Pastaruoju metu netyla kalbos apie moters teisę spręsti, ar gimdyti vaikelį, ar ne. Labai svarbu, kad moterys visada gautų teisingą medicininę informaciją apie nėštumo nutraukimą, žinotų, kur kreiptis ir gautų nėštumo nutraukimo paslaugą kokybišką ir laiku. Kiekviena moteris turi teisę pati nuspręsti ar jai gimdyti, ar nutraukti nėštumą. Jos privatumas, renkantis ir pasirinkus privalo būti gerbtinas.
Sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti parengti ir mokėti konsultuoti nėštumo nutraukimą pasirinkusias moteris, visas procedūras atlikti, bendrauti, remdamiesi nustatyta tvarka, protokolu. Psichologinis spaudimas, moters žeminimas dėl pasirinkimo nutraukti nėštumą, melagingos informacijos teikimas konsultuojant apie nėštumo nutraukimą netoleruotinas.
Krizinio Nėštumo Centrai
Pirmasis pasaulyje krizinio nėštumo centras buvo įkurtas 1967 m. Havajuose, JAV, po to, kai šioje valstijoje buvo dekriminalizuotas nėštumo nutraukimas.[1] Pirmąjį centrą įsteigė Bobas Pearsonas, kuris krizinio nėštumo centrų tolesnės plėtros tikslu 1969 m. Šiandien JAV krizinio nėštumo centrams tradiciškai vadovauja konservatyvūs krikščionys.[4] Jie skelbiasi teikiantys nėščioms moterims nešališkas konsultacines ir medicinines paslaugas, be to, užsiima aktyviomis reklaminėmis kampanijomis ir yra susiję su tokiomis prieš moterų teisę rinktis nėštumo nutraukimą veikiančiomis nacionalinėmis organizacijomis, kaip „Heartbeat International“, „Care Net“ arba „National Institute of Family and Life Advocates“.[5] Organizacija „Heartbeat International“ yra žinoma dėl savo glaudžių ryšių su JAV Prezidento D. Trumpo administracija. D. Šiuo metu JAV veikia apytiksliai 4000 krizinio nėštumo centrų (palyginimui, 2014 m. JAV buvo 788 abortų klinikos.
Lietuvoje veiklą nuo 2013 m. vykdo vienas, tokiu pat vardu kaip ir pasaulyje veikiantys centrai, Krizinio nėštumo centras, įsikūręs Vilniuje.[10] Krizinio nėštumo programą vykdo ir Kauno arkivyskupijos Šeimos centras. Krizinio nėštumo centro tinklapyje rašoma, kad „Viešoji įstaiga Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti moterims bei poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo, ar nėštumo nutraukimo.
Krizinio nėštumo centrai nėra sveikatos priežiūros įstaigos, tai nevyriausybinės organizacijos, susijusios su prieš abortą nukreiptu judėjimu, kuris remiasi religiniu mokymu apie gyvybę. Visi pasaulyje veikiantys centrai skelbia apie save ir veikia panašiai. Siekdami atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo ir pakeisti jų sprendimą, centrų darbuotojai ir savanoriai teikia bauginančią dezinformaciją apie nėštumo nutraukimą, naudoja įvairias priemones (filmus, diskusijas, rekolekcijas, psichologo konsultacijas, vaisiaus ultragarso tyrimą ir net neteisingą nėštumo dydį), kad sudarytų kliūtis nėštumui nutraukti. Centrų savanoriai kursto moters abejones dėl savo pasirinkimo, vartoja specialią gimdyti agituojančią kalbą.[36] Centrai neatlieka į kliento gerovę ir objektyvią informaciją nukreiptos bei nešališkos pagalbos. Paskendę religiniuose įsitikinimuose dirba neetiškai ir neleistinai juose klampina savo klientes.
Melaginga informacija apie nėštumo nutraukimą ir tariamas jo pasekmes sveikatai žaloja moteris ir stumia į pavojų itin pažeidžiamas gyventojų grupes, t.y. paaugles, skurde gyvenančias, lėtinių ligų turinčias moteris, taip pat moteris priklausančias etninėms ir tautinėms mažumoms.
Visuomenės Požiūris ir Statistika
Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro ataskaitos atspindi liūdną statistiką. Lietuvoje 2013 metais moters pageidavimu atlikta 5217 dirbtinių abortų. Šis skaičius pusšimčiu mažesnis nei 2012 metais, tačiau liūdina, kad padaugėjo 15-17 metų moterų abortų. Ypač šis neigiamas pokytis ryškus Šiaulių mieste: šio amžiaus moterų abortų jų pageidavimu skaičius išaugo kone dvigubai (14 abortų, iš jų net 10 - pirmojo nėštumo nutraukimas, atlikta 2012 m., ir 23, iš jų net 21 - pirmojo nėštumo nutraukimas - 2013 m.). Šoktelėjo ir 35-39 m. amžiaus grupės abortų skaičius. Jų padaugėjo nuo 59 atvejų 2012 m. iki 73 - 2013 m.
Statistinėse ataskaitose įvardijama „moters pageidavimu“. Kyla klausimas, ar tikrai visada tik moters... Moterys dėl neplanuoto nėštumo psichologiškai yra labai pažeidžiamos, dažnai patiria vyro ar partnerio, draugo ir tėvų ar globėjų psichologinį spaudimą, o kartais net išgirsta ultimatumą. Joms grasinama, kad bus paliktos, finansiškai neremiamos, jeigu nepasidarys „išvalymo“), todėl nesulaukusios palaikymo pasiryžta nutraukti nėštumą. Pasidavusios tokiam spaudimui, jos skubotai, negavusios pakankamai informacijos bei neapsvarsčiusios alternatyvų nutraukia nėštumą, o po to patiria neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes psichologines pasekmes savo psichinei sveikatai, santykiams su vyru/partneriu ir kitiems šeimoje augantiems vaikams. Toks aplinkinių spaudimas prilygsta psichologiniam smurtui prieš moterį.
Mat, pasirinkdamos priešingai negu norėtų rinktis, moterys pasijunta įspraustos į kampą, tarsi neliktų nieko kito, kaip nužudyti savo negimusį vaiką. Remiantis užsienio šalių moksliniais tyrimais, pasaulyje apie 80 proc. moterų po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai, 30 proc. yra kliniškai nustatoma psichikos liga, kelis kartus padidėja savižudybės rizika. Nebūtų stebėtina, kad ir Lietuvoje statistika panaši. Dėl visuomenėje gajų stereotipų, net ir atsiradus akivaizdžių psichologinių problemų po aborto (išsivysčius vadinamajam poabortiniam sindromui), moterys dažnai nesikreipia pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Poabortinis sindromas pasireiškia sutrikusiais moters santykiais su negimusio vaiko tėvu, susilpnėjusiu lytiniu potraukiu, menkavertiškumo jausmu, emociniu abejingumu, žalingų priklausomybių išsivystymu, į save nukreipta autoagresija, suicidiniu elgesiu. Dažnai moterys po aborto išgyvena stiprias neigiamas emocijas: pyktį, sielvartą, kaltę, depresiją. Jas kankina košmarai, jausmas, tarsi būtų nevertos būti motinomis, ir dėl to moterys darosi pakartotinius abortus. Yra nemaža žmonių, neigiančių šias pasekmes. Tarsi tikima, kad kuo moterys mažiau žinos apie galimas aborto pasekmes, tuo paprasčiau išgyvens traumuojančią psichologinę ir dvasinę patirtį.
Psichikos specialistai mini, kad ypač skausmingai reaguoja moterys, kurių artimieji (dažniausiai vyras), paskatinę rinktis abortą, vėliau ima priekaištauti, girdi, ji užuot „nužudžiusi vaikelį“, galėjusi ir nepaklausyti, pati spręsti, kaip pasielgti. Tai grubus emocinis šantažas, dar giliau traumuojantis ir taip sužalotą moterį. Tarsi vyras čia niekuo dėtas. Dažnai po aborto išyra šeimos.
Prieš medicininę procedūrą įprastai paduodama pasirašyti po smulkiu šriftu parašytu tekstu, kad moteris susipažino su visomis galimomis rizikomis, ir tiek. Streso būsenoje prieš operaciją pacientas retai perskaito ir įsisąmonina, po kuo pasirašo. Dažniau į tai žiūri, kaip į formalumą (mes įpratę prie biurokratinių procedūrų). Deja, abortą pasirinkusios moterys išgyvena ne tik psichologinę traumą. Neretai jas lydi tokios pasekmės, kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai, mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas, didesnė persileidimo tikimybė kito nėštumo atveju ar placentos tvirtinimosi problemos.
Kai girdime abortą patyrusių sielvartaujančių moterų istorijas, visada kartojasi frazės: „jeigu tik aš būčiau žinojusi“, „man niekas nesakė, kad taip bus“. Joms buvo sakoma: „susitvarkysi“ ir vėl viskas bus kaip anksčiau“, „ne tu pirma pasidarai abortą, išgyvensi“.
Vyrai vaidina svarbų vaidmenį moteriai apsisprendžiant, gimdyti ar ne. Jų parama, palaikymas ir dėmesys paskatintų moteris pasirinkti gimdymą, tačiau ir to kartais nepakanka. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina ieškoti palaikymo ir pagalbos prieš žengiant lemtingą žingsnį. Abortas - ne vienintelė išeitis neplanuoto nėštumo atveju. Rekomenduojame kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Naudingos informacijos rasite interneto svetainėje adresu www.neplanuotasnestumas.lt
Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas rodo, kad jaunesnės nei 21 m. 2019 m. Po šio tyrimo išvadų paskelbimo Ekvadoro, Kosta Rikos ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos apsaugos institucijos paskelbė pradėsiančios tirti krizinio nėštumo centrų veiklą.[28] [29] 2020 m. Europoje daugiau nei 30 Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių pasirašė raginimą ES Sveikatos ir maisto saugos bei Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarams imtis veiksmų dėl neetiškos ir žalingos krizinio nėštumo centrų veiklos ir jų skleidžiamos dezinformacijos bei propagandos.[30] 2020 m. Lietuvoje nėštumo nutraukimą kasmet pasirenka keli tūkstančiai moterų.
Mokslinis Požiūris ir Teisės
Mokslininkai psichologai (Z. Vasiliauskaitė Lietuvoje, Juliana Lozovska Švedijoje, 2021 m., ir kiti) teigia, kad neplanuotas nėštumas negali būti prilygintas kriziniam nėštumui, nes moterys, nors ir neplanuotai ar netikėtai pastojusios, gali nejausti nei emocinės, nei psichologinės krizės.[22] Jie pažymi, kad moterys neišgyvena po aborto neigiamų jausmų, jei aplinkos atmosfera nėra moteris dėl nėštumo nutraukimo kaltinanti ir smerkianti. Psichologai teigia, kad nusprendusioms nutraukti nėštumą moterims negalima kurti kliūčių tai atlikti, kad reikia gerbti jų pasirinkimą ir jų nežeminti dėl tokio pasirinkimo, neklausinėti priežasčių, nes tai privatus moters reikalas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina aborto prevenciją, rekomenduodama narių šalių vyriausybėms sveikatos sistemoje diegti šeimos planavimo paslaugas, porų konsultavimą apie kontracepcijos priemones ir metodus, gerinti kontracepcijos priemonių ir informacijos apie kontracepciją prieinamumą, diegti kontracepcijos kompensavimo mechanizmą pažeidžiamoms gyventojų grupėms.[12] Krizinio nėštumo centras, nors ir skelbiasi, tačiau aborto prevencijos neatlieka. Į centrą besikreipiančios moterys negauna informacijos nei apie šeimos planavimą, nei apie nėštumo nutraukimą, nors to ir tikisi. Kadangi centro veikla remiasi religiniu mokymu apie gyvybę ir jos apsaugą nuo užsimezgimo, dedamos pastangos pakeisti moters sprendimą nutraukti nėštumą ir įtikinti pasirinkti kitą alternatyvą - gimdyti. Moterims, po aborto ar persileidimo išgyvenančioms emocinį ar dvasinį skausmą, siūloma ne mokslu grįsta, bet religija paremta pagalba.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- 14 metų vaiko pareigos: teisės, atsakomybė ir ką svarbu žinoti
- Vaikų Kosulys: Pagrindinės Priežastys, Įspėjamieji Signalai ir Efektyvios Pagalbos Priemonės