Kodėl kūdikis, kuris sutvertas žįsti krūtį, ima ir jos atsisako? Kaip įtikinti mažylį daryti tai, kas svarbu išgyvenimui ir sveikam augimui? Kartais pakanka laiko ir kantrybės, tačiau kartais reikia ir nemažai specializuotų žinių bei detektyvinio darbo, kad atrastum pagrindinę priežastį. Kokios gali būti krūties atsisakymo ar neėmimo priežastys? Pamėginsime surašyti, tačiau šis sąrašas toli gražu bus ne baigtinis.
Krūties Atsisakymo Priežastys
Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas. Jeigu taip yra nuo gimimo, paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą. Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną.
Neramumo prie krūties priežastimis gali būti ir minėtos ligos, pieno gausa, jautrumas ar alergija maistui, motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai. Nerimą kūdikiui prie krūties gali kelti ir didelis ar mažas raumenų tonusas.
Kartais atrodo, kad kūdikis prie krūties neranda to, ko ieško: atsikišusio spenelio, iš karto tekančio pieno, pieno tekančio nuolatine ir stipria srove (nes pienas iš krūties teka tik veikiant pieno atleidimo refleksui, kuris įvyksta kelis kartus maitinimo eigoje ir tarp reflekso veikimo gali būti pertraukėlių).
Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.
Nežindukas
Taip vadinamas kūdikis, kuris ne tik kad nežinda krūties, bet ima klykti bei protestuoti visu kūnu vos tik yra padedamas į žindymo padėtį - ir taip yra nuo pat gimimo. Nors nei pats gimdymas, nei pirmos valandos po jo nebuvo kažkuo ypatingi ir nerandama jokių objektyvių medicininių priežasčių, galinčių paaiškinti tokį elgesį.
Tai turbūt pati sunkiausia patirtis mamai - ypač emociškai, nes ji gali pasijusti atstumta, nemylima, nevykėle mama. Nežindimo priežastys greičiausiai susijusios su visai kitais dalykais, nei nemeilė mamai, tiesiog gali nepavykti jų nustatyti. Žindymo konsultantų patirtis rodo, kad laikas (gali reikėti kelių savaičių) ir kantrybė padeda daugeliui nežinduklių pradėti žįsti krūtį.
Žindymo Streikas
Toks dažniausiai ištinka tarp 3 ir 8 mėnesių amžiaus, kuomet iki tol ramiai žindęs kūdikis ima ir staiga, be jokios objektyvios priežasties, ima ir atsisako žįsti krūtį. Kartais mamos galvoja, kad kūdikis pats nusijunko, tačiau yra labai mažai tikėtina, kad kūdikis, iki jam sukaks 12 mėnesių, pats savo noru atsisakys krūties. Taip pat nuo nusijunkymo tai dažnai skiriasi tuo, kad kūdikis žindymo streiko metu atrodo nelaimingas.
Kaip Padėti Kūdikiui?
Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val.
Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui.
Svarbu nespausti kūdikio galvos, neglostyti skruostų. Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus.
Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.
Psichologinės Rekomendacijos Mamai
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė: 9 mėnesių kūdikio pagrindinis psichologinis poreikis - saugumas, kurį gali užtikrinti rūpestingas suaugęs šalia. Kai vaikas jau bus didesnis, pradės vaikščioti, norės tyrinėti pasaulį, tada jam bus svarbu mokytis savarankiškumo ir nepriklausomybės, tada dažnai norės daryti priešingai nei iš jo tikėsis tėvai. Dabar panašu, kad jam svarbiausia nuraminimas ir patvirtinimas, kad mama šalia, kad niekur nedings, kad ji pasirūpins juo visais klausimais.
Rekomendacijos, ką daryti mamai:
- Atraskite verksmo priežastį. Kiekvienas verkimas gali turėti skirtingas priežastis. Todėl svarbu kiekvieną kartą bandyti nuspėti verkimo priežastį. Priežastys gali būti įvairiausios: alkanas, šlapias, sušalo, perkaito, nemaloniai jaučiasi sauskelnių turinys, išsigando, nuobodžiauja ir taip toliau. Kiekvieną kartą priežastis gali būti vis kita.
- Eliminuokite priežastį. Nuspėjus priežastį, ją pašalinkite. Jei vaikui nuobodu, duokite žaisliuką. Jei vaikas sukaitęs, šiek tiek nurenkite. Jei vaikas išsigando, nuraminkite. Jei pavargęs - pamigdykite. Nereikia vaiko imti ant rankų dėl kiekvieno verkimo. Fizinis kontaktas svarbus nuraminimui, galbūt užmigdymui, bet jei vaikas nuobodžiauja - tikrai užteks duoti žaislą. O kol jis apžiūrinės žaislą, spėsite ir užkąsti.
- Nepalikte paverkti, kol nustos. Dažnai girdžiu patarimą, kad vaiką reikia palikti paverkti, kol jis nustos. Jūs gerai jaučiate, tikrai to daryti nereikia. Maždaug apie 8-10 mėnesį vaikams ypač intensyviai formuojasi prieraišumas ir jie ypač jautriai reaguoja į bet kokį mamos dingimą iš jų matymo lauko. Nors mama gal tik trumpai nubėgs į tualetą, bet kūdikiui gali atrodyti, kad ji dingo, jos nėra per ilgai, o gal ji nebegrįš niekada. Todėl jei kūdikis verkia, jaučiasi neramus, jam kaip tik vis reikia suteikti patvirtinimą - mama šalia ir bus tiek kiek reikės. Tik tada kūdikis išmoks, kad pasaulis saugus, priimantis, besirūpinantis ir nereikia garsiai verkti kiekvieną kartą, kad tą saugumą (mamą) sugrąžintu šalia.
- Visada nuraminkite. Jei kūdikis įsiverkė, kūkčioja, raudonuoja ar mėlynuoja nuo rėkimo, būtina jį kuo skubiau nuraminti. Panešiokite, paglostykite, eliminuokite galimą verkimo priežastį. Kūdikiai dar neturi pakankamai vidinių resursų nusiraminti patys ir jei jie labai stipriai įsiverkė, tai ženklas, kad jau reikalinga suaugusiojo pagalba.
- Buities darbus dalinkitės, prašykite pagalbos. Jei Jūsų kūdikis ypač neramus ir jam reikia daug fizinio kontakto, galbūt Jums gali pagelbėti vyras, Jūsų mama, anyta ar draugiška kaimynė, kurie galėtų pagelbėti kartas nuo karto užeidami ir pabūdami su kūdikiu, kol Jūs pavalgysite, nueisite į dušą ar pamiegosite, kad atgautumėte jėgas ir toliau rūpestingai ir jautriai galėtumėte rūpintis savo mažyliu.
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais - tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kūdikio maitinimas nuo 1 mėnesio: patarimai ir rekomendacijos
- 5-ojo nėštumo mėnesio paslaptys: ką jaučia moteris ir kaip vystosi kūdikis?
- 23 Mėnesių Vaiko Lavinimo Užsiėmimai: Įdomios Ir Kūrybingos Idėjos Vaikų Ugdymui
- Neįtikėtina Vaikų Reabilitacijos Įstaigų Lietuvoje Paslaptis – Atrask Geriausias Galimybes!
- Išmokos auginant vaiką ligos metu: ką būtina žinoti ir kaip jas gauti?