Nesudėtingas ir greitas šlapimo tyrimas gali atskleisti tikrai nemažai informacijos apie mūsų sveikatos būklę. Sveikatos priežiūros specialistų rekomendacija yra bendrą šlapimo tyrimą atlikti kartą per metus, kad būtų galima užkirsti kelią įvairioms ligoms. Be kita ko, šlapimo tyrimus svarbu atlikti ir tada, jei jis yra pakitęs. Šlapimo tyrimas pirmiausia gali atskleisti įvairius organizmo uždegimus.
Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Šlapimo tyrimas nėštumo metu turėtų būti atliekamas ne vieną kartą, pradedant nuo bendro šlapimo tyrimo. Tai padeda įvertinti organizmo sistemų veiklą. Svarbu sekti, ar nepadaugėjo leukocitų šlapime nėštumo metu.
Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.
Šlapimo tyrimo rodikliai
Po tyrimo nustatomi šie rodikliai: gliukozė, ketonai šlapime, eritrocitai šlapime, leukocitų kiekis, nitritai, bilirubinas šlapime ir urobilinogenas šlapime. Iš laboratorijos gautas atsakymas su skaičiais ir trumpiniais greičiausiai nebus jums suprantamas, tad šlapimo tyrimo analizę geriau atliks gydytojai.
Šlapimo tyrimo Ph rodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos. Jei jūs esate sveikas, nitritų šlapime nėra fiksuojama.
- PRO - baltymų kiekis. Raidėmis PRO žymimas baltymų kiekis šlapime. Jis turėtų būti 0-0,3 g/l.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio.
Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį. Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva.
Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Kaip tinkamai pasiruošti šlapimo tyrimui?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą.
Klinikinis atvejis
33 metų moteris 13 nėštumo savaitę kreipėsi į nefrologijos kliniką dėl šlapime nustatytos proteinurijos, mikroskopinės hematurijos ir hialininių cilindrų. Bendrosios praktikos gydytojas 8 nėštumo savaitę atliko pirmąjį tyrimą šlapimo analizės juostelėmis (ŠAJ), kuriomis nustatytas nemaža baltymų koncentracija - 3 g 1 l šlapimo. Remiantis šiais rezultatais, pacientė nusiųsta į didelės rizikos nėštumo kliniką stebėti visą gestacinį laikotarpį. Klinikoje tuo pačiu metodu patvirtinta patologinė proteinurija, siekianti net 5 g 1 l šlapimo.
Moters teigimu, iki 8 nėštumo savaitės jokie kraujo ar šlapimo tyrimai nebuvo atlikti. Cukriniu diabetu neserga, retkarčiais vartojo nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, šeimos anamnezėje nėra jokių inkstų ligų atvejų. Tai pirmasis jos nėštumas. Apčiuopos metu galūnių edemos ir jokių kitų patologinių pakitimų nenustatyta. Kraujo spaudimas atitiko normos ribas (110/60 mm Hg).
Nefrologo pasiūlytas sprendimas - pakartotinės patikros kas mėnesį, inkstų funkcijos ir proteinurijos pokyčių stebėjimas. Dėl nefrozinį sindromą atitinkančios proteinurijos pradėta taikyti kardiovaskulinių įvykių prevencija - nuo 20 nėštumo savaitės empiriškai paskirtas heparinas (4 000 aktyvumo vienetų natrio enoksaparino per dieną). Remiantis šiais laboratorinių tyrimų rezultatais ir įvertinus invazinės procedūros naudos ir rizikos santykį, inkstų biopsiją nuspręsta atlikti po nėštumo; pagrindinės priežastys - be nefrozinio sindromo išraiškų, inkstų funkcija nekito, vaisiaus būklė buvo stabili, autoimuniniui procesui būdingų pokyčių nepastebėta.
Dėl šios priežasties pacientei atliktas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas. Mėginyje nustatyta hialininių ir eritrocitų cilindrų, 6-10 RBC viename regėjimo lauke (59 proc. Kartu su paciente ir akušeriu-ginekologu nuspręsta toliau kas mėnesį stebėti proteinurijos ir inkstų funkcijos pokyčių eigą.
Siekiant sumažinti riziką, susijusią su sumažėjusiu vaisiaus vandenų kiekiu, apribotu vaisiaus augimu bei sėdmenine pirmeiga, 37 nėštumo savaitę prevencijos tikslais atlikta cezario pjūvio operacija. Naujagimis - moteriškosios lyties, 2 220 g kūno masės, 10/10 APGAR skalėje įvertintas kūdikis.
Nuspręsta atlikti inkstų biopsiją - nustatyta membraninė nefropatija su poepitelinėmis IgG sankaupomis, teigiamomis imunohistocheminėmis IgA ir C1q reakcijomis. Nedelsiant pradėtas gydymas ramipriliu po 2,5 mg/d. ir, praėjus mėnesiui po intervencinės procedūros, rituksimabu (2 dozės po 1 g per 2 savaites). Nepaisant šių sprendimų, pacientės gydymas buvo neveiksmingas, po 5 mėnesių proteinurija labai nesikeitė (5,88 g/p.).
Proteinurija nėštumo metu
Nors tai nepritaikoma šiam aptartam atvejui - proteinurija siekė patologines ribas jau nuo pat pradžių, vienas pagrindinių elementų, kuriuos verta apžvelgti siekiant įvertinti inkstų ligas - tai fiziologiniai inkstuose dėl nėštumo vykstantys pokyčiai: suintensyvėjus inkstų kraujotakai, proporcingai didėja ir glomerulų filtracijos greitis; dėl šių priežasčių inkstai padidėja (1-1,5 cm), o kreatinino kiekis serume sumažėja (1). Šie procesai sukelia ir baltymų kiekio šlapime pokyčius: nėščiųjų šlapime, palyginti su nenėščiųjų, nustatytos kur kas didesnės baltymų koncentracijos. Pirmąjį trimestrą vidutinis baltymų kiekis siekė 100 mg/p., nėštumo eigoje šis kiekis išaugo iki 180-200 mg/p.
Dėl progesterono tiesioginio atpalaiduojamojo poveikio į šlapimtakių bei šlapimo pūslės lygiuosius raumeninius sluoksnius mažėja šlapimo takų raumenų tonusas, vystosi vezikoureterinis refliukas ir šlapimo stazė - puikios sąlygos bakterijoms augti. Dėl visų šių nurodytų mechanizmų mikroskopiniais tyrimais nemaža tikimybė diagnozuoti tiek hematuriją, tiek proteinuriją.
Vis dėlto šie dalykai itin subtilūs: nėštumo metu nustatytą mikroskopinę hematuriją, ypač izoliuotą, gana sunku vertinti, nes iki 20 proc. sveikų nėščiųjų ŠAJ nustatoma teigiamas hematurijos rezultatas, o 15 proc. Itin svarbu apžvelgti įvairias galimas proteinurijos nėštumo metu priežastis. Šiuo diagnostikos etapu reikšmingais veiksniais laikomi proteinurijos išsivystymo trukmė ir su šlapimu išskiriamų baltymų kiekis.
Auksinis standartas objektyviems baltymų išskyrimo matavimams - 24 val. šlapimo mėginių analizė. Tačiau šis metodas turi nemažai trūkumų: sudėtingas, nepatogus bei daug laiko reikalaujantis tyrimas, dėl subjektyvaus vertinimo beveik 50 proc. atvejų įvertinamas netiksliai (6). ŠAJ analizė gana plačiai naudojama akušerinėje praktikoje dėl ekonomiškumo ir paprasto naudojimo, tačiau mažas jautrumas ir specifiškumas nulemia nepakankamą jo efektyvumą. Tokie veiksniai kaip nėščiosios skysčių suvartojimo kiekis ar gretutinės infekcijos gali koreguoti tyrimo tikslumą. Didesniu jautrumu pasižymi automatizuoti juostelių tyrimo metodai.
Šlapimo pūslės uždegimas nėštumo metu
Šlapimo pūslės uždegimas, arba cistitas, yra dažna problema, su kuria susiduria moterys, ypač nėštumo metu. Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, kurie gali padidinti riziką susirgti šlapimo takų infekcijomis (ŠTI), įskaitant cistitą.
Nėštumo metu šlapimo pūslės uždegimo rizika padidėja dėl kelių veiksnių:
- Hormoniniai pokyčiai: Padidėjęs progesterono kiekis nėštumo metu atpalaiduoja šlapimo takų raumenis, sumažindamas jų tonusą.
- Šlapimo takų suspaudimas: Auganti gimda gali suspausti šlapimo takus, trukdydama normaliam šlapimo nutekėjimui.
- Imuninės sistemos pokyčiai: Nėštumo metu moters imuninė sistema yra šiek tiek nuslopinta.
- Gliukozurija: Nėščiųjų organizme gali padidėti gliukozės kiekis šlapime (gliukozurija), o tai skatina bakterijų augimą.
Šlapimo pūslės uždegimo simptomai nėštumo metu
Šlapimo pūslės uždegimo simptomai nėštumo metu gali būti panašūs į tuos, kuriuos patiria ne nėščios moterys, tačiau juos svarbu atpažinti anksti, kad būtų galima greitai pradėti gydymą. Dažniausi simptomai:
- Dažnas šlapinimasis
- Skausmingas šlapinimasis (dizurija)
- Skubus šlapinimasis
- Šlapimo drumstumas
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Skausmas dubens srityje
- Šlapimo kvapas
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
Šlapimo pūslės uždegimo diagnostika nėštumo metu
Diagnozuojant šlapimo pūslės uždegimą nėštumo metu, svarbu atlikti tinkamus tyrimus, kad būtų nustatyta infekcijos priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.
- Šlapimo tyrimas
- Šlapimo pasėlis
- Kiti tyrimai (kraujo tyrimai ar ultragarsinis tyrimas)
Šlapimo pūslės uždegimo gydymas nėštumo metu
Šlapimo pūslės uždegimo gydymas nėštumo metu yra svarbus, nes negydoma infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Gydymas paprastai apima antibiotikus, kurie yra saugūs vartoti nėštumo metu. Papildomos priemonės: gausus skysčių vartojimas, spanguolių sultys, šlapimo rūgštinimas, šiluma.
Šlapimo pūslės uždegimo prevencija nėštumo metu
Yra keletas priemonių, kurių galima imtis, norint sumažinti šlapimo pūslės uždegimo riziką nėštumo metu: gausus skysčių vartojimas, reguliarus šlapinimasis, šlapinimasis po lytinių santykių, tinkama higiena, venkite dirginančių medžiagų, spanguolių produktai, tarpvietės raumenų stiprinimas.
Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas
Automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas - greitas ir informatyvus būdas įvertinti inkstų ir šlapimo takų patologijas. Šlapimo tyrimas dar vadinamas urinalize, juosteliniu arba bendru šlapimo tyrimu (BŠT). Šlapimo tyrimas gali padėti diagnozuoti ligas, net kai dar nėra jokių reikšmingų požymių ar simptomų. Todėl šlapimo tyrimas paprastai yra įprastinės sveikatos patikrinimo dalis.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Ketonai vaiko šlapime: ką tai reiškia ir ką daryti?
- Baltymas šlapime nėštumo pabaigoje: ką tai reiškia ir kaip saugiai gydyti?
- Bakterijos šlapime nėštumo metu: kaip atpažinti ir efektyviai gydyti pavojingas infekcijas
- Baldai Transformeriai Vaikams: Geriausi Sprendimai, Atsiliepimai ir Naudingi Patarimai
- Naujagimio kraitelis į ligoninę: būtiniausių daiktų sąrašas, kurio negalima pamiršti!