Trečiasis trimestras daugumai besilaukiančių, ypač pirmą kartą tapsiančiomis mamomis, yra sunkiausias. Vis dėlto, kvėpavimo sunkumai nėštumo metu nėra retenybė ir gali būti susiję su įvairiais faktoriais.
Fiziologinės priežastys
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje.
Apie 70 proc. nėščiųjų patiria rėmenį. Auganti gimda mechaniškai spaudžia skrandį ir pakeičia apatinio sfinkterio (raumeninio rauko) vietą. Vaisiui augant rėmuo aštrėja, atsirūgimai dažnėja ir kiek palengvėja nėštumo pabaigoje, vaisiui nusileidus į mažąjį dubenį.
Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą.
Dauguma nėščiųjų skundžiasi sunkesniu kvėpavimu pro nosį, kraujavimu iš nosies, o kartais ir visišku negalėjimu kvėpuoti pro nosį. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris, kraujagyslių plėtimasis ir padidėjęs pralaidumas. Dėl šių pokyčių burksta nosies, nosiaryklės ir gerklės gleivinės, jos tampa pažeidžiamos.
Ką daryti?
Kad būtų lengviau kvėpuoti, reikia stengtis sėdėti tiesiai, rasti tinkamą miegojimo pozą.
Esant rėmeniui patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.
Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto.
Peršalimas nėštumo metu
Peršalimas nėštumo metu gali būti ypatingai nemalonus dėl apribotų gydymo galimybių. Nors įprastas peršalimas dažniausiai nėra pavojingas nėščiajai ar kūdikiui, svarbu pasirinkti tinkamus gydymo metodus ir imtis prevencinių priemonių.
Nėštumo metu imuninė sistema silpnėja, todėl organizmui gali būti sunkiau kovoti su virusais. Peršalimo simptomai nėštumo metu yra panašūs į įprastus peršalimo požymius, tačiau gali jaustis intensyviau. Šie simptomai paprastai trunka apie 7-10 dienų.
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai praeina be rimtų pasekmių, tačiau kartais gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Sumažėjus imuninei apsaugai, kai kurios moterys gali susidurti su sudėtingesnėmis sveikatos problemomis.
Sinusitas ir bronchitas yra dažnesnės komplikacijos, nes nusilpusi imuninė sistema sunkiau kovoja su bakterijomis ir virusais. Plaučių uždegimas yra rimtesnė komplikacija, kuriai reikia medicininės priežiūros. Plaučių uždegimo atveju svarbu laiku pradėti gydymą, kad išvengtumėte deguonies trūkumo, galinčio pakenkti tiek mamai, tiek kūdikiui.
Gydymo metodai
Peršalus nėštumo metu, svarbu rinktis saugius gydymo metodus. Kadangi daugelio nereceptinių vaistų patartina vengti, natūralūs būdai yra geriausias sprendimas.
Vienas pirmųjų patarimų - gerkite daug skysčių. Vanduo, šilta arbata su citrina ar medumi padeda mažinti nosies užgulimą, palaiko tinkamą drėgmės lygį organizme ir skatina gleivių išsiskyrimą. Pakankamas poilsis ir geras miegas taip pat yra būtini norint greičiau pasveikti.
Šiltų garų inhaliacijos taip pat gali palengvinti kvėpavimą ir sumažinti nosies užgulimą. Paprastai pakanka įkvėpti garų virš šilto vandens indo - tai padės sušvelninti simptomus. Svarbu palaikyti tinkamą oro drėgmę kambaryje. Oro drėkintuvas padeda sumažinti nosies užgulimą, ypač šaltuoju sezonu, kai patalpos šildomos ir oras tampa sausas.
Galiausiai, subalansuota mityba yra itin svarbi nėštumo metu. Rekomenduojama vartoti daug vaisių ir daržovių, ypač turtingų vitaminu C, kuris natūraliai stiprina imuninę sistemą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Simptomai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurios reikalauja medicininės priežiūros. Šie simptomai gali rodyti ne tik peršalimą, bet ir rimtesnes infekcijas, tokias kaip bronchitas ar plaučių uždegimas.
Laiku kreipkitės pagalbos į gydytoją - taip galima bus nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymą. Esant aukštai temperatūrai, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, nes aukštas karščiavimas gali paveikti vaisiaus vystymąsi, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų arba tik stiprėja, tai gali reikšti, kad organizmui reikia papildomos pagalbos kovojant su infekcija.
Prevencija
Nors visiškai išvengti peršalimo nėštumo metu gali būti sunku, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką. Stiprinant imunitetą ir laikantis sveikų įpročių, galima apsisaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių virusų.
Rankų plovimas yra viena paprasčiausių, bet efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo virusų. Rankas reikėtų plauti ne tik prieš valgį, bet ir po viešnagių viešose vietose ar kontakto su kitais žmonėmis.
Imuniteto stiprinimas sveika mityba ir vitaminais taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Vaisiai ir daržovės, ypač tie, kuriuose gausu vitamino C, padeda organizmui natūraliai kovoti su ligomis. Be to, poilsis ir kokybiškas miegas yra itin svarbūs nėštumo metu, nes padeda organizmui atkurti jėgas ir sumažina streso lygį, kuris gali silpninti imuninę sistemą.
Stiprus imunitetas nėštumo metu yra itin svarbus siekiant išvengti peršalimo ir kitų infekcijų. Natūralūs būdai stiprinti imuninę sistemą yra saugūs ir veiksmingi tiek motinai, tiek kūdikiui.
Pirmiausia, subalansuota mityba suteikia organizmui visas būtinąsias maistines medžiagas, padedančias imuninei sistemai veikti optimaliai. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir sveikieji riebalai teikia organizmui vitaminų ir mineralų, kurie prisideda prie atsparumo virusams. Pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai aprūpina vitaminu C, o riešutai - vitaminu E. Be to, fizinis aktyvumas, net ir lengvas, skatina kraujotaką ir padeda organizmui atsipalaiduoti.
Peršalimas nėštumo metu gali sukelti nerimą, tačiau laikantis prevencinių priemonių ir pasirenkant saugius gydymo metodus, galima efektyviai kovoti su simptomais ir sumažinti komplikacijų riziką. Palaikydamos subalansuotą mitybą, išlaikydamos fizinį aktyvumą ir rūpindamosi kokybišku poilsiu, nėščios moterys gali sustiprinti imunitetą bei padidinti atsparumą virusams.
Miego sutrikimai
Nemiga. Įtakos gali turėti dažnas poreikis šlapintis, negalėjimas patogiai įsitaisyti dėl didėjančio pilvo, nerimas dėl gimdymo, būsimo kūdikio sveikatos. Neradimas patogios miego padėties. Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį).
Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Pabusti nėščioji gali dėl nepatogios padėties, aktyvių ir skausmingų vaisiaus judesių, dėl karščio, tvankumo. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį.
Miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius. Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas.
Patarimai, kaip pagerinti miegą
- Geriau miegoti gali padėti vakarinis pasivaikščiojimas gryname ore, šiltas dušas prieš miegą, išvėdintas miegamojo kambarys.
- Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos.
- Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą.
- Čiužinys turi įdubti pečių ir klubų srityje bei keisti savo formą, kai žmogus keičia savo miego padėtį.
- Gali reikėti aukštesnės pagalvės, kuri padėtų patogiai įsitaisyti ir išvengti rėmens.
Aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas
Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas. Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo.
Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė. Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę.
Apie 10 proc. besilaukiančiųjų šie kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija (nenormaliai lėta širdies veikla >60 k./min.), sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Valstybinė Vaiko Teisių Apsaugos ir Įvaikinimo Tarnyba – Kontaktai, Veikla ir Svarbiausia Informacija
- Vaiko vėmimas: svarbiausi simptomai, priežastys ir efektyviausias gydymas