Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.
Pirmieji nėštumo požymiai ir veiksmai
„Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės“, - sako A. Kitovienė.
Įtarus apie nėštumą, pirmiausia reikėtų atlikti nėštumo testą. „Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją“, - pasakoja A. Kitovienė.
Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po nesulauktų mėnesinių. „Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas. Pasirinkus gydymo įstaigą, prižiūrintis specialistas sudaro nėštumo priežiūros planą.
„Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje“, - pasakoja A. Kitovienė.
Taip pat dažnai atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip skydliaukės hormono (TTH), toksoplazmozės, antikūnų dėl raudonukės ar citomegalo viruso.
„Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos. Kyla klausimų, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoti“, - atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė.
Tokį nėštumą visada turi prižiūrėti gydytojas akušeris - ginekologas. Svarbu įsitikinti, jog gyvenimo būdas nekenkia vaisiui.
Sėdimas darbas nėštumo metu: ką reikia žinoti?
Tiesa, šiandien beveik visas darbas yra sėdimas. Naujos technologijos mus priverčia daugiau sėdėti nei judėti. Kavos gėrimas, filmo žiūrėjimas, technologinių įrenginių naudojimas, valgymo įpročiai ir tas pats darbas, į kurį keliaujame dažniausiai atsisėdę. Sėdime važiuodami, dirbdami, valgydami. Nuotolinis darbas mus dar labiau priklijavo prie kėdės.
Nėštumas ir taip sukelia kardinalius pokyčius organizme. Dėl hormoninių, anatominių ir fiziologinių pokyčių padidėja svoris, pablogėja pilvo raumenų jėgos kontrolė, atlaisvėja raiščiai, padidėja juosmens lordozė. Dėl to pasikeičia kūno masės centras, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, padidina traumų riziką. Sėdimas darbas prie laikysenos pokyčių prisideda su kaupu. Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai. Taip atsiranda nugaros kuprytė, dėl to mažesnis deguonies kiekis keliauja vaisiui. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpsta, trumpėja užpakalinė kojų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis.
Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės - pacientų amžius jaunėja.
„Klientai dažniausiai skundžiasi nugaros sąstingiu, skausmais juosmens ir sprando srityse, kartais - rankų tirpimu, galvos skausmais, kurie dažnu atveju atsiranda dėl sprando raumenų įtampos.
Jai pritaria ir kineziterapeutė Austėja Miniotaitė, teigianti, jog žmogaus stuburas natūraliai nėra pritaikytas ilgai sėdėti. „Stuburas turi 4 pagrindinius fiziologinius linkius, kurie padeda paskirstyti jėgas, tenkančias kūnui, išlaiko kūno pusiausvyrą ir stabilumą, amortizuoja kūnui tenkančias apkrovas judant.
Pasak kineziterapeutės, ergonomiška darbo kėdė ir stalas yra būtini norint užtikrinti ilgalaikes ir optimalias darbo sąlygas sėdimą darbą dirbančiam asmeniui. „Taip pat svarbu nusistatyti tinkamą kėdės aukštį. Tinkamai sureguliuota kėdė padeda palaikyti natūralią stuburo padėtį, sumažina nugaros ir kaklo įtampą, taip pat padeda išvengti nuolatinės raumenų įtampos, kuri jaučiama netaisyklingai sėdint, bei padeda gerinti kraujotaką, o tai svarbu norint sumažinti nuovargio ir diskomforto jausmą“, - sako A.
Pasak J. Vaičiūnienės, dirbantiems sėdimą darbą patariama mankštintis, ilgai nesėdėti vienoje pozicijoje. „Vertėtų dažnai atsikelti, pasivaikščioti, prasitempti, pasirąžyti.
„Būtina paminėti ir darbo stalo optimalaus aukščio svarbą - derinkite darbo stalo aukštį su kėdės aukščiu, taip pat puiki moderni alternatyva - stovimi stalai. Svarbi ir monitoriaus padėtis - sėdint ekranas turėtų būti akių lygyje, maždaug 50-70 cm atstumu nuo akių, kad nesukeltų įtampos kaklui“, - patarimais dalijasi A.
Anot J. Vaičiūnienės, svarbiausia yra judėjimas ir mini pertraukėlių, trunkančių 2-3 minutes ir skirtų mankštai bei tempimo pratimams, darymas kas pusvalandį. „Tai ne tik padės išvengti nugaros skausmų, bet ir suteiks žvalumo, energijos, pagerins darbingumą.
„Jei kalbame apie asmenį, kuris nugaros skausmų šiuo metu nepatiria ir domisi skausmo prevencija ir sveikatinimu, arba asmenį, jaučiantį raumenų nuovargį, silpnumą, ryškėjantį dienos eigoje, tačiau nepatiriantį specifinių lėtinių simptomų, rekomenduoju į kasdienės rutinos pratimų programą įtraukti viso kūno tempimo ir mobilumo pratimus, kurie padės atpalaiduoti raumenis po darbo dienos ir aktyvins kraujotaką“, - teigia A.
„Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažnai turi silpnesnius raumenis ir mažesnį lankstumą, todėl svarbu fizinį krūvį didinti palaipsniui.
Patarimai nėščiosioms, dirbančioms sėdimą darbą:
- Ergonomiška darbo vieta: pasirūpinkite patogia kėde ir stalu, kurie atitiktų jūsų poreikius.
- Taisyklinga laikysena: sėdėkite tiesiai, venkite susikūprinimo.
- Reguliarios pertraukos: kas 30 minučių atsikelkite, pasivaikščiokite, prasitempkite.
- Mankšta: atlikite tempimo pratimus, skirtus nugarai, kaklui ir kojoms.
- Judėjimas: pasinaudokite galimybe padirbėti stovint, sėdint ant kamuolio.
- Kvėpavimas: stenkitės kvėpuoti diafragma, aktyvuodama pilvo sieną.
Darbo sąlygos ir garantijos nėščiosioms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.
Atostogos
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo, atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
- Atostogos vaikui prižiūrėti: Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus.
Garantijos dirbant
- Darbo laikas: Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką.
- Nuotolinis darbas: Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu.
- Atleidimas: Darbdavys negali atleisti nėščiosios.
- Kasmetinės atostogos: Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą.
Kaip užtikrinama sauga ir sveikata
- Rizikos įvertinimas: Darbdavys turi įvertinti riziką.
- Pavojingi ir kenksmingi veiksniai: Pavojingoms darbo sąlygoms priskiriamas darbas su medžiagomis, kurios sukelia vėžį, fizinis darbas, galintis pažeisti vaisių ar placentą, smūgiai, vibracija, sunkių krovinių kilnojimas, triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė, elektromagnetiniai laukai, labai didelis šaltis ar karštis, keliavimas, nepalanki darbo poza, protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai.
- Draudžiami darbai: Nėščiosioms draudžiama dirbti esant pertekliniam slėgiui, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai; darbai su toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos; darbai su švinu ir jo junginiais ir kt.
Kada reikia pasitikrinti sveikatą
Kūdikio laukimas - kupinas entuziazmo bei teigiamų emocijų laikotarpis, kurio metu kiekviena būsima mama atidžiau stebi savo kūną, rūpinasi fizine bei emocine sveikata. Sklandžiam nėštumui didelę įtaką daro pasiruošimas, dėl šios priežasties, jau prieš pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų atlikti visi rekomenduojami tyrimai, įvertintos lėtinės bei genetinės ligos šeimoje.
„Motina ir vaikas“ klinikos gydytojos akušerės ginekologės Neringos Jakštienės teigimu, planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti ne tik subalansuota mityba, bet ir folio rūgštimi, kuri itin svarbi vaisiaus vystymosi pradiniame etape. Sužinojus džiugią žinią itin svarbu suplanuoti pirmąjį vizitą pas gydytoją ginekologą, kurio metu bus peržiūrėta ligos istorija, įvertinti nėštumo rizikos veiksniai, atlikti kraujo tyrimai, numatytas gimdymo terminas, be to, gydytojas įvertins nėščiosios kraujospūdį, svorį ir ūgį, apskaičiuos kūno masės indeksą, kad nustatytų rekomenduojamą svorio padidėjimą kas mėnesį.
Gydytoja N. „Pastojus nėščiosios dažniausiai jaudinasi dėl pilvo srities skausmų, nes bijo komplikacijų: negimdinio nėštumo, persileidimo. Noriu atkreipti visų būsimų mamų dėmesį, kad pas gydytoją kuo skubiau reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, kraujingos išskyros iš genitalijų, tai yra ženklas, kurio ignoruoti negalima“, - pažymi gyd. N.
Greitesnis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, didesnis dirglumas - gali būti pirmieji anemijos ženklai. Anemija - tai būklė, kurią nulemia sumažėjęs hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis organizme. Nėštumo metu labai svarbu stebėti arterinio kraujo spaudimo rodiklius. Padidėjęs kraujospūdis kelia pavojų ir nėščiajai, ir vaisiui.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Vaikiška Lova-Namas: Išsamus Vadovas ir Neįtikėtinos Apžvalgos
- Neįtikėtini desertai su pienu ir kiaušiniais – nustebink svečius gardžiausiais receptais!