Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.
Skaičiuojame 34 metus po pirmojo naujagimio gimimo, kuris buvo pradėtas pagalbinio apvaisinimo metodu. Visas šis laikotarpis tapo intensyvios plėtros metais - ši sritis buvo viena iš greičiausiai besivystančių medicinos sričių. Galutinio pripažinimo sulaukta 2010 metais, kuomet Nobelio medicinos premija buvo įteikta fiziologui iš Didž. Britanijos Robertui Edwardsui už pagalbinio apvaisinimo technologijos sukūrimą.
Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių. Šiuo metu atliekama apie 2 mln. pagalbinio apvaisinimo ciklų. Europoje tokių procedūrų atliekama daugiausiai. Tarkim, Danijoje paskutiniaisiais metais apie 10 procentų, Suomijoje, Belgijoje 6-8 procentai, net Estijoje jau daugiau kaip 4 proc. Pirmąjį dešimtmetį po pirmosios sėkmės tokių procedūrų skaičius augo geometrine progresija. Laikotarpyje tarp 1993 m. ir 2003 m. ciklų skaičius padvigubėjo. Šiuo metu augimas sudaro 10-20 proc.
Lietuvoje situacija gana specifinė. Turime daug teigiamų pusių - pakankamai šios srities aukštos kvalifikacijos specialistų, klinikų, atliekančių pagalbinio apvaisinimo procedūras. Diegiami aukščiausi kokybės standartai pagal ES ląstelių ir audinių direktyvos reikalavimus. Tačiau pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičiumi pasigirti negalime, nes stipriai atsiliekame nuo Europos valstybių, JAV. Šiuo metu, manoma, kad pas mus atliekama apie 200-250 pagalbinio apvaisinimo ciklų per metus, tenkančių milijonui gyventojų. Tuo tarpu, lyginant su Estija, oficialiais ESHRE 2008 m. duomenimis, šis skaičius yra 800 ciklų.
Pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičių nulemia santykis tarp paslaugos poreikio ir prieinamumo. Paslaugos poreikį nulemia demografiniai skaičiai. Tose šalyse, kur populiacijoje vyrauja jaunos moterys, yra gausios šeimos, augančios populiacijos, tokios paslaugos poreikis nedidelis. Apskritai, skaičiuojama, jog gyventojų skaičius valstybėje išlieka stabilus, jei suminis gimstamumo rodiklis yra ne mažiau 2,1 (suminis gimstamumo rodiklis - tai vidutinis gimusių gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius). Europos Sąjungos šalių vidurkis 2009 metais buvo 1,59. Esant tokiai situacijai, atsiranda valstybinis-visuomeninis interesas remti gimstamumo skatinimo programas, nes ateitis tampa miglota dėl nepakankamo mokesčių mokėtojų skaičiaus. Todėl skatinti gimstamumą, gerinant pagalbinio apvaisinimo prieinamumą yra daugelio Europos valstybių politika. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2010 metais buvo 1,55, populiacijos mažėjimas kone sparčiausias Europoje.
Šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka
Ką reiškia sparčiai augantis pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius? Taip, nevaisingų porų daugėja, tačiau pagalbinio apvaisinimo ciklų augimo dinamika yra gerokai spartesnė, nei nevaisingų porų skaičiaus augimas. Jeigu apibūdinti keliais žodžiais, tai pavadinčiau šiuolaikiško gyvenimo būdo įtaka. Moterys pasirodė neatsparios negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui, o vyrai - įvairiems išorės, aplinkos faktoriams. Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas nukeliamas. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba kas trečia sveika moteris. Dėl fiziologinio senėjimo didėja neaiškios kilmės nevaisingumas. Buvo atliktas populiacinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 1938 metų iki 1991 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc.
Mitas ar tiesa?
Esame tikra mitų karalystė. Vienas madingiausių mitų yra - nevaisingumą sukelia hormoninių kontraceptinių tablečių vartojimas. Mitas tiek gajus, kad per paskutinius keletą metų sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas Lietuvoje nukrito apie 25 procentus. Nepaisant krentančio vartojimo - nevaisingumo tik daugėja. Populiaciniai tyrimai, lyginantys laiką iki norimo nėštumo, sudėtinių kontraceptinių tablečių vartotojų grupėje ir moterų grupėje, kurios niekada gyvenime hormoninių tablečių nevartojo, aiškiai rodo, kad šis laikas nesiskiria. O jei imtume tam tikras specifines pacienčių grupes, pvz. po persileidimo, tai pamatytume, kad moterys vartojusios kontraceptines tabletes pastoja greičiau.
Kitas mitas - nėštumo nutraukimas yra nevaisingumo priežastis. Nesigilinant į šio neigiamo reiškinio socialinius ir psichologinius aspektus, o šnekant tik apie nevaisingumo problemą, galima būtų teigti, kad nėštumo nutraukimas neturi jokio ryšio su nevaisingumu ir nėra nevaisingumo priežastimi. Nevaisingumo priežastimi gali būti tik nėštumo nutraukimo komplikacijos, kurios laimei yra labai retos. Konsultuojant dėl nevaisingumo pastoti negalinčias moteris, šios dažnai akcentuoja, kad jos niekada nevartojo kontraceptinių tablečių ir niekada nenutraukė nėštumo. Tačiau nevaisingumo specialisto vertinimu, faktas, kad moteris nevartodama patikimos kontracepcijos, niekada nepastojo, skamba prastai vertinant pastojimo prognozę. O prognozė yra net svarbiau, nei diagnozė. Pastoti - tai vienintelis tikras būdas moteriai įrodyti savo vaisingumą.
Dar vienas mitas - nevaisingumas yra netinkamos elgsenos gyvenime pasekmė, visų pirma lytiškai plintančių ligų pasekmė. Iš tiesų lytiškai plintančios ligos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios gali būti pakenkiami kiaušintakiai ir atsirasti taip vadinamas kiaušintakinis nevaisingumas. Kiaušintakinis nevaisingumas istoriškai buvo pirmoji indikacija pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Tačiau šiandien, jei pažiūrėtume į indikacijų pagalbiniam apvaisinimui struktūrą, - kiaušintakinį nevaisingumą rastume tik ketvirtoje vietoje, sudarantį 11 procentų indikacijų pagalbiniam apvaisinimui, t.y. su šios kilmės priežastimi galime sieti vos kas dešimtą pagalbinio apvaisinimo ciklą. Pirmoje vietoje - vyriškos kilmės nevaisingumas, toliau vyriškos kilmės ir moteriškų ginekologinių ligų kombinacija ir neaiškios kilmės nevaisingumas.
Pagalbinio apvaisinimo metodai
Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.
„Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas:
- Pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intauterininę inseminaciją (IUI)
- Pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF)
- Mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI
- Spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą
- Atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE)
- Atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas).
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais. Atliekant IUI specialiai paruoštos spermos ląstelės naudojant specialų kateterį yra patalpinamos tiesiai į moters gimdą. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Geriausiai žinomas pagalbinio apvaisinimo metodas pasaulyje - apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šis metodas, dar žinomas kaip IVF (angl. In Vitro Fertilization). Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų.
Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas. Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš šių spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį.
Intracitoplazminė spermos injekcija (ICSI)
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę. Taikant šį metodą, moters kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlį, tuomet po vieną spermos ląstelę yra tiesiogiai įšvirkščiama į kiekvieną kiaušialąstę. Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Jei spermos mėginyje nėra spermatozoidų, juos galima paimti tiesiai iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė
Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.
Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Lytinių ląstelių donorės/-ai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai. Pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF) naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis nesiskiria nuo įprastų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, t.y. surinktos lytinės ląstelės yra apvaisinamos mėgintuvėlyje laboratorijoje. Naudojant donorinį embrioną, sukurtas embrionas gali būti iškart perkeliamas į gimdą.
Kiaušialąsčių donorystė - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donorės kiaušialąstes yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, nes jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Nors kiaušialąsčių rezervas su amžiumi senka, moters gimda ir jos gebėjimas išnešioti bei pagimdyti vaiką dar kurį laiką išlieka. Donorės yra atrenkamos atsižvelgiant į griežtus atrankos kriterijus. Joms yra atliekami išsamūs tyrimai dėl ligų ar būklių, kurios galėtų turėti įtakos kūdikio sveikatai. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Spermos donorystė (spermos bankas) - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donoro spermą yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorų lytinės ląstelės. Donorai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. atliekamas patikrinimas dėl užkrečiamų ligų (hepatito B viruso paviršinio antigeno, hepatito B viruso anti-HBc antikūnių, hepatito B viruso amplifikacijos etodu, hepatito C viruso antikūnių, hepatito C viruso amplifikacijos metodu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) I ir II tipo antikūnių, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) amplifikacijos metodu, sifilio TPHA ir RPR metodais). Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Embrionų donorystės programa taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys). Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą). Latvijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionų donorystę leidžia taikyti nevaisingų porų, nesusituokusių porų ar vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui.
Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos. Pasak statistikos, nevaisingumas Lietuvoje paliečia iki 15 proc. porų. Kviečiame Jus tapti donoru ir padėti šioms nevaisingoms poroms įgyvendinti savo svajonę - susilaukti kūdikio.
"Northway" vaisingumo centrų laboratorijos
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Apie tai, kas yra embriologų darbo objektas ir kas lemia pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę kalbamės su vaisingumo centro „Northway“ embriologe dr. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI).
Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.
Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. “Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
"Northway" vaisingumo centrų teikiamos paslaugos
Antrą dešimtmetį skaičiuojantys „Northway“ vaisingumo centrai - didžiausias vaisingumo centrų tinklas Baltijos šalyse. Vieni moderniausių vaisingumo centrų Europoje jungia 4 aukščiausius standartus atitinkančias modernias laboratorijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje bei plačią patyrusių gydytojų specialistų komandą tam, kad taikomi pažangiausi nevaisingumo gydymo metodai išpildytų pacientų svajones.
Vaisingumo centruose „Northway“ teikiamos visos nevaisingumo gydymo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugos pagal individualiai kiekvienam pacientui sudarytą gydymo planą. Išskiriami trys pagrindiniai nevaisingumo gydymo būdai: medikamentinis gydymas, chirurginis gydymas bei pagalbinis apvaisinimas. Atliekame visas pagalbinio apvaisinimo procedūras: IUI, IVF, ICSI, PICSI, TESA bei papildomas procedūras pagalbinio apvaisinimo metu.
„Northway“ vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.
Prireikus pagalbinio apvaisinimo, „Northway“ vaisingumo centruose atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros: pagalbinis apvaisinimas moters kūne - intauterininė inseminacija (IUI), pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacinės IVF procedūross ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA), atvira sėklidžių biopsija (Micro-TESE). Siekiant geriausių rezultatų, atliekamas endometro paruošimas prieš pagalbinį apvaisinimą, gimdos gleivinės ir kiaušidžių PRP terapija, embriono skaidriojo dangalo suploninimas, speciali terpė spermatozoidų judrumo atstatymui, kiaušialąsčių aktyvacija, embrionų augimo stebėjimas „Timelapse“ kamera.
Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis.
Kada kreiptis į specialistą?
Remiantis specialistų rekomendacijomis, nesant akivaizdžių sutrikimų, moteris, nenaudodama apsaugos priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, turėtų pastoti per vienerius metus. Jeigu per tiek laiko pastoti nepasiseka, pora turėtų kreiptis į nevaisingumo gydymo specialistą konsultacijai. Vyresnės nei 35 metų, taip pat praeityje sirgusios lytinių organų uždegimais, kiaušidžių veiklos sutrikimus, persileidimą, negimdinį nėštumą ar savanorišką nėštumo nutraukimą patyrusios moterys turėtų kreiptis nepavykus pastoti per 6 mėnesius.
Šiuolaikiniai nevaisingumo gydymo principai paremti greita ir tikslia diagnostika. Vaisingumo centruose „Northway“ taikomas „one-stop“ nevaisingumo ištyrimo metodas leidžia per vieną dieną atlikti pilną moters ir vyro ištyrimą, reikalingą galimų nevaisingumo priežasčių nustatymui ir nedelsiant pradėti gydymą.
"Northway" vaisingumo centrų adresai
- Vilnius, S. Žukausko g.
- Kaunas, Miško g.
- Klaipėda, Naujoji Uosto g.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinis apvaisinimas Northway klinikoje: išsamūs atsiliepimai ir efektyvios procedūros
- 1999 m. Ministro Įsakymas dėl Pagalbinio Apvaisinimo: Svarbiausi Teisės Aktai ir Reglamentavimas Lietuvoje
- Atraskite Efektyviausius Pagalbinio Apvaisinimo Metodus – Išsamus Gidas Jums!
- Buvęs Vaikų Gydytojas: Sužinokite, Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu!
- Neįtikėtina Kūdikių Mankšta su Kamuoliu: Atraskite Naudą, Saugumą ir Efektyvius Pratimus!