguliavimą, bet ir už riebalų, baltymų bei angliavandenių apykaitą, todėl vykdo dar ir kūno svorio reguliavimo funkciją.
Jei šio hormono mūsų organizme per daug, tai gali sukelti akromegaliją - endokrininę ligą, kuriai būdingas veido ir kaulų galūnių, minkštųjų audinių padidėjimas, ar gigantizmą. Somatotropinio hormono kiekis organizme linkęs svyruoti.
Pakitimus, jo didėjimą bei mažėjimą gali lemti neigiami žmogaus gyvenimo įpročiai, pavyzdžiui, badavimas.
Augimo hormono papildai
Augimo hormono papildai yra maisto papildai, skirti skatinti žmogaus augimo hormono (HGH, angl. Human Growth Hormone) gamybą organizme arba imituoti jo poveikį. Vartojant augimo hormono skatintojus, tau miegant tavo kūnas ir toliau dirba. Naktį vyksta vieni pagrindinių augimo procesų ir už juos yra atsakingas vienintelis ir pagrindinis hormonas - somatotropinas. Augimo hormonai tai puikūs maisto papildai sportui kurie tartum prižiūrėtojas, kuris žino kur, kada ir kūrie raumenys turi būti atstatomi pirmiausiai, kūrie yra labiausiai nuvarginti ir pažeisti.
GABA ir augimo hormonas
Augimo hormono papildai yra aktuali tema medicinos ir fitneso bendruomenėse, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) yra potencialiai naudingas junginys. Skirtingai nei tradiciniai augimo hormono gydymo būdai, reikalaujantys injekcijų ir medicininės priežiūros, GABA yra prieinamas geriamųjų papildų pavidalu.
- GABA papildai gali padidinti augimo hormono lygį, ypač kai vartojami prieš pasipriešinimo treniruotes.
- Tyrimai rodo, kad 3-5 g GABA dozės gali padidinti augimo hormono koncentraciją serume ramybės būsenoje.
- Vartojant prieš treniruotę, poveikis dar ryškesnis - po fizinio krūvio augimo hormono kiekis būna žymiai didesnis nei vartojant placebą.
GABA veikia prisijungdama prie GABA-A ir GABA-B receptorių nerviniuose ir kituose audiniuose. Jos veikimo mechanizmas apima somatostatino neuronų slopinimą hipotalaminėje srityje, kuris skatina augimo hormono išsiskyrimą. Tyrimai, kuriuose dalyvavo septyni kultūristai, įrodė GABA veiksmingumą, tačiau rezultatai gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių.
GABA papildai gali padėti mažinti stresą, nerimą, gerinti pažinimo funkcijas, miego kokybę ir mažinti nuovargį. GABA gali padėti reguliuoti kraujospūdį, skatinti raumenų augimą ir baltymų sintezę, taip palaikant svorio kontrolę. Rekomenduojama GABA dozė yra 1-3 g per dieną, o tam tikrais atvejais gali būti vartojama iki 10 g, priklausomai nuo siekiamų tikslų. Svarbu užtikrinti tinkamą vandens vartojimą.
Augimo hormono terapija
Augimo hormono terapija yra svarbi medicininė intervencija, naudojama gydant įvairius augimo sutrikimus. Sintetinio augimo hormono terapija gali būti itin naudinga vaikams, sergantiems GH trūkumu, Ternerio sindromu, Praderio-Vilio sindromu ar lėtinėmis inkstų ligomis. Klinikiniai tyrimai, tokie kaip GENOTROPIN, rodo reikšmingą linijinio augimo pagerėjimą vaikams, gimusiems mažiems pagal gestacinį amžių.
Hormonų terapija nevaisingumo gydyme
Jei, pavyzdžiui, vyro organizme trūksta tam tikrų hormonų, gali išsivystyti sėklidžių hipofunkcija, kai jos neatlieka savo “darbo”. Tada kai kurie gydytojai gali skirti hormoninių preparatų. Moterims hormonų veikla gali sutrikti dėl skydliaukės. Jei hormonų pusiausvyra išderinta, kiaušinėliai nepakankamai subręsta arba neįvyksta ovuliacija.
Kartais nepakankamai funkcionuoja kiaušidės, nors hormonų rodikliai yra normalūs. Moterims skiriami geriamieji preparatai ar folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) injekcijos, kad būtų stimuliuojamas natūralus ciklas. Taip pat gali padėti geltonkūnio hormonas LH (liuteinizuojantis hormonas).
Nesibaiminkite, šiandien jau neskiriamos “hormonų bombos”. Gydytojai tiksliai stebi, kiek hormonų reikia moteriai, ir kaip jie veikia organizme. Jei nusprendžiama pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo galimybėmis, hormonų terapija sukuria tam bemaž optimalias sąlygas.
Jei hormonų skiriama šiek tiek didesnėmis dozėmis, kiaušidės stimuliuojamos per mėnesio ciklą subrandinti kelis kiaušinėlius.
Pagalbinis apvaisinimas
Taikant inseminacijos metodą, gydytojas vyro spermatozoidus suleidžia į moters gimdą kuo arčiau kiaušinėlio, o sperma prieš tai paruošiama laboratorijoje. Taip kiaušinėlį pasiekia daug kokybiškų spermatozoidų.
Taikant IVF metodą, moters kiaušinėliai su paruoštais vyro spermatozoidais (parenkami ypač mobilūs ir greiti spermijai) sujungiami mėgintuvėlyje. Vieną gydymo ciklą vyro sperma apvaisinami daugiausiai trys kiaušinėliai. Tada embrionai yra įkeliami į gimdą.
Teoriškai nevaisingumo gydymas įmanomas ir be hormonų. 1978-aisiais, taikant IVF, pirmoji tokiu būdu pradėta gyvybė užsimezgė nestimuliuojant kiaušidžių hormonais.
Inseminacija, IVF ar ICSI (vyro spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio citoplazmą) galimi ir be pagalbinės hormonų terapijos. Hormonų terapija padeda užtikrinti optimalią pirmosios moters ciklo pusės eigą, t. y. , kuo geriau kiaušidėms subrandinti folikulus. Kiek folikulų susiformavo, gydytojas stebi ultragarsu.
Jei tai nepadeda, gali pagelbėti gydymas gonadotropinais. Šie hormonai tiesiogiai stimuliuoja kiaušides. Jie veikia ne per smegenis, bet pačioje “veiksmo vietoje”. Gonadotropinai yra tik leidžiami hormonai, kuriuos moteris po oda gali susišvirkšti pati. Privalumas: gonadotropinai gali būti pritaikyti labai individualiai.
Hormonų terapija gali pagerinti ir antrosios ciklo pusės eigą, t. y. skatinti ovuliaciją. Tam moteris turi susileisti nėštumo hormono HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino). Prieš pradedant stimuliaciją dažniausiai atliekamas ultragarso tyrimas, kad būtų išsiaiškinta, ar nėra kiaušidžių cistų.
Tada gonadotropinai dažnai skiriami nuo trečiosios ciklo dienos, kasdien atliekant injekciją. Moteris pati gali susileisti hormonų, tai su šiuolaikiškais švirkštais yra gana paprasta. Dozavimas priklauso nuo terapijos.
Kuo didesnė bus hormonų dozė, tuo dažniau gydytojas atliks echoskopiją. Taip jis galės nustatyti folikulų skaičių ir dydį. Kartu gydytojas ištirs vadinamuosius estradiolio rodiklius (jie suteikia informacijos apie tai, kiek subrendę yra kiaušinėliai) ir ovuliaciją sukeliantį hormoną.
Kai kurios moterys rezultatų sulaukia iš karto, kitoms tenka šiek tiek palaukti. Vidutiniškai pastoja maždaug 40 proc. gydomų moterų, svyravimai yra nuo 25 iki 80 proc. Patirtis rodo, kad dauguma nėštumų prasideda vėliausiai po 4-6 gydymo ciklų.
Daugelis pastoti siekiančių moterų gydymo metu gerai toleruoja hormonus. Tačiau medikamentai gali turėti ir šalutinį poveikį. Tai gali būti karščio bangos, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai, svaigulys ar nuovargis. Šie simptomai gali būti nemalonūs, tačiau dingsta nutraukus hormonų vartojimą.
Jei moters ciklas stimuliuojamas hormonais, tam tikros rizikos negalima visiškai atmesti. Labai retai gal pasireikšti vadinamasis kiaušidžių perstimuliavimo sindromas (kiaušidė apsisuka aplink savo ašį ir stabdo kraujo pratekėjimą). Kad būtų išvengta tokio pavojaus, gydytojas labai įdėmiai stebi kiaušides.
Besirenkančios hormonų terapiją, šeimos yra perspėjamos apie padidėjusią daugiavaisio nėštumo tikimybę. Paprastai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje į moters gimdą perkeliama daugiausia trys embrionai, arba mažiau, jei taip nusprendžia gydytojas ir šeima.
Viena vertus, kelių embrionų perkėlimas į gimdą padidina šansą, kad bent vienas embrionas sėkmingai įsitvirtins gimdoje. Antra vertus, įsitvirtinti gali abu embrionai - tada moteris lauksis dvynukų.
Moteris prieš tai turėtų elgtis taip pat, kaip ir ruošdamasi nėštumui - maitintis sveikai ir subalansuotai, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, vartoti folinę rūgštį.
Vaikų endokrininiai sutrikimai
Vaiko charakteris tapo itin bjaurus, jūsų atžala labai greitai auga arba klasėje yra pats mažiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas arba atsisako valgyti, nors per odą galima kaulus skaičiuoti? Tėvai save ramina, kad tai dėl pereinamojo amžiaus, su laiku viskas susitvarkys.
Tačiau visi šie augimo ir elgesio ypatumai gali būti sukelti endokrininių sutrikimų. Šiuolaikiniai vaikai yra žemesnio ūgio, tačiau stambesni, nes netinkamai maitinasi. Dažniau serga ir yra labai jautrios nervų sistemos.
Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturientų galima laikyti sveikais. Per keletą pastarųjų metų normaliai fiziškai išsivysčiusių vaikų sumažėjo 8,5 proc. Auga sąlygiškai sveikų vaikų arba, pasak medikų, sveikų ligonių karta.
Per 15-20 metų itin padaugėjo vaikų endokrininių sutrikimų. Visų pirma, tai susiję su nutukimu. Antra, padaugėjo sergančiųjų diabetu (tiek I laipsnio, tiek II laipsnio, nors jis seniau buvo laikomas pagyvenusiųjų diabetu).
Žinoma, tai susiję su ekologija, urbanizacija, t. y. miestietiško gyvenimo padariniais. Ir, žinoma, su mityba. Vaikai ėmė daugiau valgyti, bet - ne visada tai, ką turėtų. Dažnai net namie vaikai valgo greitai paruošiamą maistą ir geria saldžius gėrimus - ne tik gazuotus, bet ir kompotus, morsus.
Tačiau svarbiausias rizikos faktorius - paveldimumas. Tiesa, jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, nebūtinai vaikas susirgs, tačiau jis patenka į rizikos grupę. Dabar labai padaugėjo nutukusių vaikų - jų nutukimas I ir II laipsnio.
Nerimą keliantys požymiai
- Vaikas, persirgęs virusinėmis infekcijomis, gripu ar vaikiškomis ligomis, ilgai negali pasitaisyti.
- Dažnai junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna ilgai vangus arba sudirgęs.
Tipiškos tėvų klaidos
- Permaitinimas: jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas apetitas, taip gali būti dėl gastroenterologinių ligų arba per didelio jautrumo. Vadinasi, reikia jį parodyti neurologui arba gastroenterologui.
- Netaisyklinga mityba: nereikia leisti valgyti be saiko bulvių traškučių, sausainių, saldumynų.
- Naujagimių maitinimas visą parą be nakties pertraukos. Tipiška mamų klaida - duoti kūdikiui krūtį kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda poreikis visą laiką valgyti ir gerti.
Ūgis ir augimo sutrikimai
Nuo ko priklauso žmogaus ūgis? Jį lemia du pagrindiniai faktoriai - genai, t. y. paveldimumas, ir mityba ankstyvoje vaikystėje. Aukštų tėvų ir vaikai paprastai būna aukštesni. Jei tėvai didesnio nei vidutinio ūgio, o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lygį.
Augimą gali stabdyti ir sunkios ligos. Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla - skydliaukės ir lytinio hormono testosterono. Jei šio hormono gaminama per daug, kaulų augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o vėliau jis slopina augimo zonas ir stabdo augimą.
Normos ir nukrypimai
Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25-30 cm, antraisiais - iki 12 cm, o trečiaisiais - 6 cm. Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis.
Mergaitėms toks periodas prasideda 10-12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm. Lytinio brendimo laiku pastebimai keičiasi jaunuolių ūgis ir svoris. Mergaitėms augimo šuolis pasireiškia 10,5 metų, intensyviausias būna 12,5 metų.
Nerimą keliantys simptomai
Svorio ir ūgio rodikliai gali varijuoti - tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių ypatybių, tad jaudintis reikėtų turint omeny ne kokį nors vieną skaičių, o dėl to, jei vaikas visapusiškai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraamžių.
Būtina patikrinti kaulų amžių - kaip jis atitinka vaiko metus - ir augimo zonas. Tam daromos pirštų ir riešų sąnarių rentgeno nuotraukos. Nuotraukose aiškiai matyti augimo zonos.
Skydliaukės sutrikimai
Per pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad itin daugėja skydliaukės ligomis sergančių vaikų. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji vieta. Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų.
Paplitusios nuomonės, kad hormonai, kuriuos nėštumo metu vartojo mama, turi įtakos vaikų endokrininės sistemos sutrikimams atsirasti, gydytojai nepatvirtina. Toks gydymo kursas gydytojui prižiūrint praktiškai niekada neturi įtakos vaiko sveikatai.
Hipotireozė gali būti įgimta - tai paveldima liga, kai vaikas jau gimsta turėdamas „blogą” skydliaukę. Svarbu naujagimiams nustatyti šią ligą, nes anksti pradėjus gydyti galima išvengti vystymosi atsilikimo.
Jei skydliaukė dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas, padidėjęs jautrumas, ypač mergaičių.
Lytinis brendimas
Normos arba nukrypimo požymiu gali būti antrinių lytinių požymių seka: mergaitėms iš pradžių turi vystytis krūtys, paskui imti augti gaktos plaukai, vėliau atsirasti mėnesinės. Jei viskas vyksta ne tokia seka, tai dar ne ligos požymis, bet su endokrinologu pasikonsultuoti derėtų.
Jei mergaitėms ant rankų, kojų, nugaros ima augti plaukai, atlikus specialius tyrimus reikia atsikratyti endrogenų pertekliaus. Jei jų trūksta, galima kalbėti apie antinksčių patologiją.
Normaliai vystantis 8-9 metų mergaitėms atsiranda pirmieji brandos požymiai - spenelių laukeliai iškyla, keičia spalvą ir formą. 10 - 12 metų mergaitėms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosi krūtys.
Normali lytinė berniukų branda vyksta 9-14 metais. Pirmieji požymiai: padidėja sėklidės, vėliau - atsiranda gaktos plaukai, paskui organai baigia visiškai bręsti. Tokio amžiaus berniukams kartais pastebimas krūtų liaukų pabrinkimas, taip būna dėl prolaktino pertekliaus, gydyti nereikia. Tai fiziologinis reiškinys, vadinamoji genikomastija.
Nerimą keliantys požymiai
- Mergaičių gaktos plaukuotumas nesant kitų antrinių lytinių požymių gali atsirasti dėl antinksčių veiklos sutrikimo, auglio.
- Mažesnis nei bendraamžių ūgis.
- Nesivysto genitalijos - jei 13 metų berniukui pažastyse ir ant gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaikiški, reikia endokrinologo stebėjimo.
- Abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda.
Dažniausios vaikų endokrininės ligos
Paauglystėje, kai brendimas yra pats intensyviausias, vaikų negalavimų priežastimi neretai tampa už hormonų gamybą atsakingos skydliaukės sutrikusi veikla.
Dažniausiai į vaikų endokrinologus kreipiamasi įtariant skydliaukės struktūros, funkcijos ir dydžio pakitimus (difuzinė, mazginė struma; hipotirozė).
Difuzinė arba mazginė struma - viena dažniausių skydliaukės patologijų, kai lytinio brendimo ir augimo metu skydliaukė padidėja dėl jodo trūkumo, didesnio jos gaminamų hormonų (tiroksino, trijodtironino) poreikio.
Esant difuzinei strumai, gali išsivystyti hipotirozė - skydliaukės funkcijos sutrikimas, sąlygojantis organizme hormonų nepakankamumą. Jos požymiai - vangumas, mieguistumas, atminties ir dėmesio sutrikimai, svorio augimas, vidurių užkietėjimas, šalčio netoleravimas.
Jei vaikas ar paauglys taip pat skundžiasi dažnu nuovargiu, yra padidėjęs jautrumas, karščio netoleravimas, jis gausiau prakaituoja, galima įtarti tireotoksikozę - padidėjusį skydliaukės veiklos aktyvumą.
Skydliaukės sutrikimų pavojingumas ir prevencija
Skydliaukės hormonai lemia vaiko fizinę ir psichinę raidą, todėl skydliaukės funkcijos sutrikimai yra pavojingi visaverčiam vaiko vystymuisi.
Skydliaukės ligų prevencijai reikalinga jodo ir seleno profilaktika. Tačiau svarbiausia vaikų amžiuje yra racionali, sveika ir periodiška mityba, tinkamas ir subalansuotas dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis.
Kitos endokrininės ligos
Cukrinis diabetas ar hipoglikemija tarp vaikų nėra itin dažni, nors tikrai pasitaiko. Jei vaikas skundžiasi troškuliu, dažnai šlapinasi, jam krinta svoris arba progresuoja bendras silpnumas, galima įtarti pirmojo tipo cukrinį diabetą, kurio metu dėl absoliutaus kasos hormono insulino trūkumo išsivysto angliavandenių, o vėliau baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimai.
Pagrindinis cukrinio diabeto požymis - padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Neretai šie simptomai išryškėja po patirto streso, persirgtų ligų. Diagnozavus šią ligą, nedelsiant skiriamas gydymas insulinu.
Ryškiausias fizinio ir lytinio vystymosi atsilikimas būna sergant hipopituitarizmu. Jį lemia hipofizėje gaminamų augimo, skydliaukę bei lytines liaukas ir antinksčius stimuliuojančių hormonų trūkumas.
Kada kreiptis į endokrinologą?
- Į endokrinologą reikėtų kreiptis, jei vaikas ima tukti.
- Taip pat jei pagal amžių yra žemas ir auga lėčiau nei turėtų.
- Neretai vaikai išgyvena ir lytinio brendimo sutrikimus (pernelyg ankstyvas ar vėluojantis brendimas).
Tokiu atveju atliekami hormoniniai tyrimai sutrikimų priežasčiai nustatyti ir tiksliniam gydymui parinkti.
Hormonų tyrimai
Siekiant diagnozuoti, ar vaikas serga endokrinine liga, atliekami hormonų tyrimai, kurie tiksliai parodo patologiją arba jos nebuvimą. Priklausomai nuo to, kurios iš hormonų veikimo ašies pažeidimą įtariame, tos ašies hormonus ir tiriame.
Dainavos poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijoje atliekami tyrimai, skirti skydliaukės ligų diagnostikai bei gydymo kontrolei: hipofizės - skydliaukės ašies veikimą rodantys tyrimai - TSH (tireostimuliuojantysis hormonas), FT4 (laisvasis tiroksinas) ir FT3 (laisvasis trijodtironinas).
Lytiniai hormonai LH (liuteinizuojantysis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantysis hormonas), testosteronas, estradiolis, progesteronas bei prolaktinas padeda nustatyti lytinio brendimo sutrikimus, kiaušidžių arba sėklidžių disfunkciją, mėnesinių ciklo sutrikimus.
Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria, jog LH, FSH tyrimai itin svarbūs įvairaus amžiaus mergaičių lytinio vystymosi sutrikimų bei mėnesinių ciklo sutrikimų priežasties ir pobūdžio vertinimui. Bendrasis ﾲ-hCG tyrimas paauglėms atliekamas tais atvejais, kai įtariami kiaušidžių dariniai (cista, cistoma).
J. M. Kiesylytė teigia, jog lytinio brendimo laikotarpis yra vienas svarbiausių mergaitės vystymosi etapų: „Itin noriu pabrėžti, kad paauglei svarbu nebijoti, jog normaliai didėja ūgis ir svoris, nes, šiuo laikotarpiu dirbtinai ribojant svorį, galima sutrikdyti lytinį brendimą ir mėnesinių ciklą. Svarbiausias mūsų uždavinys - pastebėti netaisyklingo lytinio brendimo požymius, - akcentuoja mergaičių ginekologė.
Pasak medikės, įtariant šią ligą, tiksliai diagnozei nustatyti vien hemoglobimo kiekio kraujyje tyrimo nepakanka, šiuo atveju būtinas feritino kiekio kraujyje nustatymo tyrimas.
Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria: „Neretai mažakraujystės priežastis mergaitėms gali būti gausios, ilgos mėnesinės. Atliekant minėtą tyrimą, galima nustatyti geležies kiekio organizme stygių, Feritino kiekis kraujyje taip pat yra labai svarbus rodiklis vertinant kraujavimų gydymo, geležies rezervo normalizavimosi efektą.
Vitaminas D, arba vadinamasis saulės vitaminas pasigamina žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D nepakankamumas mažiems vaikams pasireiškia rachito požymiais, vyresnieji dažniausiai skundžiasi prakaitavimu, odos sausumu, sluoksniuojasi nagai. Tyrimais nustačius nepakankamą vitamino D kiekį skiriamas gydymas ir po kelių mėnesių šie sutrikimai išnyksta.
Anot N. Smetaninos, vyresniems nei vienų metų vaikams, taip pat ir suaugusiesiems, vitaminą D rekomenduojama vartoti profilaktiškai. Beje, svarbu jo neperdozuoti, nes gali iškilti inkstų akmenligės pavojus, sutrikti apetitas, sulėtėti augimas, atsirasti raumenų įtampa, padidėti dirglumas.
Skydliaukės funkcijos sutrikimo požymiai
Susirūpinti dėl galimo vaiko skydliaukės funkcijos sutrikimo tėvai turėtų, jeigu kūdikiui sunki ir ilgiau užsitęsė gelta, jis prastai priauga svorio, užkietėja viduriai, lėtai užsidaro momenėlis, vėluoja psichomotorinė raida.
Vyresniems vaikams skydliaukės sutrikimus signalizuoja svorio augimas, antsvoris arba nutukimas, galūnių šalimas, žemas kraujospūdis, odos sausumas, nagų lūžinėjimas, vaikai pasidaro lėti, neturi jėgų, neretai jiems būna sunku susikoncentruoti, pablogėja mokymasis, gali pasireikšti net depresija.
Sergant tirotoksikoze, priešingai nei sergant hipotiroze, pacientui būna karšta: jis prakaituoja, daugiau geria, dažniau tuštinasi, krenta svoris, atsiranda nevalingas galūnių, net viso kūno drebėjimas, ryškėja akių išverstakumas, prastėja koncentracija, blogėja pažangumas, trinka atmintis.
Mama ir tėvas turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiką ir kreiptis į šeimos ar vaikų ligų gydytoją, kuris, įtaręs problemą, nusiųs jį pas vaikų endokrinologą.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Deivydas Zvonkus: Įdomiausia Biografija, Karjeros Paslaptys ir Nežinomi Faktai
- Vaiko gimimo liudijimas: svarbiausia informacija apie galiojimą ir naudojimą