Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje ir yra neatskiriama jų sudėtinė dalis. Jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui labai jautrios smegenų ląstelės, kurių vystymasis, augimas ir diferenciacija prasideda ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir trunka dvejus-trejus metus po gimimo.
Net dėl lengvo ar vidutinio sunkumo jodo trūkumo, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, yra pažeidžiamas vaisiaus smegenų vystymasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo ir skydliaukės veiklos sutrikimo veiksnys visame pasaulyje. Nustatyta, kad tų vietovių, kuriose trūksta jodo, gyventojų intelekto koeficientas (IQ) yra 13,5-15 balo mažesnis nei esant pakankamam jodo kiekiui.
Paaiškėjo, kad vaikų, turinčių jodo stoką, IQ yra žemesnis palyginus su vaikais, kurie vartoja pakankamą jodo kiekį, tačiau paskyrus jodo turinčių papildų vaikų pažintinė funkcija pagerėja. Jodo trūkumas pasireiškia plačiu simptomų spektru - nuo hipotireozės ir skydliaukės padidėjimo (gūžio), iki įvairaus laipsnio psichinio ir fizinio atsilikimo (kretinizmo) vaikams ir miksedemos (ženkliai sumažėjusios skydliaukės veiklos) suaugusiems.
Nėščiųjų jodo stoka neigiamai veikia vaikų gebėjimą mokytis mokykloje. Sunkiausia kūdikių ir vaikų jodo stokos forma - kretinizmas, kuriam būdingas psichinio ir fizinio vystymosi atsilikimas, augimo sulėtėjimas ir žemas ūgis, kurtumas, kalbos defektai, žvairumas, laikysenos ir eisenos sutrikimai ir kt.
Daug didesnį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir veiklai turi nuolatinės jodo stokos sukelti nežymūs protinės raidos sutrikimai, pakitę vaikų pažintinės funkcijos - sumažėjęs vaikų gebėjimas skaityti ir mokytis, atmintis, psichomotoriniai gebėjimai, dėmesys ir intelektas, tai siejama ir su mažesnėmis suaugusiųjų pažintinėmis funkcijomis, protiniu pajėgumu, nuotaikos pokyčiais ir depresija. Jodo trūkumas siejamas su nevaisingumu, nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų dažnį.
Jodo suvartojimas ir jo koncentracija kraujyje susiję - jodas nėra kaupiamas, todėl būtina suvartoti tinkamą jodo kiekį reguliariai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių tautų Vaikų fondo (UNICEF), Tarptautinės jodo trūkumo sukeltų sutrikimų tarybos (ICCIDD), rekomendacijose ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduoja suvartoti 90-100 μg jodo per dieną, 6-10 m. vaikams - 120 µg/d, paaugliams vyresniems nei 11 m. ir suaugusiesiems - 150 µg/d (maždaug 2 μg/kg kūno svorio per 7 dienas), nėščioms ir maitinančioms moterims 200-290 µg/d.
Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) buvo pirmoji organizacija, kuri jau 2006 m. Druskos ir jodo vartojimas visuomenėje varijuoja ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių ir mitybos kultūros, socialinių ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gauname nepakankamą jodo kiekį Natūraliai su maistu gaunama ne daugiau kaip 3-80 µg jodo vieno valgio metu.
Jodas gali būti gaunamas su motinos pienu, kūdikių mišiniais, papildais ir multivitaminais. Nuo 1993 m. Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos teritorijoje esančio jodo trūkumo, nuo 2005 m. Atkreiptinas dėmesys, kad atidarius druskos pakuotę svarbu laikyti ją uždarytą hermetiškai, nes per 3-6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo beveik nebelieka ir reikia pradėti naują druskos pakuotę.
Joduotą druską svarbu laikyti neperšviečiamame ir sandariai uždaromame inde, nelaikyti indo karštoje vietoje (šalia viryklės), atidaryti indą tik trumpam ir vėl sandariai uždaryti. Jei joduota druska beriama prieš pat valgant - išsaugomos jos gydomosios ir apsauginės savybės, nes gaminant (verdant, kepant) maistą dėl karščio, sąlyčio su vandeniu, ilgesnės gaminimo trukmės netenkama nuo 6 iki 52 proc.
2018-2020 metais Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą NATRIJOD - „Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas“, kurio metu, vertinant maisto medžiagų kiekį 24 val. šlapime, buvo nustatyti Lietuvos gyventojų suvartotas natrio (druskos) ir jodo kiekis.
Projekto rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai - druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo - žymiai mažiau nei rekomenduoja PSO. NATRIJOD tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 10 g druskos per dieną. Lietuvoje suaugusiesiems pakaktų suvartoti 6,5 g joduotos druskos, kad būtų gauta rekomenduojamą suvartoti jodo kiekį (150 µg per dieną).
NATRIJOD projekto rezultatai parodė, kad jodo suvartojimas Lietuvoje vis dar yra nepakankamas. Vidutinis jodo kiekis šlapime buvo 95 μg/l, t. y. nesiekė rekomenduojamos 100 μg/l ribos. Net 52,3 proc. tyrimo dalyvių suvartojo per mažai jodo, 4,6 proc. tyrimo dieną suvartojo perteklinį jodo kiekį ir tik 2 penktadaliai dalyvių suvartojo pakankamą ar vos didesnį nei pakankamą jodo kiekį.
Buvo nustatyta, kad beveik trečdalis (30,8 proc.) Vilniaus miesto 6-12 m. amžiaus vaikų suvartojo nepakankamą jodo kiekį. Lietuvos gyventojų NATRIJOD tyrimas atskleidė, kad 54,9 proc. projekto dalyvių 2019-2020 m. maistui sūdyti namuose vartojo joduotą druską, iš jų vos daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) joduotą druską vartojo dažnai ar visada. Tyrimo duomenimis, tik 31,6 proc. vaikų maistui sūdyti vartojo joduotą druską ir 40,2 proc. nurodė, kad vartoja jūros druską.
Rekomenduojama jodo paros dozė pagal amžių ir populiaciją
| Amžius, populiacija | Rekomenduojama jodo paros dozė (µg/d) | Lietuvos (SAM) rekomendacijos* |
|---|---|---|
| Naujagimiai 0-6 mėn. | 50 | |
| Naujagimiai 7-12 mėn. | 70 | |
| Vaikai 1-3 m. | 90 | |
| Vaikai 4-6 m. | 100 | |
| Vaikai 7-10 m. | 120 | |
| Vaikai ≥11 m. |
*LR Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr.
Skydliaukės funkcijos ir sutrikimai
Skydliaukė - tai nedidelė, drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, po Adomo obuoliu (pastarasis matomas tik vyrams). Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą - tai apima kalorijų deginimą, širdies ritmą, kūno temperatūrą ir kt.
Kaip skydliaukės problemos veikia moteris?
Moterys skydliaukės ligomis serga dažniau nei vyrai - bent vienai iš aštuonių moterų per gyvenimą pasireiškia skydliaukės sutrikimai.
Skydliaukės ligos gali sukelti:
- Menstruacijų pokyčius - mėnesinės gali būti lengvesnės, sunkesnės ar nereguliarios, gali visai dingti.
- Problemas pastoti - hormonų disbalansas trukdo ovuliacijai.
- Komplikacijas nėštumo metu - padidėja rizika tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Menopauzės simptomų painiavą - hipotireozės simptomai gali būti supainioti su menopauze.
Kada reikėtų pasitikrinti?
Pasitarti su gydytoju verta, jei:
- Jums anksčiau diagnozuota skydliaukės liga.
- Buvo atlikta skydliaukės operacija ar radioterapija.
- Turite autoimuninių ligų (pvz., 1 tipo diabetą, anemiją).
- Skydliaukės ligos pasitaikė šeimoje.
Pagrindiniai skydliaukės sutrikimai
1. Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas)
Priežastys: dažniausiai - Hashimoto liga (autoimuninis skydliaukės uždegimas), taip pat gali kilti po gydymo radiojodu, radioterapijos ar operacijos.
Simptomai:
- Nuovargis, liūdesys
- Šalčio netoleravimas
- Vidurių užkietėjimas, svorio prieaugis
- Sausa oda, slenkantys plaukai
- Lėtas pulsas, patinęs veidas
- Sunkios mėnesinės
Gydymas: skiriami hormonų pakaitalai - dažniausiai visam gyvenimui.
2. Hipertireozė (skydliaukės hiperaktyvumas)
Priežastys: dažniausiai - Graveso liga (autoimuninė).
Simptomai:
- Svorio kritimas, net jei valgote daug
- Širdies plakimas, nerimas, drebulys
- Miego sutrikimai, prakaitavimas
- Lengvos mėnesinės
- Akių išsipūtimas
Gydymas:
- Antitiroidiniai vaistai
- Beta adrenoblokatoriai
- Radiojodas
- Operacija (dažniausiai sukelia hipotireozę)
Kiti sutrikimai
Tiroiditas: Tai skydliaukės uždegimas, dažniausiai sukeltas autoimuninių ligų ar infekcijų. Gali būti laikinas arba progresuojantis į hipotireozę.
Pogimdyminis tiroiditas: Būdingas 10 % moterų po gimdymo, dažnai supainiojamas su pogimdyvine depresija. Pasireiškia dviem fazėmis - pirmiausia padidėjusia hormonų sekrecija (hipertireozė), vėliau - sumažėjusia (hipotireozė). Dauguma atvejų išnyksta per 12-18 mėn., bet kai kurioms išlieka nuolatinė hipotireozė.
Goiteris ir mazgeliai: Goiteris - padidėjusi skydliaukė, dažnai be simptomų. Gali sukelti spaudimą gerklei, rijimo ar kvėpavimo sunkumus. Skydliaukės mazgeliai - gali būti vienas ar keli, dažniausiai nepiktybiniai.
Jodo preparatai ir radiacinė sauga
Europos šalys kaip Vokietija, pradėjusi kaupti milijonines jodo tablečių atsargas, bet ir Lietuva. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį ne tik į jodo svarbą, bet ir primena, kad nereiktų preparato vartoti aklai, nes „prevencinis“ jodo vartojimas sveikatai gali būti netgi toksiškas.
„Bet koks vaistų ar maisto papildų perdozavimas gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai, todėl užsiimdami savigyda, galime sau daugiau pakenkti. Ar reikalinga jodo profilaktika, gali nuspręsti tik medikai, o nereikalingas jodo vartojimas veikia ypač toksiškai, žaloja skydliaukę. Pastarosiomis dienomis jaučiamas didelis susidomėjimas jodo preparatais, todėl tokia situacija sveikatos specialistams pradeda kelti nerimą. Pradėti vartoti jodą reiktų tik tuomet, jei aplinkoje būtų aptikta padidėjusi radiacija, tačiau šiuo metu to daryti tikrai nereikia“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jūratė Rubikienė.
Aplinkoje padidėjus radiacijai, radioaktyvūs elementai, pirmiausiai radioaktyvus jodas, kaupiasi skydliaukėje. Kad radioaktyviems elementams skydliaukėje neliktų vietos, rekomenduojama skydliaukę užpildyti neradioaktyviu jodu. Tuomet skydliaukė blokuojama ir „užpildoma“, todėl radioaktyvūs elementai į ją nepatenka.
Jos teigimu, rekomenduojama jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150-200 mikrogramų, o jodo perteklius gali sukelti rimtas sveikatos problemas.
Jodo perdozavimas gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, pakilusia kūno temperatūra, deginimu burnoje, viduriavimu, sustreikavusiu pulsu. Ilgas jodo vartojimas suaktyvina skydliaukės veiklą, kuri gali paveikti širdies veiklą.
„Kai kada jodo pertekliaus žmogus gali net nepajausti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kartais gali susilpnėti arba suaktyvėti skydliaukės veikla. Neretai jodo perteklius nustatomas žmonėms, besigydantiems širdies ar skydliaukės ligas, todėl vartojant bent keletą skirtingų vaistinių preparatų, kiekvienoje šalies „Gintarinėje vaistinėje“ nemokamai galima pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą“, - įspėja vaistininkė.
Anot J. Rubikienės, pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai, su kuriais galima gauti net iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio.
„Kiekvieną dieną vartojant po vieną arbatinį šaukštelį druskos, gaunama viena žmogui reikalinga jodo paros norma. Kompensuoti jodo trūkumą galima ir vartojant joduotą druską. Tik svarbu, kad ji būtų tinkamo galiojimo termino, būtų laikoma sandariai uždaryta, nes jodas yra lakus ir gali išgaruoti. Pienas ir jo produktai yra dar vienas jodo šaltinis, nes stiklinėje karvės pieno yra maždaug 15 proc. rekomenduojamos jodo paros normos, tačiau pieno pakaitaluose - sojos ar migdolų piene šis kiekis siekia vos 2 proc. karvės piene esančio jodo. Taip pat dažnai sakoma, kad svarbu kvėpuoti jūros oru, nes jame yra daug jodo, tačiau prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio“, - patarimais dalijasi vaistininkė J. Rubikienė.
Atpažinti trūkumą padės keletas simptomų
Anot jos, sveikatos priežiūros specialistai neretai susiduria ir su jodo trūkumo pasekmėmis -suprastėjusia skydliaukės veikla. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skelbia, kad net 72 proc. pasaulio gyventojų yra nustatomas jodo trūkumas.
Skydliaukės, centrinės nervų sistemos, psichikos sutrikimai, sausa, šiurkšti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, nevaldomai didėjantis svoris - dažniausi negalavimai dėl kurių skundžiasi žmonės, turintys jodo trūkumą. Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti netgi persileidimą ar protinį atsilikimą.
„Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui svarbiausių mikroelementų. Jis yra svarbus normaliai skydliaukės funkcijai ir jos hormonų sintezei. Skydliaukė reguliuoja visą žmogaus organizmo vystymąsi, daro įtaką širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų pusiausvyros priklauso žmogaus išvaizda, kūno svoris, temperamentas, emocijos, intelektas“, - teigia J. Rubikienė.
Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti persileidimą, protinį atsilikimą, sunkius fizinio vystymosi sutrikimus, ryškų protinį atsilikimą.
Kalio jodido tabletės ir jų vartojimas
Nuo balandžio 7 dienos „Eurovaistinėse“ gyventojai galės atsiimti kalio jodido tabletes. Kalio jodido tabletės su gydytojo receptu pacientui yra kompensuojamos valstybės lėšomis, todėl jas bus galima atsiimti nemokamai.
„Mūsų vaistinių tinklo logistikos centrą jau pasiekė kalio jodido tabletės, kurias ruošiame paskirstymui į vaistines. Kalio jodido tabletes gyventojai galės atsiimti jau nuo balandžio 7 dienos. Visiems pagal deklaruotą gyvenamąją vietą gyventojams bus centralizuotai išrašytas elektroninis receptas. Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą galimai radiacinei taršai, kalio jodido tabletės bus skirtos 17-ai savivaldybių, esančių 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės.
Farmacinės veiklos procesų vadovė E. Laskauskaitė pabrėžia, kad kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo įkvėpimo ar pateikimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms.
„Skydliaukė negeba atskirti stabilaus jodo nuo radioaktyvaus, todėl ji abu priima vienodai. Įvykus branduolinei avarijai ore pasklinda radioaktyvios medžiagos, todėl mes turime kuo greičiau suvartoti stabilaus kalio jodido tabletes ir taip prisotinti skydliaukę jai saugiu jodu. Tuomet radioaktyvus jodas nebeturi galimybės patekti arba jo kiekis tampa minimalus, todėl žala skydliaukei išvengiama“, - pasakoja E.
Naujagimiams iki 1 mėn. Kūdikiai nuo 1 mėn. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms galima vartoti tik vieną kalio jodido dozę. Tabletes galima sukramtyti arba nuryti nesukramtytas. Tabletes galima sutrinti į miltelius arba ištirpinti vandenyje, sirupe arba panašiame skystyje, kad vaikams būtų lengviau vartoti tinkamą dozę.
Skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui - tepti ant odos.
Nuo balandžio 7 dienos „Eurovaistinėse“ gyventojai gali atsiimti kalio jodido tabletes. „Kalio jodido tabletes gyventojai gali atsiimti mūsų vaistinėse nuo balandžio 7 dienos. Visiems pagal deklaruotą gyvenamąją vietą gyventojams yra centralizuotai išrašytas elektroninis receptas.
Farmacinės veiklos procesų vadovė E. Laskauskaitė pabrėžia, kad kalio jodido tabletes rekomenduojama vartoti likus mažiau nei 24 valandoms iki galimo radioaktyviojo jodo įkvėpimo ar patekimo su maistu. Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo įkvėpimo ar pateikimo su maistu, bet ne vėliau, nei praėjus 8 valandoms.
„Skydliaukė negeba atskirti stabilaus jodo nuo radioaktyvaus, todėl ji abu priima vienodai. Įvykus branduolinei avarijai ore pasklinda radioaktyvios medžiagos, todėl mes turime kuo greičiau suvartoti stabilaus kalio jodido tabletes ir taip prisotinti skydliaukę jai saugiu jodu. Tuomet radioaktyvus jodas nebeturi galimybės patekti arba jo kiekis tampa minimalus, todėl žala skydliaukei išvengiama“, - pasakoja E.
Naujagimiams iki 1 mėn. Kūdikiai nuo 1 mėn. 1. Vienkartinė kalio jodido doze apsaugo skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo poveikio 24 valandas. 2. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms galima vartoti tik vieną kalio jodido dozę. Kitoms gyventojų grupėms, esant nepalankiai avarinei situacijai (užsitęsus radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką, nėra galimybių saugiai evakuoti žmones, kt.), gali būti rekomenduojama vartoti dar vieną dozę.
3. Tabletes galima sukramtyti arba nuryti nesukramtytas. Tabletes galima sutrinti į miltelius arba ištirpinti vandenyje, sirupe arba panašiame skystyje, kad vaikams būtų lengviau vartoti tinkamą dozę. 4. 5. Skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos metu netinka vartoti vaistinėse parduodamų spiritinių ar vandeninių jodo tirpalų, purškalų su jodu, maisto papildų su jodu, nes jie neapsaugotų skydliaukės nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio dėl juose esančio mažo stabiliojo jodo kiekio. Spiritinis jodo tirpalas yra skirtas tik išoriniam vartojimui - tepti ant odos.
Jodas ir nėštumo testai
Moteriai pastojus jos organizmas ima gaminti specifinį hormoną „žmogaus chorioninį gonado tropiną“ (ŽCG) tai yra glikoproteininis hormonas išskiriamas iškart po apvaisinimo besivystančios placentos. Nėštumo testas Amediplus yra skirtas nustatyti ŽCG šlapime. Šiuo testu galima nustayti net labai mažus kiekius ŽCG, kuris atsiranda iš karto po pastojimo, todėl juo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d.
Paimkite šlapimą į sausą švarų indelį. Nuimkite testo dangtelį ir įmerkite testo absorbuojančią dalį į šlapimą. Jeigu neturite indelio, galite testą pakišti po šlapimo srove. Vertinkite rezultatą po 5 min. Išmeskite panaudotą testą ir nebenaudokite jo antrą kartą. Jeigu testo langelyje atsiranda dvi linijos, reiškia tiriamame šlapime yra ŽCG ir rezultatas yra teigiamas. Kaip ir atliekant kitus testus, galutinę diagnozę nustato gydytojas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- 33 Nėštumo Savaitė: Sužinokite, Kodėl Kirkšnis Skauda ir Kaip Palengvinti Skausmą!
- Leopoldas Kaminskas – Nežinoma Biografija, Įspūdinga Veikla ir Didžiulis Indėlis Lietuvai