Kiekviena moteris skirtinga, kaip ir nėštumo pradžioje patiriami pirmieji nėštumo požymiai. Vienos moterys nejaučia nieko neįprasto, o kitos jau po keleto dienų nuo pastojimo neabejoja kad laukiasi.
Pirmuosius nėštumo požymius gana sunku atskirti nuo įprastinio priešmenstruacinio sindromo (PMS) sukeliamų pojūčių, kadangi jie daugeliu atvejų yra labai panašūs, tačiau kai kuriais atvejais nėštumą pagal moters savijautą galima įtarti dar iki vėluojančių mėnesinių kai dar per anksti atlikti nėštumo testą.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
- Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Tačiau jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, o jūs mylėjotės vaisingomis dienomis be apsauginių priemonių, o mėnesinės vėluoja daugiau nei 3-4 dienas, tikimybė, kad laukiatės yra didelė, ypač jei be vėluojančių mėnesinių yra ir kitų nėštumo simptomų.
- Implantacinis kraujavimas ar tepliojimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 6-12 dienų po pastojimo. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Kaip ir per menstrucijas, būna kraujavimas, juntami nestiprūs spazmai, tačiau yra skirtumų. „Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis ir trumpesnis nei menstruacijų kraujavimas, - aiškina H. Kim. - Gali būti tik tepimas, o ne kraujavimas.“ Implantacinio kraujavimo kraujas būna šviesiai rudas arba juodas, o ne raudonas. Neišsigąskite, jei jums nėra implantacinio kraujavimo - ir be jo galimas įprastas nėštumas.
- Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Jaustis labai pavargusiai pirmus nėštumo mėnesius yra normalu. Moteris gali didžiulį nuovargį praėjus savaitei po apvaisinimo. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Rytinis pykinimas yra vienas žinomiausių nėštumo simptomų. Jį patiria apie 70 procentų besilaukiančiųjų. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
- Paštrėjusi uoslė ir skonio pasikeitimas: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
- Krūtų pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Krūtinė gali pabrinkti, tapti jautresnė, atrodyti sunkesnė. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Aureolės - odos ploteliai aplink spenelius - gali patamsėti, pasidaryti jautrios. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
- Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Spazmai ir tempimo pojūtis pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
- Pasikeitęs santykis su maistu: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
Ką daryti pastebėjus tepliojimą
Jei pastebėjote tepliojimą ar kraujavimą, svarbu kreiptis į gydytoją. Kraujavimas pirmąjį trimestrą patiria maždaug 1 iš 4 nėščių moterų.
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jums nėra implantacinio kraujavimo - ir be jo galimas įprastas nėštumas.
- Jei per 14 dienų nuo ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, kreipkitės į gydytoją. Jei anksčiau nei per 14 dienų po ovuliacijos prasidėjo menstruacijos, tai gali būti ženklas, kad kažkas trukdo jums pastoti.
- Pastebėjote tepliojimą ar kraujavimą.
- Reikalinga medicininė pagalba.
- Kraujavimas nesiliauja savaime po kelių valandų.
- Ar patyrėte persileidimą.
Taip pat svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis galėtų atmesti negimdinį nėštumą ar kitą komplikaciją ir įvertintų kraujavimo kiekį.
Nėštumo testas
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau.
Kad jo atsakymas būtų patikimas, nėštumo testas turi būti atliktas tinkamu metu ir laikantis tam tikrų taisyklių. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Ką daryti, kol laukiate vizito pas gydytoją
Nors tėra 15-25 proc. tikimybė pastoti kiekvieną mėnesį (priklausomai nuo amžiaus), svarbu elgtis taip, tarsi būtumėte nėščia, jei dar nėra aišku.
Rekomenduojama:
- Venkite alkoholio.
- Negerkite daugiau nei 2 kavos puodelių per dieną.
- Nevartokite gyvsidabrio galinčios turėti žuvies.
- Nevartokite žalių, prastai termiškai apdorotų jūros gėrybių, mėsos ir kiaušinių.
- Nenutraukite įprasto fizinio krūvio.
- Kasdien vartokite priešgimdyminio vitamino.
Folio rūgštis skatina vystytis vaisiaus smegenis ir stuburo smegenis, kurios vystosi pirmas keturias nėštumo savaites.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Ar Vaikams Atliekama Skrandžio Endoskopija? Svarbiausia Informacija Tėvams
- Alfredo Viliaus Oro Neįtikėtina Gyvenimo Istorija: Sužinokite Visą Jo Biografiją!