Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pranešime spaudai pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Gausus kraujavimas, ciklo sutrikimai gali signalizuoti ir apie ginekologines ligas. Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos.
Kas yra menstruacijų norma?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas sako, kad kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra. Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais - ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa.
Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 5-8 dienas, vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis - vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms - kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3-4 dieną.
„Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J.Ališauskas.
Kas pašalinama per menstruacijas?
Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti.
Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo. Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų. Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja. Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą.
Ką daryti, jei sutrinka mėnesinių ciklas?
„Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.“, - pažymi I.
Akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją.
Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. I. Urbonėlienė pasakoja, kad nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime.
„Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. „Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, - pasakoja I.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.
Nenormalūs kraujavimai iš gimdos
„Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės - labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Struktūriniai pokyčiai gimdoje - tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.
Funkcinius sutrikimus dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis.
Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.
Kraujo krešėjimo sutrikimai labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu, dažnai ginekologas, neaptikęs kitų intensyvaus kraujavimo priežasčių, pvz., miomų, siunčia moterį pas hematologą, kuris nustato krešėjimo sutrikimus. Nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis reikia šalinti, nes tai gali turėti įtakos moters vaisingumui.
Aplinkos poveikis moters ciklui
„Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas. Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Tačiau, praėjus stresui, organizmo balansas atsikuria ir menstruacijos tampa reguliarios. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai sutrinka ar visai išnyksta mėnesinės, - dietos. Gamtoje taip jau sutvarkyta - jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.
Netikros mėnesinės ir nėštumas
Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu? Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.
Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu?
Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį.
Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Ir nors daugelis moterų žino, kad mėnesinių nėštumo metu neturėtų būti, vis dar pasitaiko atvejų, kai kraujavimas supainiojamas su mėnesinėmis.
Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?
Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei jis pasireiškia kartu su šiais simptomais:
- stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas;
- nugaros skausmas;
- alpimas, silpnumas;
- peties skausmas;
- karščiavimas;
- gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines);
- intensyvus pykinimas ir vėmimas;
- makšties išskyrų pakitimai.
Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį trimestrą
Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo.
Kitos kraujavimo priežastys ne mėnesinių metu
Vis dėlto kraujavimų ar tepliojimų gali atsirasti ne tik per tikrąsias mėnesines, bet ir kitu laiku. Toks reiškinys gali būti vadinamas netikrosiomis mėnesinėmis. Kartais gali nutikti taip, kad fiziologinis kraujavimas pasirodo visai ne tuomet, kai to tikimasi. Tai gali būti nežymus tepliojimas arba šiek tiek gausesnis kraujavimas, kuris moterį gali labai išgąsdinti.
- Kraujavimas dėl vėluojančios ovuliacijos - gimdos gleivinė labiau išveši, todėl gali atsisluoksniuoti viršutiniai jos sluoksniai ne menstruacijų metu. Dėl to atsiranda kraujingų išskyrų.
- Ovuliacinis kraujavimas - kraujo kartais atsiranda per ovuliaciją.
- Implantacinis kraujavimas - toks kraujavimas, kuris dažniausiai panašus į lengvą tepimą, gali atsirasti maždaug per savaitę nuo kiaušinėlio apvaisinimo.
Taigi nežymus ir per daug nepatogumų nesukeliantis kraujavimas ar tepimas menstruacinio ciklo viduryje paprastai praneša apie vykstančią ovuliaciją. Tuo pačiu metu gali šiek tiek skaudėti pilvo apačią ar „durti“ vienoje jo pusėje. Ovuliacijos metu labai ženkliai kinta hormonų poveikis vaisingos moters gimdos endometriumui.
Viena svarbiausių tokio kraujavimo vertinimo „pagalbų“ - tikslus ciklo dienų skaičiavimas. Kiekviena moteris turėtų vesti savo menstruacijų kalendorių, kuriame būtų nesunku apskaičiuoti galimą ovuliacijos datą. Dabar itin patogu naudoti mobiliąsias programėles, kurios gana tikslią ovuliacijos, ciklo pradžios ir pabaigos datą apskaičiuoja vos iš kelis mėnesius rinktų duomenų (moteriai net nereikia skaičiuoti pačiai, pakanka pasižiūrėti į mobiliosios programėlės kalendorių). Galima matuoti bazinę kūno temperatūrą (kuri šiek tiek pakyla būtent per ovuliaciją).
Vis dėlto kraujavimas ne mėnesinių metu gali būti tam tikros patologijos ženklas. Dažniausiai tai - endometriozė, tačiau neciklinis kraujavimas gali pranešti ir apie kitas ligas. Stebint neciklinius kraujavimus ir jaučiant kitus simptomus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Į medikus reikėtų kreiptis ir tuomet, kai menstruacijos itin ilgos ir gausios, kai jaučiami stiprūs pilvo skausmai ir spazmai ar pakito makšties išskyros. Pagalba turėtų būti suteikiama ir tada, kai lytiniai santykiai tapo skausmingi. Vyresnėms moterims reikėtų ypatingai atkreipti dėmesį į kraujavimą, atsirandantį net po to, kai mėnesinių jau kurį laiką nebuvo dėl menopauzės.
Dėl kokių priežasčių gali sutrikti mėnesių ciklas?
Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių yra pačių įvairiausių. Viena dažniausiai šiomis dienomis pasitaikančių priežasčių yra stipri nervinė įtampa. Stresas išderina hormonų pusiausvyrą, todėl gali būti gana reikšmingai paveikiamas mėnesinių ciklas. Kitos dažniau pasitaikančios priežastys yra nėštumas, įvairių dietų laikymasis, per didelis fizinis krūvis, piktnaudžiavimas žalingais įpročiais, kai kurių vaistų vartojimas, įvairios gimdos anomalijos, patirti persileidimai, žindymas, badavimas, staigūs kūno masės pokyčiai ir kt.
Kontraceptikai - už ir prieš
„Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Ši vaistų grupė nuolat yra „po mikroskopu“, 100 mln. moterų vartoja juos kasdien. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį - sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai. Tačiau jei lyginsime kontraceptikų poveikį su nepageidaujamo nėštumo nutraukimu, svarstyklės kryps kontraceptikų naudai.
Nors diskutuojant pasigirsta įvairių argumentų, mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kontraceptikai žaloja moters fiziologiją ir sumažina galimybę pastoti ateityje, nėra. Bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Higiena menstruacijų metu
Įvairiose kultūrose buvo susiformavę skirtingi papročiai - nuo išaukštinimo, kai menstruacijų kraujas būdavo maišomas su augalų sėklomis, kad derlius būtų geresnis, iki visiško moterų izoliavimo menstruacijų metu „kaip nešvarių, galinčių užkrėsti vyrą, netgi gaminant maistą“.
Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios.
Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas - jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.
Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.
| Priežastis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Stresas | Stipri nervinė įtampa išderina hormonų pusiausvyrą |
| Dietos | Organizmas blokuoja vaisingumo funkciją, jei jaučia maisto trūkumą |
| Fizinis krūvis | Per didelis fizinis krūvis gali paveikti hormonų pusiausvyrą |
| Vaistai | Kai kurių vaistų vartojimas gali sutrikdyti ciklą |
| Svorio pokyčiai | Staigus svorio priaugimas arba numetimas gali paveikti ciklą |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Po nėštumo nutraukimo mėnesinės: kada tikėtis ir kas yra normalu?
- Vėluoja mėnesinės, nėštumo testas neigiamas: ką tai reiškia?
- Ar įmanoma turėti mėnesines nėštumo pradžioje? Sužinokite tiesą!
- Vaikiško Dviračio Kainos Kalvarijų Gatvėje – Atrask Geriausius Pasiūlymus ir Patarimus!
- Ar taksi veža vaikus į mokyklą? Svarbiausi patarimai, įmonių patirtis ir saugumo aspektai