BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje.
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą.
Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus.
Anoniminėje anketoje moterys dalijosi tuo, ko dažnai nepasakytų oficialiuose skunduose ar vertinimuose:
- „Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus."
- „Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti."
Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.
Skirtingi aborto atvejai - skirtingos paciento kelionės
Dažniausiai, viešai kalbant apie abortą, mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“.
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Griežta nukreipimų sistema, kai, nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu.
Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Prieinamumo dinamikos stebėjimas ribotas
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia.
Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.
BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“.
Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“.
Vykdant tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvus, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Gydytojų teisė atsisakyti
Įsivaizduokime situaciją, kai visi gydytojai, dirbantys vienoje įstaigoje, pasinaudoja teise atsisakyti teikti aborto paslaugą. Tokiu atveju gali tekti nukreipti pacientą kitur. Tačiau nukreipimų sistema, priešingai nei teisė atsisakyti, nėra aiškiai apibrėžta.
A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose ASPĮ (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“.
Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
„Privilegija mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas“
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“.
Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė spalį vykusioje BENDRA.lt diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“.
Paklausta atstovės, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio.
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“
Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.
Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė.
Dominuoja chirurginis nėštumo nutraukimas
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra.
Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo.
SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme.
Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama.
Tačiau realybėje dalis gydymo įstaigų oficialiai skelbia, kad teikia chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau iš tiesų jos neatlieka. Tarp tokių įstaigų, kurios kainynuose nurodo šią paslaugą, bet faktiškai jos neteikia, yra Radviliškio ligoninė, Šakių ligoninė, Telšių ligoninė, Švenčionių rajono sveikatos centras.
Elektrėnų ligoninė apklausos metu neturėjo gydytojų, kurie sutiktų atlikti procedūrą, ir ieškojo naujų specialistų. Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos.
Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus.
Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.
Nėštumo nutraukimo kainos
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas:
- „Kaina pasirodė didelė, su echoskopu - 250 €."
- „Išgėrus antrus vaistus teko vykti į ligoninę, kur buvau priimta tik davusi pinigų, suprantama dėl anonimiškumo."
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Kai kurios privačios klinikos ne tik konsultuoja, bet ir pačios išduoda vaistus vietoje.
Bendra.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.
Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja 82,87 Eur, o bendros nejautros atveju - 129,53 Eur. Prie šių sumų gali būti pridėtas papildomas 10,56 Eur mokestis už ankstyvą nėštumo diagnozavimą šlapimo tyrimu.
Pavyzdžiui, Utenos ir Klaipėdos universitetinėse ligoninėse procedūra kainuoja 67,93 Eur, Panevėžyje - 70 Eur, o Kaune - 101,42 Eur. Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninėse - 82,88 Eur. Išskirtinai aukštos kainos užfiksuotos Visagino ligoninėje, kur vietinės nejautros procedūra kainuoja 234,54 Eur, o bendros nejautros - 366,46 Eur.
| Gydymo įstaiga | Procedūros tipas | Kaina (EUR) |
|---|---|---|
| Utenos ir Klaipėdos universitetinės ligoninės | Chirurginis nėštumo nutraukimas | 67,93 |
| Panevėžio ligoninė | Chirurginis nėštumo nutraukimas | 70 |
| Kauno ligoninė | Chirurginis nėštumo nutraukimas | 101,42 |
| Kelmės, Druskininkų ir Alytaus ligoninės | Chirurginis nėštumo nutraukimas | 82,88 |
| Visagino ligoninė | Chirurginis nėštumo nutraukimas (vietinė nejautra) | 234,54 |
| Visagino ligoninė | Chirurginis nėštumo nutraukimas (bendra nejautra) | 366,46 |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Linksmiausios Gimdymo Istorijos: Moterys Dalijasi Neįtikėtinomis Patirtimis ir Vertingomis Įžvalgomis
- Nepraleiskite! Geriausi Auklės Darbo Pasiūlymai Lietuvoje – Darbas Su Puikiomis Sąlygomis