Mūsų profesija susijusi su vaikais, o vaikai yra labiau priklausomi nuo aplinkos, taigi ir nuo mūsų.
Vaiko intelektas, mąstymas ir suvokimas keičiasi kartu su jo amžiumi.
Kas vaikui emociškai svarbu jo ligoje, ar supranta ir priima būtinumą gydytis, kaip vaikas įsivaizduoja savo veiklą, nukreiptą į pasveikimą?
Vaiko Ligos Suvokimas
Pvz.: vaikų nuomone, mityba - tai vienas iš pagrindinių apsisaugojimo nuo ligų būdų.
Pagal E.Gellert, vaikai mano, kad įvairūs žmonės turi nevienodą skaičių vidaus organų.
Vidutiniškai keturių - šešių metų vaikai išvardija tris, o penkiolikmečiai - šešiolikmečiai iki trylikos organų pavadinimų.
Svarbiausiomis kūno dalimis vaikai laiko širdį, o paaugliai - smegenis.
Vyresni vaikai organų būtinumą sieja su gyvybinėmis funkcijomis, o jaunesni su tuo, kiek laiko reikia jiems prižiūrėti (pvz.: kojas reikia dažnai plauti).
Daugelis vaikų pagrindine ligų priežastimi mano esant mikrobus, patekusius į organizmą, tačiau nesuvokia organizmo būklės ir sukėlėjo ypatybių.
Penkių - dešimties metų vaikai apie kvėpavimo takų ligas sako: „susirgau, nes berniukas šalia kosėjo”.
Taip nusakoma situacija, būklė ar veiksmas, susijęs su ligos pradžia.
Psichologiniai tyrimai taip pat rodo, kad dauguma vaikų savo ligas vertina kaip bausmę už blogą elgesį, taisyklių nesilaikymą.
Dauguma vaikų neįsivaizduoja, ką galėtų padaryti, kad pasveiktų.
Tik vienas iš dešimties ligonių gali pasakyti kokius nors gydymo būdus.
Maža dalis mano, kad svarbu yra gulėti lovoje.
Trečdalis gydymą priima kaip bausmę už kažką pikto.
Labai nedaug vaikų mano, kad geriami sirupai ir tabletės bei gulėjimas lovoje yra gydymo dalis, tačiau žymiai daugiau pamini chirurgines operacijas.
Tranzakcinė Analizė ir Vaiko Ego Būsena
Toliau kalbėdama apie vaiko vidinio ligos paveikslo formavimosi sąlygas, norėčiau pažvelgti į sergančio vaiko psichologiją kiek netradiciškai, remdamasi viena iš šiuolaikinių psichoterapijos teorijų - tranzakcine analize.
Jos kūrėjas Erikas Berne pastebėjo, kad vaikas, patekęs į naują ar jam grėsmingą aplinką ir siekdamas joje išgyventi, priima tam tikrus sprendimus, kurie fiksuojasi pasąmonėje ir sudaro pagrindą savitam gyvenimo planui, vadinamam gyvenimo scenarijumi.
Užaugęs, ir pakliuvęs į situacijas, kurios kažkuo primena grėsmes, buvusias vaikystėje, toks žmogus ima vykdyti savo susikurtą scenarijų, neatsižvelgdamas į tai, kad toks scenarijus nulemtas vaikiškų sprendimų, visiškai neadekvačių ir netinkamų šiandien.
Tokio elgesio priežastis - ego būsena, vadinama „vaiku”, kuri fiksuota kiekvieno žmogaus pasąmonėje.
Kadangi, priimdamas sprendimus, vaikas neturi pakankamo žodžių bagažo, tai jis pasirenka kitokį kelią išgyvenimui - elgesį ir jausmus.
Tuo remiantis ir formuojasi gyvenimo scenarijus - jame nėra verbalinių motyvų, vyrauja tam tikras jausmų ir elgesio planas, kuris ir imamas vykdyti akistatoje su grėsme.
Yra aprašyta daugybė sutrikimų, kurie tėra reakcija į nemalonią aplinką.
Mokslininkai R. ir M. Gouldingai pabrėžė, kad daugelis somatinėse klinikose besigydančių pacientų vaikystėje susilaukdavo ypatingo dėmesio iš tėvų tuomet, kai kuo nors susirgdavo.
Jie, siekdami tokio paties dėmesio, nesąmoningai (pabrėžiu, n e s ą m o n i n g a i ) yra nusprendę sirgti ir toliau.
Deja, tokie žmonės neįgali atkreipti į save dėmesį kitokiais, adekvačiais, būdais, todėl jų vaiko ego būsenos pasirinktas kelias susilaukti dėmesio yra fizinė liga.
Taip jie „užsiguli” ligoninėse, ilgai sveiksta nuo įvairių ligų, o kai kyla grėsmė, kad bus pasakyta, jog jų būklė pakankamai pagerėjo ir gydymą jau galima nutraukti, atsiranda naujų simptomų, dėl kurių gydytojas vėl priverstas skirti dėmesį tam pačiam pacientui.
Taigi, vienas iš būdų fizinei negaliai, turinčiai psichologinę prigimtį, kilti - ankstyvosios vaikystės sprendimai, kuriais siekiama susilaukti dėmesio.
Jausmų Išraiška ir Somatinės Ligos
Tuo tarpu kitais atvejais, kaip sakė viena iš žymiausių analitikių F. English, „nerimas, frusracija, pyktis ir skausmas gali būti pakeisti somatiniais atitikmenimis, ypač skrandžio, odos ir kvėpavimo problemomis.”
Ir šis mechanizmas gana paprastas.
Tam tkrose šeimose leidžiama patirti vienokį ar kitokį jausmą, o dar kitoks jausmas yra drauudžiamas.
Ne mažiau svarbu visos visuomenės kultūra.
Geras to pavyzdys būtų visiems gerai žinomas „patarimas” mažiems verkiantiems berniukams: „Tikri vyrai neverkia”, o mažoms pykstančioms mergaitėms - „Mergaitei pykti negražu”.
Taip vaikas mokomas atsisakyti kažkokio jausmo (šiuo atveju - liūdesio ar pykčio).
Matydamas neigiamą aplinkinių reakciją į savo jausmą, vaikas nesąmoningai nusprendžia atsikratyti juo.
Tačiau visuomet tuščia vieta užpildoma kuo nors kitu.
Tas kažkas dažniausiai būna somatinė liga.
Juk nėra nė vienos mamos ar tėvo, kuris „draustų” savo vaikui sirgti ar sergantį atstumtų.
Taigi nesunku suvokti, kaip tam tikri jausmai pakeičiami fiziniu atitikmeniu.
Vidinio Ligos Paveikslo Formavimasis
Grįžtant prie labiau apčiuopiamų dalykų, t.y. atliktų studijų, buvo pastebėta, kad ypač didelę reikšmę vaiko vidinio ligos paveikslo formavimui turi tai, kas įvyko neseniai.
Skausmo, diskomforto, pavojaus, nerimo, baimės, panikos išgyvenimai, artimojo netektis ar sunki kartu gyvenančio giminaičio būklė - atliks neigiamą vaidmenį.
Dėl vaikų asmeninių charakterio bruožų (pvz.: kuklumo, drovumo, emocinio labilumo, nepastovumo ar ūmumo), įtakojant paveldimumui ir auklėjimui, formuojasi tos ar kitos vyraujančios emocijos, motyvacijos ir interesų kryptingumas.
Tai gali būti - simptomų ir ligos ignoravimas, nekritiškumas savo būklės atžvilgiu, perdėti lūkesčiai gydymo rezultatams.
Paskutinis faktorius, apie kurį norėčiau pakalbėti - tai ligos metu vaiką lydinčios psichotraumuojančios aplinkybės.
Pirmiausia - tai hospitalizacija, kurios metu vaikas yra izoliuojamas iš jam įprastos aplinkos, apribojamos jo laisvės, kartu su atsiskyrimu nuo artimų jam žmonių vaiko saugumo jausmą, pasitikėjimą savo gerove sugriauna rėžimo pasikeitimas, darželio ar mokyklos lankymo nutraukimas.
Vaiko reakcija priklauso nuo: vaiko amžiaus, šeimos santykių, hospitalizacijos trukmės, kiek kartų ir dėl kokių priežasčių buvo anksčiau gydytas stacionare ir kaip tada reagavo pats vaikas bei jo tėvai.
Tyrimais nustatyta, kad į svetimų žmonių buvimą pirmų šešių mėnesių kūdikiai reaguoja elgesio pasikeitimu, nerimu, domėjimosi aplinka susilpnėjimu.
Jeigu nuo motinos atskiriami šešių-septynių mėnesių amžiaus kūdikiai, jie praranda būtiną jų egzistavimo patvirtinimą ir tai sukelia didelį nerimą.
Dviejų-keturių metų vaikas, nors ir suvokia, kad tėvai sugrįš, tačiau dėl laiko suvokimo nesubrendimo nežino, kada tai įvyks, todėl labai nerimauja, dažnai negali pritapti naujoje aplinkoje.
Tokios vaikų iki penkių metų reakcijos gali užsitęsti.
Yra duomenų, kad po išrašymo iš stacionaro 22 procentai vaikų turi adaptacijos sunkumų, elgesio sutrikimų, irzlumą, neklauso savo tėvų, jiem sutrinka miegas.
Paauglystės Pradžia ir Pokyčiai
Kas su žmogumi vyksta sulaukus 12-13 metų - amžiaus, kuris laikomas paauglystės pradžia?
Gali būti, kad toliau aprašomi požymiai niekada nebuvo būdingi jums patiems arba dabar nepasireiškia jūsų vaikams.
Žmonės skirtingi, nes kiekvieno jų raida - unikali.
Kiekvieno iš mūsų „aš“ nukeliauja vis kitokia trajektorija.
Tačiau šis faktas neatmeta galimybės, kad esama tipiškų, bendrų žmogaus raidos dėsningumų, būdingų skirtingiems individams.
Juos čia ir aptarsime.
Paauglystė prasideda nuo 11-12 metų.
Šiame amžiaus tarpsnyje galima išskirti dvi fazes: 12-15 m. ir 15-17 m.
Pirmoji fazė dažnai būna susijusi su staigiais žmogaus charakterio pokyčiais.
Kai kurie bruožai paaštrėja ir dažnai tampa netgi atstumiantys.
Šiuo periodu žmogus patiria audringų išgyvenimų.
Jo emocijos gali būti tokios prieštaringos, kad sunku įsivaizduoti, kaip jos apskritai gali egzistuoti vienu metu.
Mes mylime savo tėvus (kaipgi kitaip?) ir kartais jų nekenčiame - todėl dažnai būname jiems šiurkštūs, netgi įžeidinėjame.
Nėra lengva su jais sutarti: jie sukelia tiek prieštaringų jausmų... Pyktį, švelnumą, skausmą, gėdą...
Kritikuodami tėvus jaučiame ir pasitenkinimą, ir baimę būti atstumti.
Mes norime, kad tėvai mus suprastų ir priimtų, tačiau jiems tai irgi ne visada lengvai sekasi - juk vaiko puolimas tėvus labai žeidžia.
Būdami paaugliai, mes žavimės savimi - ir tuo pat metu kamuojamės dėl savo trūkumų.
Gėdijamės to, kuo skiriamės nuo savo bendraamžių, ir jaučiame nusivylimą, jei kas nors pasako, kad esame tarpusavy panašūs.
Paauglystės Priežastys
Visa tai vyksta todėl, kad paauglio organizmas persitvarko: juk būtent dabar prasideda žmogaus lytinis brendimas; beje, mergaičių - maždaug pusantrų metų anksčiau nei berniukų (fiziologinė raida susilygina maždaug 17-18 metais).
Nenuostabu, kad kartais sukasi galva, daužosi širdis, tai pakyla, tai krenta spaudimas, muša karštis, dingsta apetitas.
Šie biologiniai reiškiniai gali blogai atsiliepti ir mokslams.
Nebe vaikas 12-13 metų žmogui ne taip paprasta ištverti šią fiziologinę audrą organizme ir emocinę - širdyje.
Tokiu metu ima traukti priešinga lytis: tai pirmosios meilės metas.
Be to, kyla sudėtingi egzistenciniai klausimai: „Kas aš? Koks aš? Koks turėčiau būti? Kokį mane mato kiti?“...
Apima jausmas, kad nebesi tas vakarykštis vaikas.
Tai pirmasis toks jausmas gyvenime... Ir jis nuolat stiprėja.
Veidrodyje mes matome nebe vaiką, o būtybę su vis ryškėjančiais suaugusio žmogaus požymiais.
Kiek nepasitenkinimo ir netgi skausmo gali sukelti tam tikri išvaizdos ypatumai..!
Savęs, kaip suaugusio žmogaus, suvokimas daro įtaką ir elgesiui, bendravimui su kitais žmonėmis.
Todėl labai sunku priimti iš suaugusiųjų požiūrį į save kaip į vis dar „mažą vaikelį“.
Būtent todėl šiuo periodu iš mūsų prasiveržia šiurkštumas, užsispyrimas, uždarumas.
Šitaip mes stengiamės įrodyti savo teisę į savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo išorinių nurodymų.
Kritinis Požiūris ir Savarankiškumas
Kad pradėtume savarankišką gyvenimą ir rastume pasaulyje savo vietą, žinia, turime įvertinti jį kritiškai.
Palaipsniui įveikdami priklausomybę nuo tėvų nuomonės - mokomės suaugti.
„Tu visai nemoki dažytis (šukuotis, rengtis)“, - kartais sakome mamai.
„Geriau jau nusišauti nei skaityti tavo peršamas knygas“, - pareiškiame tėvui.
Atmetame daug ką, kas brangu ir svarbu tėvams, dažnai - nelogiškai ir neargumentuotai: „Nepatinka, ir viskas.“
Toks elgesys - irgi simbolinis: kad taptume suaugę, iš pradžių turime paneigti savyje vaiką.
Kitaip tariant, atsisakyti vaikiškų elgsenos modelių, vakarykščio bendravimo būdo - šeimoje ir su kitais žmonėmis.
Juk mes negalime savo gyvenimo gyventi pagal kitų nuomonę, turime patys nuspręsti, kas mums svarbu, o kas ne.
Kartais, kritikuodami suaugusiuosius, mes tik ginamės nuo jų kritikos puldami pirmi.
Juk paauglystėje žmogus išgirsti tiek priekaištų iš tėvų ir mokytojų, kad kartais nejučia imi gintis puldamas pirmas...
Žinoma, emocijų užgniaužti nereikia: nuslopinti negatyvūs jausmai gali peraugti į saviagresiją arba depresiją, nekonstruktyvią savikritiką.
Geresnė išeitis - mokytis argumentuoti savo pastabas ir neperžengti mandagumo ribų išsakant savo nuomonę suaugusiesiems.
Teisės ir Atsakomybė Paauglystėje
Būdami trylikos, pradedame manyti, kad turime teisę pretenduoti į kitokius santykius su vyresniaisiais: į suaugusių žmonių santykius.
Mes norėtume, kad tam tikri gyvenimo aspektai būtų palikti mūsų valiai (aplinkiniai nesikištų), tad dažnai savo požiūrį, nesutampantį su tėvų ar kitų žmonių požiūriu, išreiškiame piktai ir kategoriškai.
Kitaip tariant, esame pasiryžęs už savo (suaugusio žmogaus) teises kautis kaip liūtai.
Ar tas jausmas, kad tapai suaugęs, atspindi realią vidinę brandą?
Tiesa ta, kad mes jau žengėme žingsnį iš vaikų kambario ir palikome jame nebereikalingus žaisliukus.
Bet ar peržengėme slenkstį į suaugusiųjų pasaulį?
Suaugusiųjų pasaulis pasižymi dviejų svarbiausių dalykų suvokimu: pasirinkimo, kaip elgtis, laisve ir atsakomybe už savo pasirinkimą.
Prisiminkime, su kokia aistra, būdami trylikos, mes įrodinėjome tėvams: „Aš turiu tokią teisę!“
Nesusimąstydami, kad siekis „turėti teisę“ visai nesusijęs su pasirengimu atsakyti už tai, ką darai.
Tai irgi paaugliško amžiaus paradoksas.
Neverta dėl to jaustis kaltiems: juk tikrosios atsakomybės pamokos - dar ateityje.
Trylikamečio noras tapti ir atrodyti suaugusiam pasireiškia ir siekiu būti šiuolaikiškam.
Kartais šis troškimas virsta nuožmia kova su viskuo, kas sena.
Vertinimų kategoriškumas, kritiškumas ir autoritetų neigimas, naujų (dažniausiai - muzikos) dievukų garbinimas ir idealizavimas (užmerkiant akis prieš jų trūkumus) - visa tai daugiau ar mažiau būdinga visiems paaugliams.
Pagalba ir Bendraamžiai Paauglystėje
Viena vertus, kai sulaukiame 13-os, siekiame atsiskirti nuo suaugusiųjų, trokštame autonomijos; kita vertus - mums labai reikia geraširdžio, ramaus ir protingo draugo, kuris nemoralizuodamas ir nepamokslaudamas galėtų padėti.
O pagalba reikalinga sprendžiant įvairiausias gyvenimiškas problemas - logines, etines, socialines, asmenines...
Ar jūs turėjote tuo metu vyresnį draugą, kuris padėjo įveikti sunkumus?
Jeigu ne - tuomet plaukėte ieškoti sprendimų į atvirus vandenis...
Vis dėlto šiame vandenyne nesame vieni.
Mes turime komandą - savo bendraamžius.
Ir nors ne visi būdami trylikos skaitėme Antuaną de Sent Egziuperi (kai kurie iš mūsų išvis nieko nenorėjome skaityti), tikriausiai kiekvienas būtume pasirašę po šiais prancūzų rašytojo žodžiais: „Vienintelė tikra prabanga - tai žmonių bendravimo prabanga.“
Šią prabangą vertinome labiausiai.
Juk būtent bendraamžių grupėje galėjome rasti tai, ko trūko bendraujant su tėvais: pripažinimą, kad esi suaugęs ir turi teisę būti nepriklausomas.
Iš čia išplaukia dar vienas aptariamo amžiaus paradoksas: paauglystėje ypač vertiname nepriklausomybę, tačiau tuo pat metu esame labai priklausomi nuo bendraamžių nuomonės apie save...
Bendraamžių grupėje gauname tų žinių, tos informacijos apie gyvenimą, kurios negalime gauti iš savo tėvų namuose, iš mokytojų - mokykloje.
Jie ne visada pasiruošę su mumis kalbėtis apie tai, kas mus domina sulaukus 13-os metų, tad ieškome informacijos kreipdamiesi į draugus.
Tai normalu.
Svarbu, kad šią informaciją sugebėtume įvertinti kritiškai ir turėtume savo nepriklausomą nuomonę.
Tai vienas ryškiausių požymių, kad išties tampi suaugęs.
žymės:
Panašus:
- Vaikiškų rūbų nuoma Lietuvoje: tikri atsiliepimai ir geriausios galimybės!
- Clarks Vaikiškų Batų Dydžių Lentelė – Atraskite Tobulą Dydį Vaikams!
- Geriausi 12V Akumuliatoriai Vaikiškiems Elektromobiliams – Patarimai ir Priežiūra
- Pirmieji nėštumo požymiai: kaip atpažinti ir kada daryti testą?
- Ar Vaikui Reikia Paso Vykstant Į Latviją? Sužinokite Svarbiausią Informaciją!