Nijolė Kliukaitė-Kepenienė (g. 1957 m. gegužės 1 d.) yra žymi lietuvių rašytoja, vertėja ir pedagogė, reikšmingai prisidėjusi prie vaikų literatūros. Nuo 1995 m. N. Kliukaitės-Kepenienės kūrybinė biografija itin įvairi, ji kuria tiek poeziją, tiek prozą, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nesuklysime pasakę, kad autorei tai vienodai svarbu.
Gimė Vilniuje, baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. Tuo pačiu metu mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (akordeono klasė). Vienerius metus mokėsi Klaipėdos konservatorijoje režisūros, vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), baigė 1981 m. Nuo 2002 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą. Nuo 1982 m. mokė lietuvių kalbos, vėliau vertė knygas iš anglų kalbos, dėsto anglų kalbą. Gyvena Melnragėje.
N. Kepenienė literatūros pasaulyje pasirodė gana vėlai, jau subrendusi kaip žmogus ir rašytoja. Ji jau buvo dviejų dukrų mama, kai 1992 m. išėjo pirmasis jos pasakų rinkinėlis „Labanakt“. Neilgai trukus jaunųjų skaitytojų rankose pasirodė apsakymų rinkinėliai „Pasaulis V“ (1993) ir „Šunų valsas“ (1994). Jau pirmosiose rašytojos knygelėse žavėjo šiltas ir intymus autorės balsas, drąsa pasakoti vaikams apie amžinas ir painias žmogaus gyvenimo jausenas ir reiškinius - meilę ir mirtį. Antrosios N. Kepenienės knygos recenziją kažkada taip ir pavadinau - „Meilė ir mirtis Malijoje“.
Tačiau „Rubinaičiui“ norisi apžvelgti N. Kliukaitės-Kepenienės kūrybą vaikams ir paaugliams: išleista virš dvidešimties įvairaus žanro knygų. Šiek tiek nepelnytai primiršta 1994-aisiais pasirodžiusi knygelė „Pasaulis „V“, kurioje subtiliai vaizduojamas mergaitės Vilgaudės gyvenimas po močiutės mirties. Vilgaudė mokosi skaityti knygas ir pasaulį ‒ „kažkur aukščiau namų, bet žemiau debesų“ (p.
N. Kepenienės kūryba vaikams
Tačiau vaikų literatūros specialistai į šią autorę dėmesį atkreipė vėliau, išėjus dviem pasakų knygoms ‒ „Madingiausias krokodilas“ (1998) ir „Džiovintas debesėlis“ (1999; kiti leidimai ‒ 2013, 2015). Nonsenso žanras tuo laiku lietuvių vaikų literatūroje dar tik leido šaknis (panašiu metu, 1999-aisiais, pasirodė V.V. Landsbergio „Obuolių pasakos“). „Madingiausias krokodilas“ ‒ linksma istorija ikimokyklinio amžiaus vaikams apie nuotykių ištroškusią kojinę. „Džiovintame debesėlyje“ pasakų daug, veikėjų ‒ taip pat.
Trumpųjų pasakų rinkinys „Po riestainio saule“ 2002-aisiais IBBY komisijos buvo išrinktas geriausia metų knyga vaikams. Autorė tęsia nonsenso žanro tradiciją, atrodo, čia gali nutikti bet kas, tekstai taip pat knibždėte knibžda veikėjų ‒ tai krokodiliukas Lukas, paršelis Marijonas, sliekas Izidorius, laputaitė Veronika, barsukas Osvaldas, akmenėlis Džiugas… Jie keliauja iš istorijos į istoriją, patiria įvairiausių vaikiškų nuotykių. Nonsenso žanro variacijos yra ir „Netikri padavimai“ (2008), kur pasakojamos įvairiausių daiktų (kilimų, durų rankenos, kompiuterio, lango, laiptų, televizoriaus…) istorijos.
N. Kepenienė čia išradingai panaudoja tautosakos elementus kalbėdama apie šiuolaikinį vaiką supantį pasaulį: pavyzdžiui, anot pasakojimo, kompiuteris yra ainis smalsaus aitvaro, kadaise prarijusio Onos bažnyčią, Baltąjį tiltą per Nerį, Dievo Motinos katedrą ir net Seną… Pasakojimai žavi fantazija, netikėtu, paradoksaliu humoru („Šaldytuvas irgi buvo dėžė. Bet nebūtinai. Galėjo būti vonia arba net puodas. Svarbu, kad toje dėžėje, vonioje arba puode būtų buvę galima šauniai paslėpti žiemos garbanėlę“, p.
N. Kepenienės knygose paprastai būna keliolika trumpų istorijų, kurias sieja tie patys veikėjai. Tokios yra „Kopūstų riteris ir kiti“ (1996) ‒ apie kiškį Paikšelį Bailelį ir jo nuotykius, „Baltosios žąsytės pasakos“ (2006) ‒ apie berniuko Naglio draugystę su Baltąja Žąsele, „Saulės sistemos plaštakė“ (2011) ‒ apie devynerių metų berniuko ir šiek tiek vyresnės jo bičiulės Drąsilės vaizduote pagrįstas keliones į kitas planetas.
Paauglių literatūra
N. Kepenienės kūryboje ypač svarbią vietą užima vaikų draugystė, jų tarpusavio santykiai. Šalia vaikų ‒ ir suaugusieji, su jais ryšys taip pat labai svarbus. Autorė nevengia skaudžių, komplikuotų temų. Antrojoje „Išgelbėk mane“ dalyje (2005) pasakotojas ‒ dvylikmetis Pijus ‒ susižaloja gelbėdamas šuniuką, jam tenka sėstis į neįgaliojo vežimėlį. Romane paaugliams „10 % improvizacijos“ kuriamas patrauklus jaunesniojo Saulenės brolio Jurgio charakteris ‒ Jurgis gimė be rankų, bet „buvo guviausias ir linksmiausias vaikas žemėje“ (p. 13), tik dvejų metų, o jau stebėtinai puikiai kalbantis, neiškraipantis žodžių, juos jungiantis į ilgus sakinius.
Prie ypatingo vaiko temos N. Kepenienė grįžta romane paaugliams „Maršalitas“ (2013): čia vaizduojamas vaikas, turintis autizmo sindromą. Pasakojama iš vyresniosios sesers perspektyvos. Svarbūs vaikų ir tėvų santykiai. O pats maršalitas ‒ tai rišamoji medžiaga, jungtis tarp žmonių. Šioje knygoje ji įvardijama, tačiau akivaizdu, kad tarpusavio santykiai, tėvų ir vaikų ryšys yra kone esminis N. Kepenienės kūrybos elementas. Knygoje „Vasarnamis saulės zuikučiams“ (2008) vienuolikmetė pasakotoja Aliodija ilgisi „pabėgusio“ tėčio ir prisigalvoja įvairiausių dalykų, nes mama apie jį nieko nekalba. Šioje knygoje ryškus, nevienaplanis Aliodijos mamos charakteris. ‒ Na, ji gyva. (p. Taip „Mirties vandenyne“ (2011) kalba pasakotoja Adelė. Romanas skirtas vyresniesiems paaugliams.
Naujausioji N. Kepenienės knyga ‒ 2016-aisiais pasirodžiusios pasakos „Baltų ženklai“ yra panašios stilistikos kaip ir „Verpėjėlė“ (2014). „Baltų ženkluose“ pasakojimai grupuojami pagal Zodiako ženklus, tačiau stengiamasi kurti originalias istorijas, savaip dėliojant lietuvių padavimų ar stebuklinių pasakų elementus. Ankstesnių rinkinių nonsensą ir paradoksus čia keičia lyrinės intonacijos, paslaptinga atmosfera. Tekstuose nemažai filosofinių pamąstymų apie gyvenimo grožį ir trapumą, aiškios ribos tarp gėrio ir blogio nebuvimą, veikėjus perkeičiančią meilės galią.
Reikia pastebėti, kad tik nonsensiškosios, humoristinės N. Kepenienės pasakaitės turi aiškų adresatą - ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytoją. Realistinių kūrinių paaugliams ir jaunimui pasakojimo stilius toks, kad sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kalbėjimo skaitytojui vaikui ir kalbėjimo jau suaugusiam. Ir tai ‒ ne dvigubo adresato, o šiokio tokio neapibrėžtumo, kylančio dėl nesuvaldyto teksto, problema. Nenuostabu: viename interviu N. Kepenienė teigia, jog pirmiausia rašanti sau: „Gal kiek hedonistinė pozicija, bet iš tiesų visada rašau sau. Labai negražu. Bet taip yra. Net ir vaikiškas knygas. Turbūt manyje labai daug vaiko. Dabar grįžtu prie pasakų - negaliu be jų. Rašau jas pati sau. Aišku, labai tikiuosi, kad ir kiti skaitys, kad jiems bus įdomu. Bet be galo gera jas rašyti. (…) Po to labai norisi grįžti ir prie tekstų suaugusiesiems. Knygos man yra tarsi dienoraštis.
Vėliau jos knygos biro kaip iš gausybės rago vos ne kas metai. Tai pasakų rinkiniai „Kopūstų riteris ir kiti“ (1996), „Madingiausias krokodilas“ (1998), „Džiovintas debesėlis“ (1999), „Skriek, vaivorykštės karusele“ (1999), „Baltosios žąsytės pasakos“ (2006) ir t. t. 2001 m. N. Kepenienės pasakų rinkinį „Po riestainio saule“ IBBY Lietuvos skyriaus komisija pripažino geriausia metų vaikų knyga, jai buvo įteikta Šarūno Marčiulionio finansuojama premija. 2002 m. už pasaką-apysaką „Tititatos užburti“ rašytoja pelnė literatūrinę I. Simonaitytės premiją.
Be vaikų knygų, mirties ir meilės temą N. Kepenienė nagrinėjo romanuose „Vienatvė dviese“ (2000 ), „10% improvizacijos“ (2004), „Vėjų rožė“ (2007). Be to, N. Kliukaitės pavarde ji išleido eilėraščių rinkinius „Būrimo pamokos“ (1998) ir „Jos“ ( 2001 ). Per trumpą penkiolikos metų laiką rašytoja išspausdino net aštuoniolika knygų ir pelnė mažųjų skaitytojų ir vaikų literatūros kritikų pripažinimą. Ilgą laiką dirbusi pedagoginį darbą įvairiose Klaipėdos mokyklose, šiuo metu Nijolė bando verstis literatūriniu darbu: rašo ne tik vaikų prozą, bet ir pjeses, verčia iš anglų kalbos knygas. Be jokios abejonės, šiuo metu tai pati produktyviausia Klaipėdos krašto rašytoja.
Bibliografija
- Labanakt: [pasakėlės vaikams]. Klaipėda: Eldija, 1992.
- Šunų valsas: [eiliuotos pjesės vaikams]. Klaipėda, 1994.
- Pasaulis „V“: [apsakymų rinkinys vaikams]. Klaipėda: Menininkų namai, 1994.
- Kopūstų riteris ir kiti: [apysaka-pasaka]. Vilnius: Margi raštai, 1996.
- Madingiausias krokodilas: [pasaka]. Vilnius: Folium, 1998.
- Būrimo pamokos: [eilėraščiai]. Klaipėda, 1998.
- Džiovintas debesėlis: [pasakos]. Klaipėda: Libra Memelensis, 1999.
- Skriek vaivorykštės karusele: [apysaka-pasaka]. Klaipėda: AB „Klaipėdos rytas“, 2000.
- Vienatvė dviese: [romanas]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
- Po riestainio saule: [pasakos]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2001.
- Tititatos užburti: [pasaka]. Klaipėda: Libra Memelensi s, 2002.
- Jos: [eilėraščiai]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2002.
- 10% improvizacijos: [romanas]. Klaipėda: Eglės leidykla, 2004.
- Išgelbėk mane: [apysaka]. Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003-2005. 2 dalys.
- Baltosios žąsytės pasakos: [pasakos]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2006.
- Vėjų rožė: istorijos sapnas: [romanas]. Klaipėda: Eglės leidykla, 2007.
- Tarp: [eilėraščiai]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2007.
- Pupytė ir jūra, ir sriuba: [pasakaitės]. Klaipėda: Libra Memelensis, 2007.
- Vasarnamis saulės zuikučiams: [apysaka], Klaipėda: Druka, 2007.
- Šatrijos Ragana: [biografinis romanas], Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
- Netikri padavimai: [pasakos], Klaipėda: Libra Memelensis, 2008.
- Bitė: [biografinis romanas], Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
- Su saulės vėju: [romanas], Klaipėda: Libra Memelensis, 2010.
- Netikri padavimai (Brailio raštu). - Vilnius: Brailio knyga, 2010.
- Saulės sistemos plaštakė: [apysaka]. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2011.
- Mirties vandenynas: [romanas]. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2011.
- Maršalitas: [romanas]. - Vilnius: Versus aureus, 2013.
- Verpėjėlė: [pasakos]. - Vilnius: Versus aureus, 2014.
- Dorotėja ir Girgždulis: [pasakėlė]. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2014.
- Miestai: eilėraščiai ir piešiniai vaikams. - Vilnius: Versus aureus, 2015.
- Burinuko istorija. - Klaipėda: Klaipėdos šventės, 2015.
- Baltų ženklai: pasakos. ‒ Vilnius: Gimtasis žodis, 2016.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Nijolė Pareigytė: Įkvepianti Biografija, Įspūdinga Karjera ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Neįtikėtina Nijolės Puzienės gyvenimo istorija – sužinokite viską apie jos biografiją!
- Atraskite Nijolės Kepenienės Vaikų Knygų Bibliografiją – Nepamirštamos Knygos Jūsų Mažyliams!
- Nuo Kada Vaisius Matosi Ultragarsu? Sužinokite Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- 2 metų vaiko ugdymas: svarbiausi patarimai, kurie pakeis jūsų požiūrį!